Manyčiau, kad per daug čia postringaujama, mokoma logiškai mąstyti, kam to reik? Juk jei žmogus galvoja, tai čia jo reikalas, bet jei jis negalvoja, tačiau galvoti nori, tai reik jam padėti? Kaip padėti? Rašant tokius išvedžiojimus? Kur taip viskas smulkiai suskirstyta, kad, rodos, persidengia ir net ne vieną kartą, tie išskirtieji realybės atvejai. Skirstymas turi būti stambesnis, iš esmės, o ne šiaip atskirų niuansų analizė. Nematau jokios sistematikos, dėl to ši rašliava neinformatyvi, viskas persiplaka ir susimaišo. Kas teigiama? Teigiamo yra tai, kad rasti tokie aspektai, kurie mano asmeniškai nebuvo pastebėti. Nustebinot, o tai, manyčiau, teigiamas bruožas.
