Šiame skyriuje norime pristatatyti ypatingą religinį judėjimą - „Kosminius Klounus“. Kaip teisingą ir tikrą jį pripažįsta visi pasaulio mokslininkai, skeptikai ir ateistai. Lietuvoje šis judėjimas paplito ir plačiausiai aptarinėjamas svetainės www.skeptikas.org forume, kurį remia slapta organizacija „Skepvizitoriaus Kūjis“. Garsiausi Lietuvos klounologai Nomad, 7x, Ramzajus, Ateonas, Vajėzus ir kiti ne kartą buvo apdovanoti tarptautiniais „Platininės Nosies“, „Languotų kelnių“ ordinais ir tortu į veidą už švietėjišką veiklą, ryžtą ir drąsą kovojant prieš mimus, kurių persekiojimas paskutiniu metu ypatingai sustiprėjęs. Neginčijamus mokslinius O'Klounų įrodymus dar praėjusiame šimtmetyje suformavo ir pateikė garsusis klounologijos mokslų daktaras Bezdiejus „Auksanosis“:

„Mokslo įrodytas pagrindinis materijos-energijos tvermės dėsnis teigia, kad niekas iš nieko neatsiranda ir į niekur neišnyksta, o tik keičia savo formą. Informacija yra materialios realybės materialus atspindys informacijos nešiklyje, lyg veidrodyje. Todėl, jeigu yra informacija apie Kosminius O'Klounus, neabejotinai kažkur egzistuoja ir patys O'Klounai. Beatsispaudimiai nesugeba išviso arba tobulai savo sąmonėje, mintyse atspindėti tobulų O'Kounų atvaizdo. Bet, lyg tobulas veidrodis, tobulai O'Klounus savyje atspindi ir perduoda, skelbdami O'Klounų žodį kitiems, cirkuliai. Per tobulus ar kreivus O'Klounų atspindžius sąmonėje galime patvirtinti O‘Klounų egzistavimą. Juk matydami ant stalo padėtą veidrodį su jame atsispindinčiu obuoliu (O‘Klounais cirkuliuose), mes nepradedame neigti obuolio (O‘Klounų) egzistavimo tik dėl to, jog jis neatsispindi šalia stovinčiuose purvinuose puoduose (beatsispaudimiuose).“ - 1854-01-25 d., Tarptautinė konferencija „Mokslinė Klounologija ir konceptualinė jos reikšmė pasaulinėje sampratoje“, Bezdiejus „Auksanosis“.

Pačioje pradžioje nebuvo nieko. Nebuvo nei tylos, nei juoko, nei tamsos nei raudonų nosių. Ir tuomet tuštuma pasidalijo į dvi dalis - Gerąjį Klouną ir Blogąjį Klouną. Taip atsirado juokingiausioji dvejybė, kuri apima viską kas egzistuoja ir kas ne.

Blogasis Klounas nusikvatojo ir taip atsirado garsas ir tyla. Išgirdęs jo juoką Gerasis klounas nusišypsojo ir jo baltų dantų šviesa nutvieskė pasaulį. Taip atsirado šviesa ir tamsa.

Klounam nebuvo kur pastatyti cirką, tad jie sukūrė sausumą, o kad būtų kuo aplaistyti žiūrovus iš gėlyčių, Klounai sukūrė nesibaigiantį vandens šaltinį - vandenynus.

Priešingos stichijos palaipsniui susinormavo ir susidarė harmonija. Pasaulis tapo palankus auginti cirko gyvūnams - dinozaurams, šokantiems palei armonikos muziką, Megaladonams, iššokantiems iš vandens, ir kitiems gyviems.

Tuomet Klounai suprato, kad gyvūnams reikia maisto, nes kitaip jie vienas kitą suryja, dėl to jie sukūrė augalus. Tačiau dalis gyvūnų paragavusių mėsos iki šiol neminta augalais.
Šitaip buvo sukurta visata ir gyvybė joje.

Pradžioje buvo tik du Kosminiai Klounai - geras ir blogas. Jie buvo visur ir visada. Vieną kartą jie susimušė, trenkė kaktom, pažiro žiežirbos ir taip atsirado galaktikos, žvaigždės, planetos, o tame tarpe - ir mūsų Žemė. Vėliau Klounai stebėjosi, kad visi dangaus kūnai labai panašūs į jų nosis. Jie manė, kad tai ypač šaunu.

Pirmiausia jie nusprendė apgyvendinti Žemę. Sukūrė žmogų iš komposto ir pavadino jį Adolfu. Jie pamatė, kad Adolfui labai liūdna, taigi sukūrė jam šunį. Pavadino jį Vafliu.

Klounai leido Adolfui vedžioti šunį kur tik tas norėjo, tik uždraudė tai daryti tarp keturių ir penkių valandų vakaro - tokiu metu Klounai paprastai geria arbatą. Tačiau vieną kartą Vaflis neiškentė ir nusišlapino.

...O Dramblys buvo suktesnis už visus kitus laukinius gyvulius, kuriuos O’Kosminiai Klounai, Geras ir Blogas, buvo padarę. Jis paklausė Vaflį: "Ar tikrai Klounai sakė: "Nesišlapink tarp keturių ir penkių valandų ryto!"?" Vaflis atsakė Drambliui: "Šlapintis aš galiu. Tik tarp keturių ir penkių ryto ne, nes tuo metu O’Klounai geria arbatą. Tuo metu net kojos negaliu pakelti, nes numirsiu". Bet Dramblys tarė Vafliui: "Tikrai nemirsi. Ne! O’Klounai žino, kad nusišlapinęs tarp 4 ir 5 ryto tu tapsi toks kaip jie, galintis šlapintis kada užsigeidžia!".

Tada Vaflis neiškentė ir nusišlapino. O’Klounai kreipėsi į Adolfą: "Kodėl tavo šuo taip padarė?". "Adolfas atsakė: "Dramblys jį apgavo, ir aš nesulaikiau". O’Kosminiai Klounai, Geras ir Blogas, tarė Drambliui:

"Kadangi tu taip padarei, esi prakeiktas tarp visų gyvulių ir tarp visų žvėrių. Nešiosies kalcio perteklių septynis šimtus kilogramų visas savo gyvenimo dienas.

Mes sukelsim priešiškumą tarp tavęs ir žmogaus, tarp tavo palikuonių ir Adolfo palikuonių. Jie puošis tavo kaulais o tu trypsi jam ant galvos."

Klounai baisiausiai perpyko, išlupo Adolfui vieną šonkaulį ir sušėrė jį Vafliui. Tuomet sutrypė visą Adolfo bulvių lauką, paliko Žemę, ir daugiau niekuomet čia nebegrįžo.

Adlofas susilaukė daugybės palikuonių, taip atsirado žmonija.

O moteris iš pradžių buvo vyras, bet dėl to kad nusidėjo (prisivalgė pomidorų) neteko savo organo.. klounai išplėšė jį su šaknimis ir moteris kraujavo penkias dienas, kentėdama pilvo spazmus... bet tai dar nebuvo visas Klounų įsiūtis ir Klounai tarė:
- Dabar moterie už tai, kad nusižengei KK tu prisiminsi šią nuodėmę iki sukaks tau 50. Ir visus metus nuo 12 metu (kai nusižengė moteris) tau kraujuos. Bet tik dėka mūsų gailestingumo tu nenukraujuosi negyvai...

Kalno, kuriame įsitaisyti lovį visad troško Kosminės Kiaulės. Vieną tamsią naktį jos nusprendė užpulti O’Klounus ir tik vaflerio manevro dėka pastariesiems pavyko atremti kiaulių puolimą ir ištremti jas už nežinomybės ribų.
Daugiau informacijos randama astrale, išgėrus litrą degtinės.

Ir kodėl gi žmonės pasuko technologiniu, o ne dvasiniu keliu?? Kiaulės materializavosi kuilio pavidalu ir apžavėjo silpnavalių kiniečių protus (jau aišku kur visą amžinybę kankinsis jų sielos). Artimiausiu metu jos ketina pakilti į kosmosą ir susiremti paskutinėje kovoje su O’Klounais.

Kinai nusprendė išvesti "kosminių kiaulių" veislę
Citata:
Rudenį numatomas antrasis valdomas kosminio laivo "Shenzhou-6" ("Šventasis laivas-6") skrydis. Kartu su dviem kosmonautais į orbitą bus nusiųsta 40 gramų elitinės veislės kuilio spermos.

Ir kaip tie lengvatikiai nemato akivaizdžių dalykų?

Ką manote? Ar Klounams pavyks atlaikyti šių kiaulių puolimą? O gal bijant amžinybę praleisti smirdinčiame tvarte teks persiorientuoti į kitą tikėjimą?

Tik priminsiu, kad apie šiuos senovės mūšius byloja pirminiai istoriniai šaltiniai - graviūros ant medinio lauko tualeto liekanų, kurias 1992-ais atkapstė Klounologijos tyrimų instituto finansuojama archeologų ekspedicija.
Piešiniuose vaizduojama kadaise ant Bezdiejaus kalno stovėjusi FLAK baterija, kuri sudarė 1 iš 22 Klounų-linijos fortifikacinių ugnies taškų.

Nuo to laiko atsirado paprotys karti, deginti, plėšyti kiaulės iškamšas ar lėles ar panašiai.

Iliustracijoje: Ąžuolo išlankstyta Kosminė Kiaulė, skirta kasdieniniam deginimui garbinant O Kosminius Klounus. Perkant 10 taikoma nuolaida.

Prabėgo daug cirko sezonų, nuo to laiko, kai o Kosminiai Klounai (Geras ir Blogas) sutrypę Adolfo bulvių lauką paliko žemę. Žmonės užmiršo Kosminių Klounų mokymus, pradėjo daryti atsilenkimus, bei žavėtis mimų pasirodymais. Išrinktųjų skaičius drastiškai mažėjo. Neištvėręs Geras Kosminis Klounas liepė Blogam keliauti į žemę ir vėl sėti Klouno juoką tarp žmonių. Blogas Klounas sėdo į eikliausią kosminį cirką ir pasileido link žemės. Tačiau kosminis cirkas, paveiktas mimų užkeikimų užsiliepsnojo ir sudužo Rosvele.

Blogajam Klounui nukritus Rosvele, JAV prezidento Hario S. Trumano dienomis iš tolimos rytų šalies keliavo trys mokslininkai ir klausinėjo "Kur yra nukritęs o Blogas Kosminis Klounas? Mes matėme skriejant jo kosminį cirką, todėl atvykome jo pagarbinti." Tai išgirdęs Trumanas sunerimo. Negana, kad dykumoje iš dangaus krenta cirkai, bet po šalį dar ir SSRS mokslininkai šmirinėja. Pats būdamas netyros širdies ir atsispaudimus darydamas tik iš reikalo Trumanas išsigando ir liepė pasiųsti vyrus juodais drabužiais izoliuoti ir ištirti Blogą Kosminį Klouną. Tačiau mokslininkai iš rytų, sekdami paskui ryškiai raudoną klouno nosį danguje, pirmieji pasiekė cirko nusileidimo vietą. Įžengę į palapinę jie pamatė Blogą Kosminį Klouną sėdintį ant šieno kupetos ir gurkšnojantį arbatą. Parpuolę ant žemės mokslininkai jam pasakė anekdotą. Paskui jie iš kuprinių išsitraukė kolbą, polietileninį maišelį bei flakoną ir davė jam dovanų: juoko dujų, žolės ir rusiškos vodkos. Sapne įspėti saugotis vyrų juodais drabužiais kitu keliu pasuko į savo kraštą.

Į SSRS sugrįžę mokslininkai J. Stalinui pranešė, kad Blogas Kosminis Klounas yra persekiojamas Trumano. Tai sukėlė didelį pasipiktinimą Kremliuje. To pasėkoje po metų prasidėjo šaltasis karas, simboliškai trukęs 44 metus. Juk Kosminiai Klounai yra 2, o 44 = 22 * 2. Aiškus skaičiaus 2 dominavimas.

Mokslininkams išvykus, Blogajam Klounui sapne apsireiškė Geras Kosminis Klounas ir tarė: "Kelkis ir skubėk į area 51. Tik ši vieta tave apsaugos nuo Trumano."

Atsikėlęs nakčia, Blogas Klounas pasitraukė į area 51, kur po žeme buvo įrengtas milžiniškas cirkas. Ten jis pramiegojo 16 metų, nes buvo labai pavargęs po ilgos kelionės. Pabudęs, po ilgo miego Blogas Klounas patraukė į šiaurę, pakeliui praeiviams rodydamas įvairiausius triukus.

Kitados Livonijos žemėje Blogasis Klounas mokė žmones, kaip reikia gyventi.
- Iš tiesų sakau jums, neturėkite mažiau kaip dviejų vaikų, ba nelyginis skaičius užtraukia baisią mano rūstybę arba ne. - kalbėjo.
Staiga viena kaimietė, vardu Feodosija, išėjo iš minios ir puolusi ant kelių sušuko:
- Atleist man, o'Blogasis, nes vakar man gimė trynukai. Te užmuša žmonės mane grėbliais už tai!
Priėjęs Klounas spyrė jai į užpakalį ir tarė:
- Kelkis, mano dukra ir eik, nes prieš mane tu nenusikaltai.
Po to Klounas pasisuko į minią:
- Iš tiesų sakau jums, jei nuo šiol pas ką šeimoje gims trys vaikai, tai bent du iš jų bus tos pačios lyties.

Minia, patyrusi tokią išmintį, džiaugėsi ir šlovino O'Klounus.

Aną dieną Klounas kalbėjo su mokiniais, ir vienas, vardu Bezdiejus, paklausė:
- Ar tiesa, kad abortas - blogis?
Klounas tarė:
- Ar tiesa, Bezdiejau, kad jei varpinės laikrodis prieš 32 metus nebūtų sugedęs, tavo tėvai nebūtų susitikę ir tu negimtum?
- Tiesa,- atsakė Bezdiejus.
Tada Klounas jį pamokė, sakydamas:
- Jei abortai yra blogis, tai daugsyk didesnis blogis yra varpinės laikrodis!

Taigi Bezdiejus nuėjo ir išmušė mieste visus laikrodžius. Policija jį suėmė, bet patyrusi, kas nutiko, vienu balsu šlovino Kosminių Klounų išmintį.

Vaikščiodamas palei Didžiuosius Ežerus, Blogas Kosminis Klounas pamatė du brolius - Hansą ir Klausą, iš automobilio lupančius grotuvą. Jis tarė: "Eikite paskui mane!" Tuodu tuojau numetė laužtuvą ir nuėjo su juo. Iš viso Blogas Kosminis Klounas surinko 8 mokinius: Hansą ir Klausą, Aleksanderį, Giunterį, Riudigerį, Ulfą, Jocheną ir Volfganga, kuris vėliau jį išdavė už 1024 dolerius. Blogasis Kosminis Klounas savo mokiniams atskleidė Klouno juoko paslaptis ir pavadino juos 8 žonglieriais.

Trečią dieną keturioliktą valandą Blogasis Kosminis Klounas su savo žonglieriais gėrė pigų vyną pievutėje prie bažnyčios. Karts nuo karto kažkuris atsistodavo, nueidavo iki kryžių, nusišlapindavo ir grįždavo, tuo sukeldamas visiems likusiems smagų juoko priepuolį.

- B**į dėjau, kai Volfgangas my*a gimnastui ant veido, mano širdis tikrai prisipildo juoko!! - linksmai nusikvatojo Hansas ir sviedė ištuštėjusį vyno butelį link bažnyčios. Pasigirdo dūžtančio stiklo garsas ir į šalis pažiro šukės. Nuo to visa kompanija vėl sukrito ant žolės kvatodami.

- Viskas čia lab normalei bet mane jau pradeda užp**ti nieko neveikimas, - nusprendė Blogasis Kosminis Klounas. - Gal į kokią tūsovkę reikia nuvaryti ar ką, - pridėjo, sviesdamas savąjį butelį per tvorą. Pasigirdo dūžtančių stiklų garsai ir automobilio stabdžių cypimas. Visi vėl žvengdami sukrito ant žolės.

- Šiandien Niujorko Arenoje koncertuoja Deep Purple, galim nuvaryti, - pasiūlė Klausas ir gurkštelėjo. - Ble, vynas į pabaigą eina.

Visi vėl pradėjo linksmai kvatotis.

- Kas tie Deep Purple, - paklausė O Klounas, juokams aprimus.
- Nu, toks bandas. Gerai varo.

Taip kompanija svyruodami pakilo nuo pievutės, paskutinį sykį nusičiurškė, taikydami gimnastui į veidą, ir patraukė į Niujorko areną. Apsauga, nužvelgusi būrį, padarė išvadą, kad jie irgi dalyvauja pasirodyme, todėl praleido juos be bilietų. Taip dar kartą Blogasis Klounas pademonstravo savo galią.

Koncertui įpusėjus, kai žonglieriai kratė galvas į muzikos ritmą, O Kosminis Klounas staiga nustojo graibyti priešais stovėjusios merginos krūtinę ir stvėrė Hansą už peties.
- Klausyk, kas ten per žąsinas ant scenos? - perrėkdamas muziką sušuko į ausį susijaudinęs.
- Ką? Kuris? Koks?
- Nu tas pyd*ras, kuris su pagaliukais muša apskritimą!! Jam gal varžteliai atsisuko Ble na*ui k**va?!!!
- Baik baerius, O Blogasis - nusikvatojo Hansas. Ten tik būgnininkas, Janas Paisas. Muša būgnus, lol rofl ahahaha. 
- Paisas sakai? Aš tuoj parodysiu tam paisui, ką reiškia mušti šventą religinį simbolį, - minutėlę pagalvojęs nusprendė Klounas. - Gal kitą kart atskirs, ką reikia garbinti, o ką mušti.

Kraupiai nusikvatojęs, O Blogasis Kosminis Klounas iškėlė į viršų rankas. Dešinėje kaipmat atsirado liepsnojantis kalavijas, o kairėje - patranka. Nugriaudėjo pirmasis šūvis, ir sviedinys, pakeliui ištaškęs minią, sutrupino gabalą scenos. Muzika nutilo, pasigirdo klyksmai.
- Bwahahaha! - toliau skambėjo blogio juokas. Iš kalavijo į visas puses pasipylė liepsnos, užsidegė salės sienos ir lubos, ugnies čiurkšlė nuskriejo link būgnininko. Šis bandė bėgti, bet staiga užsidegęs būgnas pašoko ir užsimovė jam ant galvos. Po visą salę raičiojosi žmonės degančiais drabužiais, skambėjo klyksmai, kuriuos karts nuo karto nustelbdavo šūvis iš patrankos. Pradėjo kristi degančios sijos. Žonglieriai jau buvo skubiai pasišalinę iš salės. Paskutinis išėjo Blogasis Kosminis Klounas, lauke dar paleidęs porą patrankos šūvių į išėjimo pusę, kurie sumaitojo ir nubloškė atgal bandžiusius pabėgti. Pastatas skendėjo liepsnose.

- Va taip va ble, - konstatavo O Kosminis Klounas.
- Va va, - atsakė Volfgangas. Ir jie nuėjo link saulėlydžio....

Rytojaus dieną, jiems einant iš Sietlo, Blogasis Kosminis Klounas buvo alkanas. Pamatęs dirbamus laukus, jis pribėgo pažiūrėti, gal ras ten Hamburgerių su dietine Cola. Tačiau nerado, nes tai buvo kopūstų laukai. Susiparinęs Kosminis Klounas sušuko "bl*t k***a" ir puolė spardyt kopūstus į orą, vis šūkaudamas "b-b-d". Jo žonglieriai viską matė.

Kitą dieną grįždami jie pamatė, kad lauke visur mėtosi kopūstų lapai ir išsvaidytos galvos sugulusios lygiais apskritimais. Klausas pasakė: žiūrėk, viešpatie, antai kopūstai, kuriuos tu vakar išspardei! O Blogasis Klounas jam atsakė: sakau jums, kai jūs padarysit 100 atsispaudimų be pertraukos ir jūs galėsit dėt skersa ant įstatymų ir eit b** spardyt tuos jo**nus kopūstus ir sakau jums joks mentas jums nieko nepadarys!! Dar daugiau, jūs galėsit pasakyt antai tam kalnui "mynk n**" ir visks bus normalei.

Jo žonglieriai parpuolę pašlovino Kosminį Klouną.

Ilgai plaukę, O Blogasis Kosminis Klounas ir jo žonglieriai pateko į Naujojo Jorko miestą. Išlipę iš kanalizacijos šulinio, jie pamatė Siaubo Kambario Dvasių apsėstą žmogų. Jis perdė ir šoko tryptinį centrinėje gatvėje. Žonglieriai suprato, kad metas kažką daryti. Hansas su Klausu, tokių reikalų specialistai, prisėlino iš už nugaros, trinktelėjo skliausčiais delnais apsėstajam per sprandą ir atvilko jį pas O Kosminį Klouną.

Kosminis Klounas nusprendė pasakyt pamokslą, kad geriau sektųsi dvasių išvarymas.
- Kas iš jūsų, turėdamas šimtą ožkų, ir vienai nuklydus, nepalieka devyniasdešimt devynių dykumoje ir neieško pražuvusios, kolei suranda? Ir suradęs su džiaugsmu dedasi ant pečių ir nešasi namo?
- Aš tai tikrai ne, - atsakė Hansas.
- Nesąmonė, nusprendė Volfgangas, kuris buvo mokytas. Neekonomiška. Paskaičiavus...
- O kam tas likusias 99 reikia tempt į dykumą? Jos ten nudvės, - nusprendė Klausas.
- Eikit n@chui!!! - įsiuto Kosminis Klounas. - Čia buvo tik palyginimas, idiotai! Ką gi, teks gydyt paprastai, jei jei jūs tokie buki.

O Kosminis Klounas atsisuko į apsėstąjį ir paspyrė jį koja. Tą apsėdusios Dvasios ėmė šaukti:
- Ko tau iš mūsų reikia, Juokdary? Atėjai mūsų kankinti? Mūsų daug ir mūsų vardas Kalifatas!
Truputį aukščiau skraidė lėktuvai. Dvasios ėmė prašyti:
- Jei mus išvarysi, prašau, siųsk į tuos lėktuvus!
Ir Kosminis Klounas jiems tarė:
- Eikite n@chui!
Tuomet Dvasios išėjo ir apniko lėktuvus. Šie rėžėsi į netolimais buvusius dangoraižius ir gavo galą. Tuomet visi Naujieji Jorkiečiai paprašė Kosminio Klouno išeiti.

Nepaprasti Blogo Klouno triukai pritraukė žmonių mases. Tada jis užlipo ant suoliuko ir tarė: “Palaiminti tie, kurie pažino o Klounų (Gero ir Blogo) juoką. Jie amžinybę praleis Kosminiame Cirke. Tačiau visiems netikėliams sakau: neabejoki Klouno galia, nes kitaip jūsų lauks ugnies kalavijai ir patrankos. Patirsite tokį Klouno įtūžį, kokį patyrė Atlantida.”

Išsiskirsčius nieko nesupratusiems klausytojams, prie Blogo Kosminio Klouno priėjo mylimiausias žonglierius Klausas ir nuolankiai tarė: “Ką po paraliais tu čia kliedi?”
Šis atsakė: “512 cirko sezone po žemės sukūrimo milžiniškame Atlantidos žemyne įsikūrė pirmoji respublika. Jie neturėjo lakios fantazijos (kaip ir Australai) todėl savo šalį pavadino žemyno vardu. Iš pradžių Atlantidos respublika buvo klestinti šalis: turėjo didžiausią pasaulyje cirką, pirmieji įkūrė akrobatų mokyklą, bei įteisino viešas mimų egzekucijas. Tačiau vieną kartą man žongliruojant meteorais vienas išslydo iš rankų ir rėžėsi į Antarktidą. Ledynai ištirpo ir apsėmė didelę dalį Atlantidos. Žuvo pusė atlantidiečių (žinoma ta pusė, kuri nepripažino Kosminių Klounų). Deja po šio įvykio likusi Atlantidos populiacija mūsų atsižadėjo. Negana to, jie pradėjo svarstyti, ar humaniška kankinti ir žudyti mimus. Tai buvo paskutinis mano kantrybės lašas: iš patrankos paleidau raudoną milžinišką klouno nosį, kuri nuskandino žemyną ir pražudė visus likusius gyventojus. Nosies sukeltas smūgis buvo toks galingas, kad nuo planetos atsiplėšė didelis gabalas ir pradėjo suktis aplink žemę. Tą gabalą mes nusprendėme pavadinti Mėnuliu.

- Ruošiuosi jus tuoj palikti, mokiniai - pratarė Blogasis Kosminis Klounas atsiraugėjęs.

Aštuoni žonglieriai nuščiuvę nuleido žemyn alaus butelius.

- Tačiau prieš palikdamas, pasakysiu pamokslą, idant atmintumėte O Klounų išmintį amžiams. - Kosminis Klounas dar sykį atsiriaugėjo ir iškilmingai pradėjo:

- Tebūnie padūchintas kiekvienas žąsinas, katras programina scriptinėmis kalbomis. Teserga jo giminė gripu iki aštuntosios kartos, tedvesia jo šunys, karosų prūde tenuskęsta jo pirmagimė duktė iš kiekvienos kartos ir šešiolikos dioptrijų akiniai teužtemdo jo akis. Klounai tyčiosis ir myš ant tokio idioto Amžinajame Kosminiame Siaubo Kambaryje, kai tuo tarpu visi binary failus kompiliuojantys sėdės O Gerojo Klouno dešinėje ir žvengs iš skriptorių. Tik Klounadiškos religijos turi skriptorius!

Aštuoni žonglieriai tą 1960-ųjų popietę nuščiuvo ir bandė suprasti, ką Klounas pasakė.

- O dabar, mokiniai, aš jus palieku... ir einu į antai tą bromą bo jau nebetveriu, kaip noriu myžti... brb!

Kodėl aš prisiminiau šią Naujojo Klounamento ištrauką? Ogi todėl, kad ką tik įsitikinau O Klounų galia praktiškai. Anksčiau, tarsi koks pustikis, tikėjau šia vieta tačiau niekaip nesivadovavau ja gyvenime - programavau php ir vargo nemačiau. Dabar O Klounai man parodė, kokie rimti gali būti jų pamokslai ir kaip baudžia tuos, kurie jų neklauso. Ir niekas neturi teisės neigti scriptinių programavimo kalbų žalos, jei nėra patyręs to paties, ką aš.

Turėjau iki pirmadienio pabaigti vieną projektuką. Ramus atvažiavau šeštadienį į darbą, turėdamas prieš akis dvi dienas laiko dviejų valandų darbui. Jau popietę pajutau, kad kažkas negerai, vakare akivaizdžiai turėjau temperatūros, o naktį praleidau klejodamas ir įsivaizduodamas, kad visi žmonės bando nustatyti - ar aš esu Tony Cliffton'as, ar Andy Kaufman'as. Pats irgi to nežinojau, todėl aktyviai bandžiau apsispręsti, drebėdamas po trim pūkinėm antklodėm. Toks iliuzinis asmenybės susidvejinimas dar syk parodė, kad tai ne šiaip klejonės dėl temperatūros, o ženklas iš O Kosminių Klounų. Ryte šiek tiek pagerėjo ir bent jau supratau, kas aš toks, tačiau dar nesupratau, jog tai Klounų ženklas. Kai pavakare pasijutau beveik sveikas ir sėdau prie programavimo, neužilgo vėl pradėjo purtyti drebulys ir drebėti rankos taip, kad sunkiai pataikydavau į klaviatūrą. Vos ne vos užbaigęs programuoti pajutau, kaip drebulys praėjo. Ačiū Klounams už šį paskutinį ženklą, daugiau niekada neprogramuosiu php!

Žinia, kad Perl programavimo kalba parašytus failus į serverį reikia uploadinti kaip binary, nors iš tiesų jie yra tekstiniai failai, ne binary. Toks Perl kalbos apgailėtinas mėginimas įsiskverbti tarp kompiliuojamųjų ir iššniukštinėti O Klounų paslaptis nusipelno kuo didžiausios paniekos. Jei programuoti php yra blogai, tai šimtą dvidešimt aštuonis kartus blogiau yra programuoti Perl. Dar pats O Klounas yra pasakęs - jei tau kyla pagunda dirbti su Perl, nusikirsk dešinę ranką ir mesk ją šalin. Išsilupk dešinę akį ir mesk ją šalin. Ir taip kol arba praeis pagunda, arba nebeturėsi fizinių galimybių programuoti Perl.

Net praėjus 18 cirko sezonų po grįžimo į žemę nesiliovė Blogo Kosminio Klouno engimas JAV, kuris daugiausiai pasireiškė ignoravimu. Kažkodėl žmonėms daug labiau rūpėjo kažkokia Kubos raketų krizė, nei Klouno mokymai. Tačiau Blogas Klounas žinojo, kad padaręs ką nors reikšmingo amžiams įstrigs žmonių atmintyje. Todėl jis nusprendė nušauti JAV prezidentą Kenedį. Vakarą prieš žmogžudystę Blogas Kosminis Klounas sėdėjo su žonglieriais bare ir maukė jau 7 bokalą, kai staiga parkrito ant žemės ir ėmė purtytis rėkdamas: “Vienas jūsų mane išduos!“.
Tačiau kitą dieną išgertuvių nuotykiai jau buvo užmiršti. J. F. Kenedis buvo nušautas. Blogam Kosminiam Klounui teliko apskelbti pasauliui, ką jis padarė ir išskristi.

Kitą dieną po žmogžudystės vienas Blogo Klouno mokinių, Volfgangas, pamatė skelbimą apie atlyginimą už suteiktą informaciją dėl Kenedžio žūties. Pardavęs savo juoką jis nuskubėjo į policiją ir išdavė savo mokytoją.
Teismo dieną Blogasis Kosminis Klounas išdidžiai atsistojo ir tarė: “Apie mano planą težinojo mano mokiniai, barmenas, bei visi baro lankytojai. Volfgangai, aš žinau, kad būtent tu mane išdavei ir prakeikiu tave amžiams.“
Gautus pinigus Volfgangas banke laikė 12 metų, po to už juos nusipirko Microsoft akcijų, praturtėjo, pasikeitė vardą, bei ilgai ir laimingai gyveno.

Kadangi Blogas Klounas prisipažino nužudęs Kenedį jam buvo užduotas vienas klausimas: “Kodėl?“ Šis atsakė: “Aš noriu, kad Klounų vardą žmonės atsimintų per amžius. Ši netikelio Adolfo palikuonio mirtis sustiprins Klouną kiekvieno širdyje“.
Teisėjas nusprendė Blogam Klounui paskirti elektros kėdę, o visus duomenis susijusius su Kenedžio mirtimi įslaptinti, kad niekas nesužinotų tiesos.
Sėdėdamas elektros kėdėje Blogas Kosminis Klounas tarė: “Vieną dieną aš sugrįšiu. Vienoje rankoje laikysiu ugnies kalaviją, kitoje patranką ir išžudysiu visus kurie neklausys Klounų mokymo“
Žemiškasis Klouno kūnas mirė, tačiau jo astralinė siela pasitelkusi čakros galias grįžo į kosmosą. O likę 7 žonglieriai toliau skelbia Klounų mokymus, skleidžia juoką ir neapykantą mimams.

32 antrą dieną po mirties elektros kėdėje Blogasis Kosminis Klounas prisikėlė ir pasirodė savo žonglieriams. Jis apsimetė žirafa, todėl žonglieriai jo nepažino. Jie ėjo kartu ir kalbėjosi apie biržos kainas ir rusišką vodkę, nuo kurios visiem skaudėjo galvas.

Vėliau Kosminis Klounas atsivertė į savo tikrą pavidalą. Visi žonglieriai aiktelėjo, parpuolė atsispaudimų pozoj ir pagarbino prisikėlusįjį.

J (tikrasis vardas Džeigėlijus (pagal linksmąją naujieną pagal Bronių) arba Džozefinas (pagal linksmąją naujieną pagal Bambukiną) tiksliai nėra žinoma) buvo vienas iš geriausių Men in Black agentų. Dieną naktį jis investiguodavo Klounų apsireiškimus, gaudydavo ir naikindavo išrinktuosius. Turėjo net keturis ordinus - du "Žaliojo snukio" už išradingumą, ir du "Skraidančios lėkštės" už drąsą.
Neverta net sakyti, kad atsispaudimus jis darydavo iš reikalo, o pirmenybę apskritai teikė prisitraukimams.

Išgirdęs apie mirties bausmę Blogajam O Kosminiam Klounui, J patraukė į Vašingtoną, logiškai nusprendęs, kad ten dabar rinksis jo pasekėjai apraudoti jo mirties.

Beeinant keliu link Vašingtono, gūdžią naktį, staiga J prieš save išvydo ryškią šviesą, tarsi nuo galingo prožektoriaus, ir balsas jam tarė: "J, ei J, kodėl mane persekioji!?" J išsigandęs kažką nerišliai suvapaliojo: "nes man už tai moka babkes, o aš turiu žmoną ir vaikus, kuriuos reikia išmaitinti ir išmokslinti..." ir balsas jam atsakė "Tai vadinasi tu, beatsispaudimi, nori leisti savo vaikus į mokslus, idant šie išmoktų skepticizmo ir pamirštų tikėjimą!?" ir J persigandęs pradėjo drebėti bei melsti: "Pasigailėk manęs, o Kloune!!!". Tada balsas jam atsakė: "Pulk kniūbsčias, beatsispaudimi!!". Jam parpuolus, iš nugaros prisiartino blogasis Kosminis Klounas, atrodantis kaip storas vyriškis iššaukiančiais odiniais drabužiais, ir iš nugaros palaimino J.

Atsigavęs J suprato savo praeities klaidas ir iškart atsivertė į tikrąjį tikėjimą. Parsinešė namo dešimt akmenų ir bandė iškarto visais žongliruoti, tačiau nieko nesigavo, o vienas net išlėkė per langą ir pataikė senutei į galvą, užmušdamas vietoj. J nusprendė nuslėpti šį faktą ir vis tiek pasivadino devintuoju žonglieriumi. Už paskutines babkes nusipirko žolės, alaus ir bilietą į Graikiją. Slapčia pasprukęs iš darbo, jis įsėdo į lėktuvą ir patraukė į Atėnus, idant susirastų garsųjį senovinį Aeropagą ir sakytų jame kalbą...

Kartą vienoje užkandinėje bevalgant hamburgerius (Klausas valgė čyzburgerį, nes nemėgo jautienos) Blogas Klounas tarė 7 likusiems žonglieriams: "Prisikėliau 32-ą dieną po mirties ir prabuvau žemėje 64 paras, tačiau man jau laikas grįžti į amžinąjį kosminį cirką. Tačiau prieš tai jūs galite man užduoti vieną klausimą..."
Žonglieriai pasitarė tarpusavyje ir tarė:
- Paskutiniojo cirko dieną Kosminiai Klounai sugrįš, išskers visus netikėlius ir į amžinąjį kosminį cirką paims 1024 išrinktuosius. Tačiau žmogaus gyvenimas nėra amžinas, kas atsitiks tiems išrinktiesiems kurie nesulauks tos dienos?
- Echt, argi nesuprantate, juk žmogaus siela nemirtinga! Vos žmogui mirus, ji palieka kūną ir susiranda kitą.
Tada sutrikęs Hansas paklausė:
- Tuomet kodėl žmonių skaičius pasaulyje didėja?
- Aš juk sakiau vieną klausimą!, - išrėžė supykęs Blogas Kosminis Klounas ir pranyko violetinių dulkiu kamuolyje.

Blogas Kosminis Klounas išvyko į Amžinąjį Kosminį Cirką. Tačiau kiekvienam iš 7 likusių žonglierių paliko po laiškelį. Hansui ir Klausui Blogas Klounas rašė: "Jūs be abejonės esate uoliausi mano mokiniai, tad jūsų vieta Amžinajame Cirke garantuota (ne taip kaip tam lochui Vofgangui, kurio astraline siela per amžius trūnys siaubo kambaryje), tad praleiskite jums likusį laiką džiaugsmingai, darykite ką norite, o po mirties aš jus paimsiu į savo žonglierių trupę". Sužinoję šią džiugią žinią broliai patraukė į artimiausią stovėjimo aikštelę ir nuvarė mašiną. Tada jie patraukė į Las Vegą švęsti. Deja ten juos sugavo policija. Pasirodo Hansas ir Klausas jau senai buvo ieškomi už mašinų vogimus ir plėšimus. Nors ir kaip smarkiai broliai įtikinėjo prisiekusiuosius, kad jiems visa tai leido Blogas Kosminis Klounas, Hansas ir Klausas buvo nuteisti. Kalėjime jie už nepelnytus nusikaltimus praleido 16 metų. Ištrūkę į laisvę broliai likusį gyvenimą praleido taip, kaip liepė Kosminis O Klounas. T.y. sukčiaudami, vogdami ir plėšdami. Numirę Hansas ir Klausas tapo mašinų vagių globėjais. Sakoma, kad bent pusė išrinktųjų bus mašinų vagys, o visų prisiekusiųjų, teisėjų ir policininkų sielos kankinsis siaubo kambaryje.

Aleksanderiui Blogas Kosminis Klounas rašė: “Tu visados abejojai mano galiomis. Tu niekad nesupratai mano bajerių ir buvai toks slabnas, kad nepadarydavai nė 32 atsispaudimų. Mimams jautei gailestį ir bandei mane atkalbėti nuo Kenedžio nužudymo. Tačiau aš tave, kaip ir visus kitus savo sugėrovus myliu, todėl duodu tau vieną šansą pasitaisyti! Tuojau pat bėk ir viešoje vietoje kirviu užkapok mimą, tačiau jei išklysi iš kelio – mirsi ir kankinsies amžinai.“ Aleksanderis puolė į paniką. Tačiau būdamas šalto proto greitai susitvardė, iš kaimyno pasiskolino kirvį ir išėjo i miestą ieškoti mimo. Einant miesto gatve, Aleksanderis pamatė senutę, kuri dėl judraus eismo niekaip negalėjo pareiti per gatvę. Žonglierius nusprendė pervesdinti senelę per gatvę. Tačiau tik padėjus koją ant grindinio juos abu pertrenkė Cirko furgonas. Senutė buvo pasmerkta amžinai kankintis siaubo kambaryje, nes išvedė Aleksanderį iš kelio. O pastarasis dėl Kosminio O Klouno pavedimo neįvykdymo gavo dar baisesnę bausmę: Aleksanderis turėjo užridenti milžinišką Klouno nosį į spagečių kalną. Tačiau kai tik atrodydavo, kad nusidėjėlis pasieks viršūne, Aleksanderis paslysdavo ant padažo ir kartu su Klouno nosimi nusirisdavo į kalno apačią. Ir tai tęsėsi amžinybę.

Giunteriui Blogas Kosminis Klounas rašė: “Visą b*et savo gyvenimą tu nieko nedirbai. Vienintelis tau terūpėjęs klausimas buvo “Iškur gaut dar degtinės?“. Dažnai savęs paklausdavau “N* į mokinius paėmiau tą bomžą?“. Tačiau į šį mano klausimą buvo atsakoma per kiekviena pjanka, kai visi tie slabniakai apsivėmę užmigdavo, o mes kultūringai kalbėdavome įvairiomis temomis. Labiausiai mėgstu girtus žmones, o tu buvai girtas dažniausiai iš visų, todėl mesk visus darbus ir visą likusį gyvenimą gerk kiek tik širdis geidžia“. Giunteris klusniai klausė šio paliepimo. Jis tapo dažnu blaivyklos svečiu, metų metus iš pakampių rinko tuščius butelius, kad galėtų gauti dar bent lašelį degtinės. Galiausiai žonglierius susirgo kepenų ciroze ir mirė sunkia skausminga mirtimi, sulaukęs garbaus 38 metų amžiaus. Po mirties jis pateko į Amžinąjį Kosminį Cirką, kur teka degtinės upės ir auga 12 vynuogių. Gerasis Kosminis Klounas paskelbė Giunterį alkoholikų ir bomžų globėju. Sakoma, kad bent ketvirtadalis visų išrinktųjų bus bomžai.

Riudigeriui Blogas Kosminis Klounas rašė: “Taip man niekad ir neatidavei tų 25 centų, kuriuos pasiskolinai norėdamas nusipirkti čiulpinuką! Todėl nuo šios dienos turi įsiskolinti kiek įmanoma daugiau ir visa likusį gyvenimą pragyventi skolose“. Po dvejų mėnesių Riudigerį rado miške negyvą. Jis mirtinai nukraujavo nuo išorinių lūžių kojose. Riudigeris pateko į Amžinąjį Kosminį Cirką ir tapo skolininkų globėju. Sakoma, kad bent aštuntadalis išrinktųjų bus skolininkai.

Ulfui Blogas Kosminis Klounas rašė: “Visą laiką grojai ta savo gitara. Valgom – groji, geriam – groji, pučiam žolę, VĖL groji savo suknista gitara. J*btvaimat stačiai užp*sai gal tapk kokiu dainininku ar ką?” Kaip Blogas Kosminis Klounas liepė, taip Ulfas ir padarė. Iš pradžių jam nekaip sekėsi, tačiau Ulfas jautė, kad jį globoja Kosminių o Klounų juokas. Po kelių metų Ulfą aplankė sėkmė. Jis tapo gana žymios grupės nariu. Deja, kaip Kosminiai Klounai ir numatė, Ulfas juos pamiršo. Nebedarė atsispaudimų, verčiau grojo labdaringuose koncertuose ar rinko aukas kovai su AIDS. Tada Blogas Kosminis Klounas pasirodė Ulfui sapne kūgelio su spirgučiais pavidalu ir liepė grįžti į senąjį – tiesos kelią. Tačiau Ulfas pamanė, kad tai ne vizija, o tiesiog nuo dažno girtavimo pradėjo suktis varžteliai, todėl metė gerti. Kaip suprantate Ulfas šiuo metu padeda Aleksanderiui ridenti Klouno Nosį.

Jochenas taip pat gavo laišką... bet jo neskaitė ...išmetė ...tapo mokesčių inspektoriumi. Viena šešioliktoji visų išrinktųjų bus mokesčių inspektoriai.

Šaltą lietingą pavasarį, kai vėjas medžius žemėn lenkė,
Šviesias Ateono akis regėjimas keistas aplankė.
Vizijoj regėjo jis tądien, kad tie, kurie niekina kitą,
Ir kiti, kurie niekina trečią, į apskritą niekį pavirsta
Ir kaip netikėliai pykdo o'klounus (ir Gerą, ir Blogą),
Idant tik kosminis cirkas būt tuščias ir apskritas gali
Prieš nuostabiojo kosminio cirko vaidinimo pradžią.
Klausėsi žmonės nustebę ir žabtus plačiausiai atvėrę,
Girdėjo, kad bus didis verksmas ir didis griežimas dantų.
Šauks visi ir maldaus, kad TAI liautųs, bet TAI nesiliaus.
Degs žmonių oda, o sudegus pakeista bus nauja
Tam, kad sudegtų iš naujo. Ir vėl viskas bus iš pradžių.
Klounai leisis iš padangių ir su ugnies kalavijais
Žmones kapos į gabalus smulkius guliašui,
Mes juos į krosnis, kur dega fakyrų ugnis amžina.
Teisuoliai, tuo tarpu, stebės iš padangių šį cirką lemtingą
Ir šypsosis, nes bus jiems gera ta diena.

Bezdiejaus Knyga, kurioje apreikštas šio Pranašo ir Žonglieriaus gyvenimas, iš tiesų yra Knygų Knyga. Tūkstantmečiais iš jos semiasi šviesą, paguodą ir įkvėpimą prasmingai gyventi milijonai žmonių. Įvairių sumaiščių ir konfliktų išvargintame mūsų amžiuje nuolat auga domėjimasis Klounų Mokymu, kurio dalis yra Bezdiejaus Knyga.

Kaip visi žinome, Bezdiejus nemokėjo lietuviškai. Savo Knygą jis rašė kinų xiang dialektu, sanskritu ir jam vienam tesuprantama kalba. Šią neįkainojamą knygą lietuviškai Jums pristatantis Fundamentaliosios Klounologijos Institutas norėtų padėkoti vertėjams. Iš xiang vertė cirkulis prajuokintasis Protanazijus Mordabaliukas. Iš sanskrito - cirkulis prajuokintasis Satja Zajaba. Iš vienam Bezdiejui tesuprantamos kalbos vertė cirkuliai Nomad ir Vajezus.

Tepasitarnauja šis leidimas žmonių gerovei, cirkulių vienybei, Klounų Tautos dvasiniam atgimimui.

Bezdiejaus Knyga sudaryta iš 32 knygų. Pirmoji knyga prasideda O Klouno pamokslu Bezdiejui apie abortus ir laikrodžius ir pasibaigia busimojo pranašo iškeliavimu dvasiškai tobulėti. Vėliau aprašomas sunkus ir kupinas išbandymų Bezdiejaus kelias link Klounų, jo laiko tyrinėjimai, gyvenimas Indijoje, vėliau - Tibete, Šaolinio vienuolyne, nušvitimas prisigėrus ryžių degtinės ir taip toliau. Trisdešimtoji knyga pasibaigia Bezdiejaus mirtimi ir kelione į Amžinąjį Kosminį Cirką, likusiose dviejose aprašomi jo pasekėjų vienuolių mokymai.

Visą Bezdiejaus Knygą parašė pats Bezdiejus, net ir paskutines dvi dalis.

Iki printerių išradimo visi raštai buvo dauginami perrašinėjant ranka per kalkę. Todėl atsirasdavo netikslumų, kai kurios Bezdiejaus Knygos vietos prieštarauja tam, ką iki šiol žinojome. Kai kurios net prieštarauja vienos kitoms. Tačiau tai tik apgaulingas pirmas įspūdis: pasitelkus tikėjimą O Klounais, jokių neaiškumų nebelieka. Bezdiejaus Knyga negali klysti. Tai yra pačių Klounų žodis.

Pačio Bezdiejaus gyvenimas skirstomas į aštuonis etapus.

1. Beatsispaudimio gyvenimas
2. Pamokslas su laikrodžiais ir atsivertimas
3. Klounų skelbimas gimtajame miestuke.
4. Reanimacija ir Klounų skelbimas ligoninėje
5. Bėgimas į Indiją
6. Laiko tyrinėjimai ir kelionė prie Sun kalno.
7. Šaolinio vienuolynas, nušvitimas ir chronologijos atradimas.
8. Laiko panaudojimo atradimas ir išėjimas į Amžinąjį Kosminį Cirką.

Žinia, kad nors Bezdiejus davė žmonijai neįkainojamą išmintį apie laiką, žmonija dar nebuvo pasiruošusi jos priimti. Bezdiejus mirė nesuprastas, lydimas tik kelių ištikimiausių mokinių iš Šaolinio vienuolių tarpo.
Nėra žmonija pasiruošusi priimti jo išmintį ir dabar. Beatodairiškai naudojant laiką, anksčiau ar vėliau prieisime liepto galą. Jau dabar prasidėję įvairūs nesusipratimai ir laiko anomalijos autobusų stotelėje laukiant autobuso - ir tai tik pradžia. Todėl skaitant šią knygą visų pirma reikia ją priimti širdimi, ir tik tada gilintis į dėstomus faktus.

Bezdiejaus Knyga sudaryta iš 32 knygų. Pirmoji knyga prasideda O Klouno pamokslu Bezdiejui apie abortus ir laikrodžius ir pasibaigia busimojo pranašo iškeliavimu dvasiškai tobulėti. Vėliau aprašomas sunkus ir kupinas išbandymų Bezdiejaus kelias link Klounų, jo laiko tyrinėjimai, gyvenimas Indijoje, vėliau - Tibete, Šaolinio vienuolyne, nušvitimas prisigėrus ryžių degtinės ir taip toliau. Trisdešimtoji knyga pasibaigia Bezdiejaus mirtimi ir kelione į Amžinąjį Kosminį Cirką, likusiose dviejose aprašomi jo pasekėjų vienuolių mokymai.

Visą Bezdiejaus Knygą parašė pats Bezdiejus, net ir paskutines dvi dalis.

Iki printerių išradimo visi raštai buvo dauginami perrašinėjant ranka per kalkę. Todėl atsirasdavo netikslumų, kai kurios Bezdiejaus Knygos vietos prieštarauja tam, ką iki šiol žinojome. Kai kurios net prieštarauja vienos kitoms. Tačiau tai tik apgaulingas pirmas įspūdis: pasitelkus tikėjimą O Klounais, jokių neaiškumų nebelieka. Bezdiejaus Knyga negali klysti. Tai yra pačių Klounų žodis.

Pačio Bezdiejaus gyvenimas skirstomas į aštuonis etapus.

1. Beatsispaudimio gyvenimas
2. Pamokslas su laikrodžiais ir atsivertimas
3. Klounų skelbimas gimtajame miestuke.
4. Reanimacija ir Klounų skelbimas ligoninėje
5. Bėgimas į Indiją
6. Laiko tyrinėjimai ir kelionė prie Sun kalno.
7. Šaolinio vienuolynas, nušvitimas ir chronologijos atradimas.
8. Laiko panaudojimo atradimas ir išėjimas į Amžinąjį Kosminį Cirką.

Žinia, kad nors Bezdiejus davė žmonijai neįkainojamą išmintį apie laiką, žmonija dar nebuvo pasiruošusi jos priimti. Bezdiejus mirė nesuprastas, lydimas tik kelių ištikimiausių mokinių iš Šaolinio vienuolių tarpo.
Nėra žmonija pasiruošusi priimti jo išmintį ir dabar. Beatodairiškai naudojant laiką, anksčiau ar vėliau prieisime liepto galą. Jau dabar prasidėję įvairūs nesusipratimai ir laiko anomalijos autobusų stotelėje laukiant autobuso - ir tai tik pradžia. Todėl skaitant šią knygą visų pirma reikia ją priimti širdimi, ir tik tada gilintis į dėstomus faktus.

Kažkada beatsispaudimių literatūroje skaičiau, kad kažkoks Mozė vedžiojo už nosies po dykumą savo pasekėjus 40 metų, kol neišmirė visi, kurie prisiminė, kad Egipte buvo geriau.

Tai čia gi vienas juokas. Teko vartyti Visus Bezdiejaus raštus (tame tarpe ir neįtraukus į oficialią versiją), tai ten Bezdiejus savo žiūrovus aplink cirką (1 ha plote) ratais vedžiojo 80 metų ir niekas dėl to dabar nesistebi. O ko jau verta istorija apie tai, kaip Bezdiejus į Kosminį Cirką pateko iššautas iš patrankos, dėl ko paskui nukrito tiesiai ant žiūrovų, kas buvo palaikyta prisikėlimu, ir vėl, atsimušęs į žemę, pakilo amžiams. Kaip kalbėjo Prajuokintasis "Auksanosis" „Neišmanomos mūsų menkam protui O‘Klounų trajektorijos ir gravitacijos“.

Dažnai krikščionys svaičioja, kad stabilumas ir stagnacija yra gerai, o progresas - blogai. Visi žino pavyzdi su Biblija, kuri nesikeičia du tūkstančius metų, o tuo tarpu mokslas keičiasi.

Klausimas, ar tas pats yra su O Klounu religija? Atsakymas vienareikšmiškai NE. Toki atsakymą mums duoda visi religiniai šaltiniai (Bezdiejaus Knyga, Klauso Knyga, Klounamentai, Cirkulio Shmyrgelio Laiškai MD5 hašu, etc.), toki atsakymą galima rasti senovės filosofų darbuose (Senekos "Apie Cirką", Platono "Juokinga idėja" ir kt.), tik toki atsakymą mums pateikia astralas, vidinės žinios, širdis ir, be abejo, įvairios mokslo šakos: stratografija, choreografija, astrologija, cirkuliacija, oksidacija, klounologija ir kitos.

Pagalvokime, kaip dažnai Klouniškose istorijose sutinkamas toks motyvas: "Iš pradžių O Klounams buvo juokinga ir jie laimino X, tačiau paskui nusibodo, ir atsiuntė jie X marą, gaisra, tvaną...". Iškart akivaizdu, kad nusibodę baeriai - nebejuokingi baeriai. Todėl mes visi žinome, kad Klounamentų yra daugybė versijų ir jie pastoviai keičiasi, ir nebijome to pripažinti, skirtingai nei krikščionys. O jau Klounamentų interpretacijos tai apskritai keičiasi kelis kart per diena.

Kitą įrodymą mums pateikia Cirkulio Šmyrgelio Laiškas Karibų Juros Piratams Ketvirtasis.

Citata: "148afas8gtr6h8tr7 jsr6k4szkz76kuz6 dölioölou6g 4jys6rfg48 6sdg4sdf68 h7d6 8hy4y8d6fjd4tr86m j4t6ry8j7 46y8j47rt6 8aer6jhtrjtrha"

Čia, manau, platesnių komentarų nereikia. Mokslas, paprasčiausiai, to negali paneigti.

Senekos "Apie Cirką" galima rasti tokias eilutes:

Citata: "Palikime nuobodybę prastuomenei. Tikras išminčius visada žino, kad pasenęs baeris - nejuokingas baeris, ir visada sugalvos naujų. Ar gali buti didesnė tuštybė, kaip pasakoti anekdotą, kurį girdėjai vakar per radiją? Išminčius juoksis ne iš anekdoto, o iš pasakotojo."

Ypač įspūdingus tyrimų rezultatus stratografijos srityje neseniai paviešino Aurigarijaus Viešųjų Tyrimų institutas. Pasak jų, vertikaliai perkasus gyvenamąjį namą, daug šeimų gyvena mažuose butuose, o ne dideliuose. Tada visi pyksta ir mėto lėkštes į tyrinėtojus stratografus. Ar begali buti geresnis įrodymas? Tiesa, šis įrodymas turi vieną problemą, kad kol kas pasaulyje tėra keli pakankamai genialūs mokslininkai, galintys ji suprasti.

Galiausiai, argi O Klounai butu sugalvoję evoliuciją, jei jie norėtų statiškumo? O juk evoliucija, neabejotinai, yra vienas pagrindinių jų išrastų baeriu šiame pasaulyje. Ji ne tik juokinga savaime, ne tik juokingi jos rezultatai su žmogumi priešaky, kuris atsirado iš Adolfo palikuonių, nors tai atrodo, kad prieštarauja evoliucijai, bet iš tiesu neprieštarauja, bet dar labiau juokingi žmonių kivirčai del evoliucijos.

Taigi, išvada akivaizdi ir vienareikšmiška. Progresas gerai ir juokinga, stabilumas blogai ir nuobodu.

Tikriausiai visi žinote, kad krikščionybė ragina atsisakyti žemiškųjų turtų, už tai žadėdama lobius danguje. Pvz. citatos:

21 Jėzus atsakė: "Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje.

29 Ir kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.

Ir taip toliau.

Ką tik perskaičiau labai įdomią istorinę knygą, J. Šmyrgelio "Krikščionybės aušra kvantinės logikos algebros požiūriu". Joje su visais reikalingais įrodymais, archeologinių iškasenų nuotraukomis ir geriausių pasaulio mokslininkų citatomis pagaliau atskleista ši keista ir, atrodytų, idiotiška krikščionybės nuostata. Pasirodo (kaip ir reikėjo tikėtis) - tai tik nuplagijuotas ir absurdiškai interpretuotas O Klounų mokymas.

Kaip tai prasidėjo: tikriausiai visi žinote posakį "išmesti pinigai". Tai yra, kai prasukate nuostolingą biznį, arba, dažniau - nusiperkate niekam nereikalingą dalyką. Pavyzdžiui, seno rinktinio vyno už 10K litų. Arba vienetinį automobilį rankų darbo prietaisų skydeliu ir panašiai. O Klounai skatina tokius poelgius, nes viskas, kas atneša malonumą, yra gerai. Be to, argi nejuokinga, kai žmogus investuoja visas savo santaupas į piramidinį marketingą ir tikisi po metų tapti milijonieriumi? Klounai žvengdavo susiėmę pilvus. Ne veltui tokį marketingą pavadino piramidiniu: idiotiškų Egipto piramidžių atminimui. Egiptiečiai taip pat daug tikėjosi iš tų piramidžių, ir nesusimąstė, kad kas eina prieš gamtos ir Klounų nustatytas apvalias formas - tas nieko gero nepasieks. Bet čia nukrypimas. Taigi, nuplagijavusi šį normalų mokymą, krikščionybė sumąstė, kad reikia kažką pakeisti. Arba, tiesiog, gal neteisingai jį suprato. Kadangi visi protingi žmonės išpažino ir tebeišpažįsta O Klounus, galima įsivaizduoti, kas tokie buvo krikščionys ir koks jų pajėgumas kažką suprasti. Na ir padarė išvadą, kad turtus reikia ne švaistyti, o tiesiog apskritai jų atsisakyti. Nors tai atrodo šiek tiek panašu, iš tiesų tai apverstas aukštyn kojomis mokymas: juk atsisakydami turtų, atsisakome malonumų ir linksmybių. Savanoriškai tampame lūzeriais, niekada nepakliūsiančiais į Amžinąjį Kosminį Cirką!

Dažnoje diskusijoje tenka išgirsti šią frazę. Teisingasis kelias būtų dvasinis, tačiau žmonija pasirinko materialinį, todėl turime ką turime.

Fundamentaliosios Klounologijos Universitetas Palerme nusprendė skeptiškai patikrinti šį teiginį. Po patikrinimo liko neatsakytas tik vienas klausimas - iš kur tai žinojo beatsispaudimiai ir kodėl anksčiau nežinojome mes?

Ponios ir ponai. Pristatau ypatingai slaptą dokumentą, netyčia pakliuvusį į mano rankas (turėjau išversti į zulusų k.). FKU Laiko instituto mokslininkai sugebėjo dvasiškai nukeliauti į praeitį ir įsitikinti, kad žmonija iš tiesų pasirinko materialinį kelią, dėl ko dabar ir yra visos kančios. Jūsų dėmesiui - filmuota medžiaga. Skaitydami šią eilutę sutinkate su sąlygomis: niekam nepasakoti nei turinio, nei medžiagos egzistavimo fakto, arba teprakeikia jus Klounai.

I-asis amžius prieš mūsų erą amžius. Didingas Romos miestas. Virš medinių namų kvartalų įspūdingai stūkso rūmai ant Palatino kalvos. Diena eina į pabaigą, ir iš nesenai pasibaigusio cirko vaidinimo būriais namo traukia prasčiokai. Karts nuo karto pasigirsta "kelią dieviškajam Imperatoriui!!!", rykščių garsai, ir pro prasiskyrusią minią pranešama Imperatoriaus Lucijaus Kornelijaus Sulos lektika. Ji traukia tiesiai link Palatino rūmų...

...kur nepaistant vėlaus meto, pokylių salėje pats veiksmas. Matome čia susirinkusias iškiliausias Romos asmenybes. Smagiai žolės apsirūkęs Licinijus Krasas kažką bando diskutuoti su paniurėliu Titu Lukrecijum, tačiau jam pavyksta vien krizenti. "Švyturio Baltijos" alaus prilupęs dieviškasis Gnėjus Pompėjus jau sunkiai bepastovi, tačiau tai netrukdo jam ginčytis su Kvintu Hortenzijum pamatiniais filosofijos klausimais. Visai šalimais, įbedęs veidą į dubenį su mišraine, miega Ciceronas.

Netrūksta ir svečių iš užsienio. Partų pasiuntiniai kibina Kleopatrą, garsiausias galų virėjas Idėjafiksas skaito kultinį romėnų kulinarinį veikalą "pasūdykim Kartaginą" (antras papildytas leidimas), o atstovas iš Jeruzalės, Romos pilietybę turintis Gajus Publijus Melschizedekas trypčioja aplink šlapią jautį ant šlapių malkų, žadėdamas laimėti lažybas su apsauginiais.

Staiga iš už kampo kyšteli šnipo galva su juoda skrybėle, juodu apsiaustu pastatytais skvernais ir juoda domino kauke ant veido. Šnipas puola stiletu į vaško lentelę užsirašinėti viską, ką mato, veidą prisidengdamas laikraščiu. Tačiau sargyba nesnaudžia: švysteli kirvis, ir kruvina šnipo galva nusirita į kampą prie kitų šnipų galvų.

- Dieviškasis imperatorius!!! - nugriaudėja sargybinių balsas. Visi kaip mat pagarbiai atsistoja, tik Ciceronas lieka miegoti mišrainėje. Sula įeina į salę, apsižvalgo niauriu plėšrūno žvilgsniu, pražygiuoja per salę, apeina vietą kur Markas Antonijus netyčia privėmė, ir atsisėda į sostą. Virš sosto didingai kybo milžiniškas Blogojo Klouno veidas.

- Garbieji patricijai. Romos piliečiai ir svečiai. Turiu garbės pasveikinti jus šia didinga proga. Bet pirmiausia privalau atsiprašyti, sukvietęs visus taip vėlai ir slaptai... - pradėjo kalbą Sula. - Skepvizicija man pranešė, kad ši diena - ypatinga. Dabar yra antro mėnesio antros savaitės antra diena antra valanda antroje dienos pusėje, ir šiandien pagimdė antra mano žmona. Taip pat jau antrą kartą per dieną dalyvausiu tūse, gersiu antrą amforą vyno ir šiandien dusyk buvo griaustinis. Galiausiai, šnipai pranešė, kad Romai gresia antras didis pavojus po Hanibalo karo - beatsispaudimio Spartako sukilimas. Draugai cirkuliai.... (pauzė). Viso suskaičiavau (pažiūri į užrašus) dešimt įvykių. Ar tai gali būti atsitiktinumas? Ne. Žyniai ir iki šiol negali to paaiškinti. Bet du dešimtu laipsniu yra... (pažiūri į užrašus) vienas tūkstantis dvidešimt keturi. Draugai cirkuliai... ar suprantate, ką tai reiškia? Šiandien yra svarbiausia diena Romai, arba, kitaip tariant, pasauliui.

Ciceronas pakelia galvą iš mišrainės, apsiblaususiu žvilgsniu pažiūri į Sulą, sulemena "tegyvvv..." ir vėl įbeda galvą atgal. Iš mišrainės dubens pasigirsta knarkimas. Pokylių salė nuščiūva...

- Draugai cirkuliai, - pakeltu tonu tęsia Sula. Ilgą laiką romėnai ir kiti žmonės gyveno kaip gyvuliai. Neturėjom jokio tikslo anei kelio, darėm kas papuola, kariavom, žudėm vieni kitus, tūsinomės pokyliuose, išnaudojom vergus, bet kam visa tai? Niekam. Tuščias, beprasmis laiko leidimas, belaukiant Amžinojo Cirko. Tačiau ši diena yra paskutinė. Nuo dabar mes privalome rinktis, kokiu keliu eisime. Kokiu keliu pasuksime mes. Kokiu keliu pasuks žmonija. CIRKULIAI!!! Šis didingas klausimas bus nuspręstas šioje salėje. Šią naktį. (Nudundi griaustinis, blyksteli žaibas. Pasigirsta kurtinanti vargonų muzika).

- Sargyba! - perrėkia muziką Imperatorius. - Stverkit Marką Antonijų ir pasodinkit atgal prie stalo, girto grojimas vargonais - pasityčiojimas iš mūsų ausų!! Be to, dar apvems instrumentą.

Apsauginiai stveria Antonijų už kojų ir nuvelka prie stalo. Per klaidą pasodina aukštyn kojomis, tačiau niekas to nepastebi. Muzika nutyla ir stoja spengianti tyla. Krasas atsiraugėja, ir aidas nuvilnija Palatino salės marmuriniais koridoriais...

- Cirkuliai!! Vėl pradeda Sula, jau kiek prikimęs. Egzistuoja du keliai, kuriais gali pasukti žmonija!! Dvasinis ir (pasižiūri į užrašus) moterialinis!!

Ištvirkusių patricijų veidus nušviečia gašli šypsena.

- Renkuosi moterialinį, - išsišiepęs pareiškia partų pasiuntinys ir stveria Kleopatrai už krūtinės. Čia pat gauna antausį ir du iš eilės antnosius, todėl susiėmęs už kraujuojančios nosies bando pasišalinti. Sargyba užkerta kelią.

- Materialinis, - skubiai pasitaiso Sula. - Neturi nieko bendro su moterimis. Čia... pats nežinau ką reiškia. Nuspręsime.. balsavimo keliu. Tačiau prieš tai lai pasisako visi norintys.

Pirmasis kalbėti pakyla Kvintas Hortenzijus.

- Reiškias... šita.. taip, turint omenyje... taigi.. kalbu kaip Optimatų partijos atstovas... nugi... aš manyčiau, tebūnie pašlovinti O Klounai, Roma turi rinktis mote.. materialinį kelią. Kodėl? Todėl, kad O Klounai yra du, ir pasirinkimai taip pat du. Vadinasi, turime rinktis geresnį pasirinkimą!!!
Lydimas plojimų Hortenzijus atsisėda. Krasas pradeda isteriškai juoktis, vis kartodamas "du... du... du...".

Taisydamasi suknelę atsistoja Kleopatra.

- Kalbėsiu trumpai. Egiptas yra Romos maitintojas ir grūdų aruodas. Mums atsibodo šerti tinginius pasipūtėlius. Vadinasi, rinksimės dvasinį kelią. Taškas.

Lydima tylos, Kleopatra atsisėda. Krasas isteriškai juokiasi, vis kartodamas "taškas.. taškas.. taškas...".
Iš po stalo pasigirsta galingas balsas:

- OK, dabar kalbėsiu aš, Markas Antonijus. (Virš stalo sumosuoja kojomis). Pirmiausia turiu pasakyti, kad šitas moralinis ir dvasinis kelias yra ne kas kita, kaip basnios kažkokios. (Titas Lukrecijus priglaudžia ausį prie stalo, kad geriau girdėtų). Visų pirma, aš atstovauju Populiarų partiją. Visų antra, tegyvuoja O Klounai. Na ir trečia, tvarka bus tik tuomet, kai atimsime iš plėšikų visą turtą ir padalinsime paprastiems Romos gyventojams. O dabar prašau man atleisti, prastai jaučiuosi.... (po stalu pasigirsta raugėjimas ir kiti garsai. Lukrecijus skubiai patraukia ausį nuo stalo).

- Ačiū už tvirtą kalbą Markui Antonijui ir kitiems kalbėjusiems. Toliau žodis suteikiamas jaunajam Oktavianui, - veda susirinkimą Imperatorius Sula.

- Sveiki romėnai ir kitų tautų cirkuliai, - oficialiai pradeda Oktavianas. - Kaip būsimas (atsiverčia istorijos vadovėlį) Romos imperatorius Augustas (Sulos veidas persikreipia ir jis puola skubiai vartyti savąjį istorijos vadovėlį), norėčiau ypatingai akcentuoti ekonominę pusę. Tyrimai rodo, kad dvasinis kelias veda į neišvengiamą ekonominį nuosmukį, smulkiojo verslo žlugimą ir totalų Romos bankrotą. Ar galime tai leisti? (Sula sustoja vartyti puslapius, kažką perskaito, dar labiau įsiunta, trenkia vadovėlį žemėn ir nuspiria koja į šalį). Žemdirbiai, jų žmonos ir mažamečiai vaikai, pardavėjai, amatininkai ir jų žmonos ir meilužės ir dar negimę kūdikėliai jums atsakys vienbalsiai - NE!!! Ačiū už dėmesį, cirkuliai. Siūlau nepamiršti šio aspekto, kai pradėsime balsavimą. Aš už materialinį kelią. O dabar gal padarykime pertraukėlę.

Girdisi Licinijaus Kraso kikenimas...

Po pertraukėlės, per kurią Sula išgėrė keturis ąsočius vyno ir nuvirtęs šalia sosto užmigo, vėl prasideda kalbos. Vienas po kito kalba didieji Romos patricijai ir miesto svečiai. Dabar susirinkimui jau pirmininkauja Licinijus Krasas.

- Taigi, cirkuliai (krizenimas), kitas kalbės... (atviras žvengimas) vienas didingiausių visų laikų romėnų (žvengimas). Tai žmogus, senate prastūmęs įstatymo projektą "Dėl patricijų skaičiaus didinimo", kuris įteisino mulkių išnaudojimą, pareikšdamas, kad po mirties patricijai tarnaus vergams, todėl dabar vergai turi stengtis, kad patricijų būtų kuo daugiau ir ištikimai jų klausyti. (Susiėmęs už pilvo pradeda žvengti, kiti romėnai taip pat žvengia. Užsieniečiai krizena ir pavydi romėnams tokių idėjų. Galiausiai Krasas nustoja žvengti ir užsitraukia aštuntąjį joint'ą. Išpūtęs dūmus po trumpos penkiolikos minučių pauzės pamąstymui tęsia kalba). - Cirkuliai, pasveikinkite šį Romos genijų. Pristatau jums... Marką.. Tulijų.... Ciceroną!!! (Pradeda vėl žvengti. Ciceronas nesusigaudydamas pašoka, nuo jo veido krenta dešros ir bulvių gabaliukai).

- Draugai cirkuliai, - susikaupęs ir surimtėjęs kalbą pradeda garsusis oratorius ir teisininkas. - Draugai cirkuliai... norėčiau pasakyti... nepilstysiu daug iš tuščio į kiaurą. Klausiu jūsų atvirai - kaip manote... kur aš randuosi ir kas po šimts dvidešimt aštuonių atsispaudimų čia vyksta!!??

Kvintas Hortenzijus jam kažką šnabžda į ausį. Cicerono veidą nutvieskia supratimo išraiška.

- Supratau, ačiū. Taigi, pasitarimas vadinasi... (išgeria pusę ąsočio vyno). Taip, supratau. Manau, žmonija turi pasukti materialiniu keliu. Negi jūs norite, kad sugrįžtų Hanibalas? Negi vėl norite Pūnų karų, negi norite, kad jūsų sūnus ir vyrai vėl eitų į siaubingą karą, žūtų kovos lauke, mirtų paleistomis žarnomis? Manau, kartu su manimi jūs sušuksite - NE!!! Neleisime, kad tai pasikartotų!!! Todėl, cirkuliai, skanduokime kartu: ma - te - ri - a - li - nis! ma - te - ri - a - li - nis! ma - te - ri - a - li - nis! Ačiū! tebūnie pašlovinti o Klounai, padedantys mums iš aukštybių šią sunkią valandą!

Lydimas griausmingų plojimų, Ciceronas atsisėda, užsimerkia, ir beda galvą atgal į mišrainės dubenį.

- Turėjome progą klausytis didžiojo oratoriaus ir teisininko, cirkulio Marko Tulijaus Cicerono, - praneša Krasas ir užsitraukia joint'ą. - Matau, grįžo mano vergai iš "taško", sušaudę dar "žolės". Šia iškilminga proga visus vaišinu, todėl siūlau padaryti pertraukėlę ir išsidalinti keturias dėžes arabiškų gėrybių...

Cirkuliai šoka nuo stalų, kartu ant žemės nutraukdami staltieses su ąsočiais vyno, indais bei vazomis, ir puola prie įėjusių vergų. Pertrauka.

Po pertraukėlės vaizdas gerokai pasikeitęs. Stalai ir "trūkę" cirkuliai išnešti, grindys išplautos. Antram plane groja muzika ir šoka šimto dvidešimt aštuonių merginų grupė. Tiesiai ant grindų sėdi penkiasdešimt du likę patricijai ir ratu leidžia keturis šimtus join'tų su marihuana. Visi geros nuotaikos ir draugiški, Katilina per pečius apkabinęs Ciceroną kažką pasakoja. Pirmininkavimą perima Kvintas Hortenzijus.

- Kche kche.. hehe.. haha.. heh.. chachachachacha!!!     - žvengimu pradeda kalba pirmininkas.

- chachachachacha!!!     - jam atsako dalyviai, tik Titas Lukrecijus Karas tylus ir susikaupęs žiūri į vieną tašką.

- Kalbės mūsų poetas Lukrecijus, heh, - paskelbia Hortenzijus ir užsitraukęs dūmą sulaiko kvėpavimą. Lukrecijus vis dar tylėdamas žiūri į vieną tašką. Kažkas jam prieš nosį paspragsi pirštais - jokios reakcijos.

- Lukrecijus kalbės vėliau, o kol kas - skelbiu ligšiolinių pasisakymų rezultatus. Už.. ik... dvėsinį kelią pasisakė... (tris minutes bando kažką suskaičiuoti ant sunkiai valdomų pirštų...) du dalyviai. Už, tuo tarpu, moterialinį - (dvidešimt minučių bando skaičiuoti ant pirštų) - labai daug dalyvių. Vajei kiek daug.  (Nusipurto pirštus ir užsitraukęs joint'ą sulaiko kvėpavimą).

Lukrecijus staiga pašoka ir uždeklamuoja:

- Aš jau parodžiau, kokia prigimtis yra minties,
Kokių jėgų ji vedama pilna galia susijungia su kūnu,
Ir kaip ji išyra bei vėl pavirsta tik sudėtinėmis dalimis - atomais.

Aš už materialinį, draugai! Dvasinis pasaulis neegzistuoja!!! Viską galima paaiškinti paprasčiau! (Paima iki jo per rankas atėjusius iškart aštuonis joint'us, vardan patogumo susisuka iš jų vieną didžiulį, ir giliai įtraukęs sulaiko kvėpavimą).

Nutilus plojimams, kosėdamas ir trindamas akis nuo dūmų, Hortenzijus toliau veda susirinkimą.

- Beliko vienas kalbėtojas. Tikras senųjų Romos papročių garbintojas ir puoselėtojas, neabejotinas cirkulis, "medinės Romos" pilietis... Patricijai ir miesto svečiai - pristatau jums Lucijų Sergijų Katiliną!!

Atsistoja stambaus sudėjimo, žiauraus veido patricijus.

- Mano širdis plyšta iš sielvarto, draugai. Ką jūs darote? Aš klausiu jūsų - KĄ DAROTE?! Kur ritasi Roma? Kur ritasi jaunimas? Kur žiūri valdžia? A, knarkia gretimame kambaryje. Pamirškite šį klausimą. Priminsiu jums, beatsispaudimiai (nuvilnyja piktas šurmulys, sumišęs su krizenimu ir kosėjimu) šiek tiek Tėvynės Istorijos!!
Roma - pirmoji šalis, įteisinusi mimų kautynes prieš liūtus. Roma - pirmoji šalis, pradėjusi statyti tokio dydžio cirkus. Roma neginčijamai pirmoji išleido įstatymą "Dėl privalomų atsispaudimų", tebūnie pagerbtas iniciatorius Ciceronas. Mes elgėmės teisingai, draugai, todėl radome malonę O Klounų akyse. Vienas po kito po mūsų legionų kojomis krito beatsispaudimių kraštai, ir Imperijos ereliai suplevėsavo tolimiausiuose pasaulio kampuose. Viduržemio jūra tapo vidiniu mūsų valstybės ežeru, o cirkiškoji kultūra išgarsėjo toli už Romos ribų. KLOUNAI SU MUMIS, DRAUGAI!!! Ar bereikia akivaizdesnių įrodymų?
Tačiau ką dabar jūs darote? Apakinti pasipūtimo ir išdidumo, jūs nusigręžiate nuo Klounų. Apakinti laikinų žemiškų gėrybių, jūs pamirštate dvasinį kelią į Amžinąjį Cirką. Skaitote Lukrecijaus "apie daiktų prigimtį", pamiršdami, kad racionalus protas ne viską gali paaiškinti. Negi aš likau vienintelis Cirko ir senųjų papročių gerbėjas? Dar rodos ne taip senai užmušiau du senatorius, kuriems buvau skolingas po pora milijonų sestercijų, nes šie buvo prisirišę prie žemiškųjų gėrybių. Panašu, kad iš to niekas nepasimokė. Tebūnie: klausykitės manęs, aš pranašauju. Pranašauju, kad jei pasirinksime neteisingą kelią, nepraeis nei penki šimtai dvylika cirko sezonų, ir visa galingoji Romos imperija žlugs!! (nuvilnija išgąstingas atodūsis, sumišęs su kikenimais ir kosėjimais). Taip, aš sakau tai - Roma žlugs ir iširs, žlugs su fejerverkais ir fireball'ais, o šventuosius mūsų cirkus išniekins beatsispaudimių barbarų kerziniai batai. Barbarų, kurie dabar teįleidžiami tik į vieną cirko dalį - areną su liūtais. PRISIMINKITE MANO ŽODŽIUS, AŠ PRANAŠAUJU !!! (užsitraukia iškart iš penkių joint'ų ir isteriškai kvatodamas pargriūna ant žemės. Kažkur lauke suūžia vėjas, šlamindamas medžių šakas... trankiai užgroja vargonai; rūkydamas milžinišką joint'ą, Markas Antonijus iš visų jėgų daužo per klavišus... salė nuščiūva).

- Taigi, jei visi atsigavome.... - pirmininkavimą perėmęs Gnėjus Pompėjus nužvelgia išvirtusių išsišiepusių dalyvių ratus... - jei visi atsigavome, neužilgo pradėsime balsavimą. Tik prieš tai siūlau paragauti O Klounų valgio, šios žalios masės. - Vergai įneša trisdešimt šešis kibirus, pilnus hašišo, ir 60 dramblio kaulo samčių. Dalyviai šliaužte puola prie gėrybių.

...

Rytas. Sunkiai rąžydamiesi, kai kurie dalyviai prabunda. Pirmininkavimą perima Titas Lukrecijus Karas.

- Taigi, cirkuliai... kas atsimena, ar vakar buvo balsavimas, ar nespėjome? Ak taip (ištraukia iš po Pompėjaus galvos kažkokių vaškinių lentelių krūva, betraukiant pusė įrašų išsitrina). Matau, balsavimas visgi įvyko. Draugai, mano rankose - rezultatai. Bet prieš skaitant paprašysiu, kad kas nors ištrauktumėte miegančio Melschizedeko galvą iš kibiro su hašišu, svečias taip ir uždusti gali. Ačiū. Taigi, skaitome rezultatus (prisikiša lenteles prie pat akių). Kiek suprantu, kiekvienas turėjote parašyti, už ką balsuojate. Gal galėtų kas nors ateiti, padėti suskaičiuoti?

Prie Lukrecijaus priropoja Hortenzijus, iš ąsočio sunkiai gerdamas vandenį. Kartu ant pirštų kažką skaičiuoja ir užsirašinėja į vaškines lenteles. Markas Antonijus pradeda artintis prie vargonų, tačiau laiku tai užmatęs Katilina sviedžia ąsotį anam į galvą. Antonijus susmunka.

- Ponios ir ponai.. Rezultatai! - praneša Lukrecijus. - Skaitau iš eilės:

Penkiasdešimt keturi dalyviai, sprendžiant iš įrašų lentelėse, balsavo už nuogas merginas įvairiomis pozomis. Iš jų trisdešimt matomos iš netikėtų perspektyvų. Užskaitysime susilaikymą.

Dvidešimt šeši dalyviai labai stipriai įsmeigė stiletą į lentelę ir vos patys nepasimovę užmigo. Užskaitysim susilaikymą.

Gajus Klaudijus Melschizedekas nubalsavo už kažkokios biblijos dešifravimo algoritmą, kurį visą užrašė lentelėje. Užskaitysime susilaikymą, algoritmą patikrinti.

Aštuoniasdešimt trys dalyviai nubalsavo už įvairius drakonus, demonus ir kitas pievas. Be to, ant lentelių pritrupino labai daug karštų pelenų, kurios ištirpdė dalį įrašų. Užskaitysime susilaikymą.

Marko Antonijaus lentelė... (paima dviem pirštais ir padeda į šalį) kas nors iš pradžių lai nuplauna, tada pažiūrėsim. Bet atrodo, ten nubalsuota už Kleopatrą be drabužių.

Cirkuliai! Artėja esminis momentas. Už dvasinį kelią nubalsavo.... trys dalyviai!!! Už mot.. materialinį - keturiolika!!! Skelbiama materialinio kelio pergalė!! Nuo šio ryto oficialiai paskelbsime, kad žmonija pasirinko materialinį technologinį kelią. Sveikinu, draugai cirkuliai!!!

Lukrecijui baigus kalbėti, girdisi šurmulys. Vieni džiaugiasi, kiti rauda. Grėsmingu balsu Katilina žeria savo prakeiksmus.

Roma pasirinko. Žmonija pasirinko. Net ir materialistas Titas Lukrecijus pajuto kažkokią tuštumą širdyje, tarsi ją būtų palikęs Klounų juokas... tačiau pasirinkimas jau buvo padarytas. Ir pasipūtėliai romėnai net neįtarė, kokias ištisų žmonijos kartų kančias nulėmė ši pragaištinga klaida...

Dauguma istorikų neabejoja šio įvykio tikrumu. Jau yra tvirtai žinoma, kad Romos Imperija I a. pr. m. e. iš tiesų egzistavo. Nurodytu laikotarpiu neabejotinai egzistavo ir praktiškai visi minimi asmenys. Romėnai iš tiesų rengdavo didžiules puotas - orgijas.
Naujausių kasinėjimų metu jau yra atrastos ąsočių ir amforų šukės, manoma, kad būtent iš jų šio pasitarimo metu buvo geriamas vynas. Taip pat, kasinėjimų Palatino kalvoje metu atrasta nemažas kiekis pelenų. Spėjama, kad tai marihuanos pelenai.
Galiausiai, atrasti didžiuliai kiekiai vaškinių lentelių. Eilinį sykį istorija ir archeologija patvirtina: Klounų pasekėjai sako tiesą. Bet tai dar ne viskas: pildosi - žodis žodin - ir Klounų pasekėjų pranašystės. Katilinos išpranašautas Romos žlugimas iš tiesų įvyko nurodytu laikotarpiu.

Vajėzus: Tai, kad Ciceronas, mėgęs gulėti mišrainėje, labai panašus į lietuvį. Tokiu būdu mūsų tauta yra garantuotai kilusi iš romėnu.

Nomad: Ir imperatoriaus Sulos pavardė garantuotai lietuviška. Yra ir daugiau įrodymų.

Mitra: Tačiau visi to meto šaltiniai sako, kad pirmasis imperatorius buvo Oktavianas Augustas. Anot šaltiniu Sulą nuknečijo dar jo senelis Cezaris, per pilietinį karą. Kai Brutas nuknečijo Cezarį, kilo pilietinis karas, kuri laimėjo Oktavianas, kuris pasiskelbė pirmuoju imperatoriumi.

Visgi šis naujas šaltinis įrodo, kad pasukę į materializmą romėnai suklastojo istoriją. Mūsų tikrųjų istorikų-klounų švenčiausioji pareiga išsiaiškinti kelintas imperatorius buvo Sula ir kas nutiko Cezariui.

Pradžiai galiu pastebėti, kad beatsispaudimių istorikų nepripažintame šaltinyje rastame 1956m., taisant Romos kanalizaciją, rašoma (kiek galima išskaityti - šaltinis apvemtas. DNR analizė rodo, kad tai Marko Antonijaus vėmalai), kad Brutas tiesiog norėjo duonos ir kepalą supainiojo su Cezario kepenimis.

"Manau, o broliai, tai ir yra mūsų misija: įtikinti nežinioje klaidžiojančius, kad vienintelis teisingas kelias yra Kosminiu Klounu kelias.  Manau, kad šiai teisingai misijai tiks bet kokios priemones. Kad ir senas geras ak-47."

Manoma, kad kosminiai klounai pastate piramides, ir taip orientuodavosi kur nusileisti. Leisdavosi dažniausiai Egipte dėl didelių plokščių vietų, kuriose įrengdavo cirko aikšteles. Atlantidos tyrinėtojas, habilituotas teologijos mokslų daktaras parapsichologas Drunvalijus Vaflis Obeliskas teigia, kad kontaktus su Kosminiais Klounais galima užmegzti kristalų pagalba, atsisėdus piramidės formos statinyje ir abi kojas užsikėlus ant ausų.

Apie Klauso Ordiną nuo seno sklido daugybė legendų, tačiau nebuvo jokių patikimų istoriškumo įrodymų. Didelė dalis istorikų apskritai laikė šį ordiną tik alegorija, kartodami tą pačią klaidą, kaip su Atlantidos atveju, kurios istoriškumą vėliau nepaneigiamai įrodė Fundamentaliojo Kreatinizmo Katedra prie Klounologijos Universiteto Ženevoje. Vienintelis Ordino istoriškumą patvirtinantis dokumentas buvo dingusios Klauso Ordino Chronikos, susidedančios iš trijų dalių: Klauso Knyga, Zabediejaus Knyga ir Mėsos Patiekalai (pastarosios priklausymu Chronikoms dar abejojama). Tačiau pačios Chronikos, be Senojo Klounamento, minimos tik dvejuose senoviniuose dokumentuose: Cezario Bordzijos užrašuose apie orgijas beigi Kristupo Kolumbo Laivo Žurnale.

Tad galima suprasti, koks ažiotažas apėmė mokslininkus, kai tvarkant Nacionalinę Ciuricho Biblioteką buvo aptikta Klauso Knyga, kurioje trūko tik dvidešimties puslapių. Dabar galima neabejoti ne tik Klauso Chronikų, bet ir paties Klauso Ordino istoriškumu. Istorikai bei archeologai jau dirba prie likusių dalių paieškų. Tuo tarpu šiame skyriuje artimiausiu metu pateiksime Jums fragmentus iš Klauso knygos, rašančios apie Ordino susikūrimą ir pradinę istoriją.

Keliaujantis Tamsa: Reikėtų pastebėti, kad amžininkai iš didelės pagarbos ir Klauso knygos milžiniško indėlio į Klounologijos mokslą kartais patį Klausą pavadindavo Klousu, kas buvo ypatingai didelė garbė, kurios retai kas susilaukdavo, per kurios nors raidės varde pakeitimą į 'o', taip priartinant autorių dvasiškai prie O’Klounų.

Po Bezdiejaus mirties ir iššovimo iš patrankos į Kosminį Cirką, dalis vienuolių liūdėjo netekę didžio Mokytojo, dalis džiaugėsi jo patekimu pas O Klounus. Kai kurie buvo tam abejingi. Tačiau tik vienas Klaustrofobas suprato, kad su Bezdiejaus mirtimi mirė ir Shaolinis. Netekęs didžio Pranašo, jis neteko ir savo dvasingumo, todėl nuo šiolei tebus tik popsu, jauku turistams. Nenorėdamas matyti savo mylimo vienuolyno žlugimo, Klaustrofobas dar tą pačią naktį susikrovė mantą ir pabėgo.

Ilgai klajojo buvęs vienuolis po įvairius kraštus. Pėsčiomis perėjęs Austro-Vengrijos imperiją, Jugoslavijoje sėdo į traukinį ir zuikiu nuvažiavo iki pat Roterdamo uosto. Ten parsisamdė junga laive "Vaiduoklis", kur kapitonui Vilkui Larsenui išdirbo dešimt metu. Kartą, laivui išmetus inkarą Islandijoje, Klaustrofobas savo papratimu ėmę ir pabėgo. Apsistojęs Reikjavike, atidarė Theravados Klounizmo (religija, atsiradusi Shaolinyje budizmui susimaišius su Bezdiejaus mokymu) bei kung-fu mokyklą. Klaustrofobas mokyti pradėjo tik dėl pinigų pragyvenimui, tačiau kuo toliau, tuo daugiau mokinių plaukė pas jį iš viso krašto. Dauguma norėjo sužinoti apie Klounizmą, na ir, prie to paties, išmokti kung-fu. Po metų jo privačios pamokos išaugo į milžinišką Mokyklą su 12 000 mokiniu, 750 mokytoju ir Budos, Bodhidharmos bei Bezdiejaus statulomis prie įėjimo. Garsas apie ją pasklido iki pat žemyno. Konkrečiai, iki Estijos.

Po dvidešimties metų kraštą ištiko nelaimė. Išsilaipinę vikingai plėšė ir degino kaimus, prievartavo moteris, dalino anarchistines proklamacijas su SONY televizorių reklama kitoje pusėje. Nebuvo kam apginti krašto, kadangi Islandijos šauktinių kariuomenė tuo metu dalyvavo tarptautiniame pratybų projekte Lietuvoje.

Tačiau čia savo narsą ir ryžtą parode Klaustrofobo Mokykla. Vieną naktį, pasitelkę grupinę meditaciją, mokytojai ir mokiniai smoge čakrų srautu tiesiai į pačią vikingų kariuomenes šerdį. Žuvo apie 15 milijonų vikingų karių, o likę panikoje pasklido po kraštą arba bandė bėgti laivais. Klaustrofobo mokiniams buvo pavesta pribaigiamoji užduotis. Jie keršijo vikingams pagal vienintelį tikrą teisingumą: lex talionis principą, Islandijoje žinomą lex espantoso pavadinimu. Jie plėšė ir degino vikingų laivus, gaude ir prievartavo vikingus. Taip buvo išgelbėta Islandija.

Atsidėkodamas Islandijos karalius Lochnesas, dėl herbe pavaizduotų paukščių su ratukais pramintas Pederatu, suteikė mokyklai Ordino titulą. Taip atsirado Klauso Ordinas, o Klaustrofobas tapo pirmuoju jo magistru ir iki pat mirties gyveno apgaubtas šlovės ir prabangos.

Po dviejų šimtų metų nuo Klaustrofobo Didžiojo, praminto Vikingų Nugalėtoju, mirties, 42-uoju magistru už savo humoro jausmą bei patiklumą buvo išrinktas brolis Juozapas. Juozapas į Islandiją mokytis Theravados Klounizmo bei kung-fu atvyko iš tolimosios Jeruzalės ir pagarsėjo savo juokingais sapnais, kuriuos prie pusryčių stalo pasakodavo kitiems ordino nariams. Juozapo tapimą magistru nulėmė paskutinis sapnas, palaikytas pranašišku. Jame jis regėjo tūkstantis dvidešimt keturias riebias karves ir tūkstantis dvidešimt keturias liesas.

Po metų Juozapui sapne apsireiškė o Kosminiai Klounai, Geras ir Blogas, ir pasakė: "Kelkis, pavok kopūstą, imk sūnų su motina ir bėkite į Egiptą". Atsikėlęs naktį, Juozapas išsirovė iš kaimyno daržo kopūstą, pasižadino sūnų, vyruką iš stuomens ir iš liemens, dirbusį arklidėse. Tada abu atkasė prieš metus mirusios Juozapo žmonos kapą Reikjaviko kapinėse, susidėjo jos apipuvusius palaikus į maišiuką, ir pasileido bėgti į Egiptą.

Nebūdami labai sportiškos formos, jie bėgo tris dienas ir tris naktis, kol pribėgo vandenyną. Už paskutinius pinigus Juozapas su sūnumi įsigijo vietą kelto "Estonia" kajutėje. Jai vadovavo per ta laika karjera padaręs tas pats kapitonas Vilkas Larsenas. Jis iš kart atpažino, kad Juozapas kažkaip susijęs su išdaviku pabėgusiu junga Klaustrofobu: abiejų buvo tokios pat dauniškos veido išraiškos. Kerstingoje kapitono galvoje užgimė piktas planas. "Akis už akį, dantis už dantį", sumurmėjo jis vieną audringą naktį, keltui plaukiant pačiame jūros vidury, ir stvėręs kirvi vienu smūgiu pramušė dugne skylę. Tada sėdo į vienintelį gelbėjimosi laivelį torsioniniais varikliais ir nusiyrė link kranto. Per kelias minutes laivas prisipildė vandens, iš 989 juo plaukusių žmonių 852 nuskendo. Laimei, Juozapas su sūnumi šiaip taip išplaukė į krantą, tačiau jo žmonos palaikai liko amžiams ilsėtis vandenyno dugne, maišiuke su užrašu "Maxima".

Dar daug dienų ir naktų truko bėgimas į Egiptą. Beveik mirdami iš bado ir išsekimo jie pasiekė Britanijos salas, kur "Guiness" alaus bare gavo iškarto dvi premijas: už ilgiausią bėgimą be sustojimo ir už didžiausią bukumą. Už šiuos pinigus Juozapas su sūnumi nusipirko po bėgimo takelį, išsinuomojo lėktuvą ir jame bėgo viso skrydžio į Egiptą metu, kaip Klounai ir buvo prisakę.

Egipte ekskursijoms į piramides, nardymą su akvalangais Raudonojoje Juroje bei prostitutėms Juozapas su sūnumi išleido paskutinius pinigus ir vėl buvo priversti badauti. Po dviejų dienų pasninko dykumoje, vieną naktį vėl sapne apsireiškė O Kosminiai Klounai, Geras ir Blogas, ir šypsodamiesi pasakė: "gali grįžti į Islandiją, Juozapai. Mes tik pajuokavom".

Neturėdami pinigų, tėvas su sūnumi buvo priversti tranzuoti visą kelią iki Danijos. Čia tušinuku suklastojo du bilietus, sėdo į laivą ir parplaukė į Reikjaviką, nusikamavę ir išsekę.

Dar ilgai žmonės kalbėjo, kad ši kelionė kažkaip pakeitė Juozapą. Nuo to karto jis visada tylėdavo, o jei ir prasižiodavo kažką pasakyti, tai būdavo tik keiksmažodis arba mįslinga frazė "Kopūstą... pavok kopūstą... štai ką tas kopūstas reiškė, blia...".

Juozapas mirė vieną gūdžią žiemos naktį, sulaukęs 90 metų, paskutines dvi valandas prieš mirtį kartodamas tą pačią mįslingą frazę. Jo pareigų perėmėjas, naujasis Klauso Ordino Magistras Hauptmanazijus, tai išaiškino kaip ypatingą dalyką, kurį būtent šis Ordinas turi daryti, tarnaudamas O Klounams. Taip atsirado paprotys kasmet vogti kopūstus, bėgti su jais į Egiptą ir ten suvalgyti. Galėjo dalyvauti visi Ordino broliai.

© Skyriaus dalis apie XI Cirko Žygį užrašyta Metraštininko Brolio Parvuso prieš septynis šimtus metų ir Chronikas Argentinukas ją čia cituoja su asmenišku leidimu, gautu spiritizmo seanso metu.

Po penkiasdešimt dviejų metų nuo Magistro Juozapo mirties Ordinas, turėdamas pasaulinį populiarumą ir begalybę mokinių, nebegalėjo išsitekti Islandijoje. Ilgai svarstė Sinodas, kur perkelti nauja centrą, kol galiausiai priėjo išvados, jog Klaustrofobo Didžiojo atminimui tai irgi turės būti sala. Taip pamažu Klauso Ordino štabas persikėlė į Okinavą.

Čia labai stiprią įtaką brolių pasaulėžiūrai daro japonų kultūra. Vis daugiau ordino narių nešioja nauja ginklą - katanas, kurias užsisakinėja pas garsųjį meistrą Hattori Hanzo. Gudresni nariai atranda triuką: jei meistrui pamini žodį Bill, jis kataną tau padaro nemokamai, ir įteikdamas dar sugroja dainą Lonely Shephard, vėliau tapusią Klauso Ordino himnu. Tokiu būdu iš neprilygstamo kalvio buvo išviliota daugiau, kaip 400 neįkainuojamų kardų.

Šimtas trisdešimt antrasis Ordino magistras Ulrichas fon Cirkofobas, garsėjęs kompleksavimu dėl pavardes, įveda taisyklę visiems Ordino broliams rengtis tik juodai ir žygių metu dėvėti raudoną plastmasinę nosį ant gumytes. Žygiai paprastai būdavo rengiami į beatsispaudimių šalis, atversti juos į O Klounų tikėjimą. Juose dalyvaudavo 1024 rinktinių karių pagrindinis būrys su ginklanešiais ir visi kiti broliai, norintys prisijungti ir tuo metu su vogtais kopūstais nebėgantys į Egiptą. Su laiku jie buvo praminti Cirko Žygiais. Pacituosime Vienuoliktojo Cirko Žygio, kaipo tipiškiausio, aprašymą.

XI Cirko Žygis (Nomad)

Šiais, 1218 Linksmaisiais Metais, Cirko Žygis rengiamas į Baltų žemes, pramintas taip mūsų žvalgo, brolio Sashos, kuris ten aštuonias paras gėrė baltą prieš žvalgybą. Pasak pranešimų, vietiniai gyventojai yra šviesiaplaukiai, šviesiaodžiai, rengiasi baltai, jodinėja ant baltų žirgų ir turi ragiukus bei uodegytes.

Neskaitant manęs, brolio Parvuso, žygyje dalyvauja 1024 elitinių karių būrys, jų ginklanešiai, 200 nešikų, baudžiauninkai su žmonomis ir meilužėmis, akrobatų trupė bei merginų choras. Kadangi dar pats Bezdiejaus pirmtakas Buda mokė, jog žodžiai tėra tuštybė, visi pasiruošę ne kalbėti, o žudyti. Tik taip galima atversti beatsispaudimius barbarus į tikrąjį tikėjimą.

Pirmąją dieną Baltų žemėse apsistojome vadinamosios Lietuvos teritorijoje, valdomoje barbarų warlordo Mindaugo. Pasistatėme palapines Lukiškių aikštėje, netoli Gedimino prospekto. Visą vakarą gėrėme sakę, plėšėme aplinkinius namus, myžome š pakampes, šokome ir dainavome. Po kojomis pasipainiojusius vietinius žudėme katanomis ir Gatlingo kulkosvaidžiais. Mirusių beatsispaudimių sielos keliaudavo į Amžinąjį Siaubo Kambarį.

Apie trečią nakties pradėjome labai garsiai leisti muziką. Dauguma žygio dalyvių buvo girti iki žemės graibymo. Ketvirtą valandą nakties pusė brolių susėdo prie kolonėlių rūkyti žolės, kita pusė su ginklanešiais išėjo ieškoti nuotykių.

Penktą valandą ryto brolis Motiejus, dėl savo pažiūrų pramintas Valanciumi, būdamas visiškai girtas ir apsipūtęs, prasegtu klynu įsiveržė į vadų palapinę ir bandė išprievartauti ten stovėjusią mikrobanginę krosnelę. Apie jo elgesį pranešiau Linksmajai Skepvizicijai.

Šeštą valandą ryto Magistro paliepimu išėjau patikrinti padėties. Garsiai skambėjo muzika, visur buvo primyžta ir privemta, dauguma likusiu broliu gatavi miegojo, likę katanomis žaidė "nukirsk kopūstą", kapodami belaisviams galvas. Brolis Drozofilijus kiek nuošaliau bandė prekiauti su vietiniais, siūlydamas spalvoto stiklo karoliukus mainais į alų ir degtinę.

Devintą ryto girti ir linksmi grįžo nuotykių ieškoti išėję broliai. Jų vyresnysis, vardu Chloroplazmas, atraportavo, jog išžudė besipriešinusią vietinę kovinę sąjungą, vadinusią save "forsais" arba "urlaganais". Taip pat įsiveržę į štabą išžudė visus kitos kovines sąjungos narius, vadinusius save "Našlaičių Globos Namais". Atraportavę broliai pasiėmė iš Drozofilijaus vietinės degtinės ir dasibaigė.

Kadangi per daug gerti ir rūkyti žolės man neleido Metraštininko pareigos, stebėjau pagal vietinę muziką šokantį pusnuogių merginų chora ir leidausi heroiną.

Armija išsipagiriojo per dvi dienas, per kurias trimitais su stiprintuvais buvo duodamos komandos "būrys prie upes vemti", "griūti miegoti", "žudyti beatsispaudimius" bei "laisvai". Trečiosios dienos rytą visi nusiprausė, išsivalė dantis, išsiplovė katanas bei prisnargliuotas plastmasines raudonas nosis ant gumyčių ir patraukė namo. Pastebėjau, kad parsivedame trigubai daugiau merginų, nei išsivedėme, bet tokių paradoksu pasitaiko per kiekviena Cirko Žygį.

Žygis laikomas pavykusiu, nuostoliai minimalūs, pagrindinis tikslas pasiektas.

Metraščio Pabaiga. Užrašė ir filmavo brolis Parvusas iš Klauso Ordino Sinodo.

Skepvizicijos komentaras: 1986 metu pavasarį elitinis Klauso Ordino padalinys išėjo į Ukrainos miškus vykdyti slaptos diversantinės misijos ir negrįžo. Po mėnesio buvo rasta jų užrašyta medžiaga. Vėliau Skepvizicijos nurodymu ji buvo įtraukta į Klauso Knygą ketvirtuoju skyriumi.

Norint tureti tikra vaizda apie yvykius, "svarbu pazinti istorika", kaip rase Ciceronas. Todel pirmeuse pakalbesiu apie save. Gimeu pries trisdesimt metu ir tevai man dave varda Autobusas, taceu paauges su ginklu desineje rankoje issikovojeu, kat kiti mane vadintu Pornografijumi. Pats save vadinau Kalnu Ereliu.

Istojes y Klauso Ordina, neuzilgo patekau y specelu elitini bury Juodieji Indigo Kersytojai 666, y kury patekdavo tik specelus Ordino brolei su IQ daugeu uz 110. Mano IQ yra 130 (vienas simtas dvidesimt sesi), todel greitai tapau burio vadu.

Viena karta gavom ziniu, kat visokios naftos ir elektros magnates kompanijos tyce neleidze zmonems naudoti pigios begalines energijos is torsioniniu lauku, kat pacios uzsidirptu pinigu. Torsioniniu lauku energija yra begaline nes gaunama is Kosminio Proto, kuris yra labai didelis. Dar didesnis uz mano, nors mano IQ ir yra 150 (vienas simtas trisdesimt) ir as skaitau mokslini zurnala.

Ordino stabe ivyko pasitarimas ka daryti, nes negalima leisti Magnatams taip abgaudineti zmoniu. Buvo nuspresta, kat reike suduoti jiems smugi. As pakeleu ranka ir pasakeu: "Tamsta Magistre, jei kareusim pries Magnatus, negalesim naudoti katanu nes Magnatai trauke gelezi." Visi zvengimu patvirtino, kat as teisus ir konstatavau svarbu aspekta. Magistras tada pasake: "O davai pasiuskim tuos pridurkus." Pamirsau anksceu parasyti, kat tie pridurkai buvo kodinis musu burio Juodieji Indigo Kersytojai 666 pavadinimas. Vardan slaptumo stabe musu niekas kitaip ir nevadino. Taip buvo nuspresta, kat pagrindini smugi Magnatams smoks musu elitinis padalinys. To ir reikejo tiketis, nes pas mus patys kieceusi karei. Pavyzdziui, mano IQ yra 130 (vienas simtas penkesdesimt). Ir butent musu padalinys saugo Ordino disponojama isminti apie Visuotine Zmonijos Batsiuviu Vienybe bei Tikrases Nostradamo Pranasystes (tm).

Paskirtaja diena Magistras ir jo padejejes brolis Kestas sake giles kalbas apie ryzta ir pasijaukojima. Jis pabreze kat sio zygio reiksme rodo tai, kat pasiunciamas musu burys, kuri prarasti Ordinui butu didzeuse netektis ir susizvenge. Tada buvo atplesti pirmo etapo vokai su zemelapeis ir nuorodom. Pasirodo, keleuti turejome y salies Baltarusijos puse, taip pramintos musu zvalgo, brolio Sashos. Pasak pranesimu, ji mazai kuo skiresi nuo Rusijos tik visa pabalusi, o vaizdas isplaukes ir dvejinasi ar kartais keturgubinasi. Atrodo klastynga salis ir burys tures pasisaugoti. O uz jos ir bus musu tikslas, salis be pavadinimo, kur musu zvalgyba dar nera ikelusi kojos. Ant zemelapiu toje vietoje uzrasyta: "Here there live dragons." Reikes tureti tai omenyje ir atsargei apeiti garazus.

Tada vysi palynkejo mums sekmes. Pries isvykdami tradiciskai apsilankeme Juoduju Indigo Kersytoju 666 isteigtose Peliuku Kapinese, kur laidojami mire peliukai ir visi padejome geliu kiekvienas prie savo peliuko kapo. Pasitikrine ginklus ir ekipiruote iskelevome.

Pirmos 10 (astuones) dienos praejo be nuotykiu. Tada keturioliktaja priejome kaskoki miska, kur ir pasistateme palapines. As su dviem karininkais, Sauliu ir Albinu, atpleseme slaptus antrojo etapo vokus su galutine uzduotimi ir topografineis zemelapeis. Perskaite viska susedome tartis. Taceu vos spejome ipuseti antra buteli, y palapine uzduses ibego artileristas, brolis Telepatijus ir sako: "Vade ka daryti as jauciu moteriskus orgazmus." Mes su karininkais pazvengeme. Paskui sakau: "Ateik ce, patikrinsim ar tikrai." Jis sako: "Ne ble durnei, ne taip supratot." Bet mes vis tiek ji parsigriovem ant stalo su zemelapeis ir visi is eiles patikrinom. Paskui as uzsisegdamas kelnes sakau: "Na tai kaip, ar moteriskus orgazmus jautei ar normalius kaip mes?" Jis nieko neatsake ir verkdamas isbego. Kita diena iskelevom toleu.

Nakvyne miskuose buvo labai ytempta. Visa nakty girdejome keistus garsus. Pasidare nejauku. Ypac, kai nakti uzsinorejau y tuoleta. Sugriebeu bilekokius ant stalo gulejusius popiereus ir isejau y salta nakty. Suuke peleda, slinko tamsus debesys, svilpe vejas. Nakties tamsoje, tarp siubuojanciu pameklisku medziu saku, nusimoveu as kelnes ir atsitupeu. Vel suuke peleda, tolumoje pasirode ir uzgeso ziburelis. Besisluostydamas uzpakali pastebejau tarp palapiniu mislinga seseli, kuris tuoj pat isnyko. Ir vel, tarsi vaiduokliskos rankos naktyje, sulingavo medziu sakos, suuze vejas. Uzsimoveu kelnes ir parbegau y palapine. Ce niekam nesimiegojo. Brolis Bleiras nervingai pasakojo, kat laikrastyje Butoves Slepinei skaite, kat situose miskuose anksceu gyveno kaskoks diedas, kuris atsivesdavo vaikus y savo trobele paskui uzhipnotizuodavo ir pastatydavo y kampa ir paskui uzmusdavo su kirviu. Visi pasijutom nejaukei.

Ryte pastebejome ant medziu saku kazkokius keistus daiktus is sheudu ir shakeliu. Daresi vis labeu baisu. Niekas nezinojo, kas ten galetu buti. Bleiras pasake kat ce siu misku senovinis prakeikimas del to diedo. Dar kuri laika stebejome ant tu apvalios formos mislingu daiktu nusileidzencius ir vel iskrendancius pauksciukus, paskui patraukeme toleu. Staiga pastebejau, kat nebera zemelapiu. Visi puoleme y panika. Brolis Bleiras sake, kat mums galas. Paskui visus nuraminau pasakeu, kat atsimenu kele ir be zemelapiu.

Kita nakti buvo dar baiseu. Aplink palapines girdejome triuksma, kazkas vaiksciojo, bildejo. Kazkas pradejo judinti palapines sienas, uzgriuvo ant ju. Galeusei y palapine ivirto visas alkoholiu smirdantis burio intendantas, pramintas Keturtaskiu Bimbuku. Buvo labai paslaptinga ir baisu, nes isskyrus mane niekas daugeu neturejo alkoholio. Intendantas nuejo galeusei ir atsistojo palapines kampe uzsisukes ir sustingo. Drebanciu balsu Bleiras pasake, kat taip pat ir tie vaikai stovedavo nusisuke kampe uzhipnotizuoti, kol senis juos uzmusdavo su kirviu. Visi nutirpome is seubo ir tyloje aiskei pasigirdo kazkoks ciurlenimas. Po to intendantas atsisuko ir pasake kazka, kat nebera cigareciu ir svyruodamas isejo. Atsidusom suprate kat jis dar neuzhipnotizuotas ir viskas gerai.

Ryte mistika nesibaige. Palei palapiniu iejimus gulejo akmenu kruveles kazkokios keistos. Maza to, mano palapines kampe kaskas buvo primyzes. Meldzeu O Klounus suteikti mums jegu uzbaigti misija se sunke valanda.

Seip ne taip tokiomis aplinkybemis kita savaite priartejome prie objekto. Issitraukeme katanas, nuo kuriu buvo nuimtos metalines dalys, ir Gatlingo kulkosvaidzius ir automatus ir pasiruoseme operacijai. Pradzei atrinkau 15 kariu su manimi zvalgybai ateinance nakti. Vakare visi zvalgai prisirukeme zoles ant drasos, prie musu prisijunge ir liekantys. Tada sugriuvome ir uzmigome. Atsibude kita diena po pietu supratome kat nenuejome y zvalgyba. Nieko baisaus, taip kiekvienam elitinem buriui gali pasitaikyti. Nueisime se nakti. Vakare apsirukeme vel visi zoles - si karta desimtguba doze, kat nebutu kaip vakar. Staiga ziurime uzrasas didelis stovi "Nepamirsti kat 00:30 eiti y zvalgyba". Visi labai zvengeme paskui Telepatijus nuejo ir apmyzo ta uzrasa. Paskui pradejom svarstyti, koks pokstininkas ce parase ir kodel, dairytis aplinkui. Besidairydamas supratau, kat mes esame ne Ordino bazeje, o kazkokiame nepazistamame miske ir labai issigandau. Liepeu pastatyti aplink sargyba ir ivesti Nepaprastaja Karine Padeti, kol issiaiskinsime kas ce atsitiko ir kur mes atsidureme ir ismesti ta kvaila uzrasa. Brolis Bleiras pasakojo, kat per Filadelfijos Eksperimenta grupe zmoniu irgi buvo nukelti y kita vieta bet su laivu. Apstatem aplink perimetra sargybinius su automatais, davem jiems atskirai dar zoles, kat nebutu baisu po tokio sokiruojancio ivykio, ir patys grizom prie lauzu toleu pusti. Sargyba visa nakti saude is automatu y itartinus garsus misko tamsoje.

Atsibudes kitos dienos vakare supratau, kat ir vel nenuejome y zvalgyba, nors si karta is anksto buvau pasirases uzrasa priminimui. Tarsi kokia nematoma jega mus laikytu. Pasidare labai baisu. Nezinoma ir paslaptinga ce salis ir neaisku, koks senovinis blogis slypi tamsiuose jos miskuose. Pradejau verkti. Priejes brolis Albinas sako: "Neverkite vade. Viskas bus gerai. Mes privalome ivykdyti misija." Susitvardzeu, nes mano IQ yra 165 (simtas trisdesimt du) ir pradejau galvoti ka daryti. Nusprendzeu, kat visiems reike parukyti zoles - pagaleu gal pades, nes iki siol dar nerukeme. Taceu pamateme, kat visos marihuanos atsargos vienuolikai kartu kazkur dingusios. Visi vel seubingai issigandome. Kol taremes ka daryti sutemo ir si kart pagaleu sekmingai isejome y zvalgyba.

Priselinome prie pat tvoros. Snaiperis brolis Telepatijus prisleuze prie vartu ir is dvieju metru atstumo meistriskai penkiom automato serijom tylei pasalino sargybini. Islauzeme vartus ir paleidau y ora signaline raketa, kat likes burys pradetu sekti is paskos. Del visa ko brolis Uosvienius, turejes gerus plaucius, dar sushuko is visu jegu: "Chebra, eikit ce!" Tada tylei nuselinome prie iejimo y pagrindini pastata. Speceliu uztaisu tylei issprogdinome duris. Issiememe ausu kamstukus ir vel paleidau signaline raketa, kat likes burys zinotu, kure kryptimi eiti ir kat viskas sekasi gerai. Del visa ko dar ant zemes nupieseme rodykle y kure puse eiti ir sulindome y vidu. Tylei selinome koridoreis, atrodo, musu buvimas ce dar nepastebetas ir smugis bus netiketas.

Ties vienu posukiu isgirdau moteriskus balsus. Issilupau is sienos vamzdi dideli toki ir pasukau uz kampo paziureti. Ten stovejo trys jaunos mergos ir kalbejosi telefonais, kaip tik visos choru pasake: "Hello, Charlie". Tvojau vienai vamzdziu y galva ir nuneseu visa apatini zandikauli. Kitos dvi kales, klykdamos kaip sukos, puole begti tiesei y mano zvalgu puse, o sita nebegalejo klykti tai tik traukuliavosi visaip ir vaipesi kraujais taskydamasi, kaip baidykle. Mano nervai neatlaike tokio reginio, tai sniojau dar kart vamzdziu ir istaskeu kalei smegenis.

Abi bandziusios pabegti uzsirove ant Telepatijaus Gatlingo kulkosvaidzio ugnies ir buvo sunesiotos y skutelius. Po to Telepatijus pradejo dusauti ir dejuoti, turbut pajaute tuos savo moteriskus orgazmus. Tada as ant sienos nubrezeu rodykle, kur nuejome, kat likes burys zinotu, pamirkes pirsta y tu kaliu krauja. O brolis Butvydas dar tuo paciu budu ant baerio uzrase "A + K = KML". Visi uzsikablevome ir pradejome rasineti visaip "FUCK", "RAVE", "Metallica", kazkas nupiese didziuli vyriska organa ir ant galo paraseme "Punks not dead". Butume rasineje ir daugeu, bet mus prisivijo pagrindinis burys. Tada supratome kur esame ir patraukeme toleu. Pagaleu priejome pagrindinio reaktoreus duris. Isverceu jas kojos spyriu ir sulindome vidun. Pajutau, kad misijos pabaiga jau arti.

Isspardeme viduje viska ka galejome ir sulauzeme ka galejome, visa urana ismeteme po patalpa, broliai Jonas ir Paulius ji dar apmyzo. Tada intendantas Keturtaskis Bimbukas atidare visa kele gabentas dezes specelei sem momentui su jodo ir pieno buteleis, skirtais aplaistyti ir taip uzgesinti urana. Taceu su seubu ir dzeugsmu pamateme, kat is keturiu deziu buteliu tik du butelei su jodu ir vienas su pienu. Dar penki tusti, like pilni viskio. Intendantas priesiekinejo, kat ce tu piktu misko jegu darbas, nes stabe jis tikrai pasikrove y visas dezes vien piena ir joda. Vel pasidare baisu, bet kat jau taip, tai ispyleme ant urano, kiek turejome, pieno ir jodo, o viski ce pat per tris valandas isgereme. Tada dar syk nusislapinome patalpoje, o brolis Telepatijus isidejo siek tiek urano y kisene, parvezti dukrytei lauktuviu. As irgi pasiemeu siek tiek savo suneliui pazaisti. Paskui padejome laikrodine bomba ir vel tylei isselinome atgal y stovykla, dainuodami "alaus, alaus duos dievas daugeu..."

Apsistoje miskuose uz nugaros isgirdome sprogima ir sirenu kauksma ir supratome, kat savo darba padareme. Brolis Bleiras pasakojo, kat sirenos pavojinga, nes per jas vos nezuvo Odisejas. Bet niekas jo neklause, visi dziugavo ir dainavo prie didelio lauzo tamsoje.

Kai brolis Putoplastas nuejo nuosaleu gamtos, saukeme visi isplete akis pamateme, kat jis svyti tamsoje. Skubiai nubegome pas ji ir realaizinome, kat mes irgi svytime. Dzeugsmingai suvokeme, kat taip O Klounai duoda mums zenkla, kat misija sekmingai baikta. Ir toleu dejosi kazkas keisto. Visiems pradejo slinkti plaukai. Po to brolis Telepatijus labai liudnas atejo ir sako man: "Visur skauda vade, ka daryti ir numire." Supratome, kat O Klounu mums paskirta misija sioje zemeje baikta ir mes visi tuoj pateksime y Kosmini Cirka. Kartu su begaline ramybe jauceu ir biski liudesi del savo zmonos ir penkemecio vaiko. Kiti brolei irgi stovejo ramei ir maste apie savo gyvenimus ir seimas susitaike su padetimi ir garbindami O Klounus. Susmuko dar vienas karys. Masceu apie savo zmona ir berniuka. Tikiuosi, ji viena sugebes ji islaikyti tol, kol uzauks ir gales pats savimi pasirupinti. Jis nekvailas, jau dabar IQ 7 (astuoni), o kas bus, kai uzauks? Tikras indigo vaikas, bus net protingesnis uz teva. Gal ir paskaites apie si zygi gales manimi didziuotis. Atleisk, kat tave palieku, Vulfai, mazasis mano berniuk, ir sudie.

Geso nebekurstomas lauzas ir tirstejancioje tamsoje vis labiau issiskyre svytintys siluetai. Bebaimiai Klauso Ordino broliai, Indigo Kersytojai 666, stovejo susikibe rankomis ratu ir lauke O Klounu jiems paskirto likimo. As irgi jau dedu uzrasus y sali ir prisijungsiu prie savo istikimuju kariu. Jauciu, kaip kyla vejas, o mano gyvenimo saulute jau leidzes. Telaimina visus O Kosminei Klounai.

brolis Pornografijus, 1986 04 26

Skepvizicijos pastaba: Po mirties visiems Indigo Keršytojai 666 būrio kariams buvo suteikti pirmojo laipsnio Gyvulio Didvyrio vardai ir ordinai. Šeimoms iki gyvos galvos paskirta pašalpa, vaikams apmokėti mokslai ir suteikta galimybė, esant norui, užaugus dirbti Skepvizicijoje.

Nepaisant per ta laika patobulėjusios strategijos ir ginkluotes, šis žygis iki dabar dėstomas karo mokyklose, kaip pavyzdinė specnazo operacija.

Broliui Pornografijui oficialiai patvirtintas Kalnų Erelio pseudonimas ir iš visų dokumentu išbrauktas vardas Autobusas. Taip pat suteiktas (po mirties, suprantama) Garbes Magistro vardas ir Okinavoje pastatytas 30 metrų aukščio marmurinis paminklas, kuri projektavo ir atliko Augustas Rodenas. Pornografijaus palaikai ir jo peliuko palaikai, perlaidoti paminklo papėdėje, naktį iš apačios gražiai apšviečia monumentą ir iki dabar žmonės ten atneša gelių.

2001 metais režisieriaus Lario Flinto pastatytas filmas "Pornografijus: didvyrio gyvenimas ir mirtis", su Silvesteriu Stalone pagrindiniame vaidmenyje, Skepvizicijos nurodymu laimėjo 32 Oskaro prizus.

Klounologo Nomad komentaras: Įvairiais laikais įvairūs rašytojai ir režisieriai pasiskolindavo iš čia minčių, norėdami parodyti pagarbą Klauso Ordinui. Nekalbant jau apie Naująjį ir Senąjį testamentus, kurie apskritai yra nevykęs O Klounu raštų plagiatas. Taigi, šioks toks sąrašiukas, kur dar buvo naudotos mintys iš iki šiol čia publikuotų Klauso Knygos dalių:

Glen Cook, "Juodoji Gvardija"
Jack London, "Jūrų Vilkas"
Stanislav Lem "Futurologų Kongresas"
Rež. Alain Chabat filmas "Asteriksas ir Obeliksas: Misija Kleopatra"
Rež. Quentin Tarantino filmas "Kill Bill"
Radio Show
Paul Anderson "Kryžiaus žygis į dausas"
Rež. Daniel Myrick filmas "Bleiro Ragana" ir jo parodija, nežinia kieno filmas "Bleiro Ragana: Klastote"
Daniel Keyes apsakymas "Flowers to Algernon"
Rež. Joseph McG Nichol filmas "Charlie's Angels"
pamiršto poeto pamirštas eilėraštis 
Dz. Orvelo "Gyvulių ūkis"

Ilgai kovojo Klauso Ordinas prieš amžiną savo priešą, mimų pakaliką Vilką Larseną, kuris ir pats buvo pusiau mimas, gimęs iš žmogaus ir mimo sąjungos gūdžią rugpjūčio naktį. Daug žalos cirkuliams ir kitiems žmonėms padarė Larseno vadovaujamos mimų, jūreivių, kalbininkų ir kitų blogio išperų gaujos. Vieną po kito pralaimėdavo mūšius Ordinas ir atrodė, kad nėra pasaulyje jėgos, kuri sustabdytų mimų sėjamą blogį. Linksmoji Skepvizicija įvedė tvarką Italijoje ir jos apylinkėse, tačiau laukiniuose rytų kraštuose - Japonijoje, Rusijoje, Lemurijoje ir kt. - viešpatavo mimai su savo lyderiu Vilku Larsenu. Bet vieną dieną Ordino keršto valanda atėjo. Tai buvo visiems dabar jau žinomas Akcijaus Mūšis, kai Baltijos jūroje mimų laivyną sutriuškino Klauso Ordino pajėgos. Apie tai ir yra šis skyrius, užrašytas -=^Evil-Killa^=-, savo akimis stebėjusio paskutinį mūšio etapą ir Vilko Larseno mirtį, ir savo rankomis prisidėjusio prie abiejų dalykų.

Gimiau aš 1995 metais Okinavoje, Japonija. Būdamas keturių metų, tapau savo tėvų žmogžudystės liudininku. Mano tėvas, JAV kariškis, ir motina, japonė, krito nuo paties žiauriausio Jakudzos boso - Matsumoto - rankos. Gulėjau pasislėpęs po lova ir likau nepastebėtas, o išėjęs prisiekiau atkeršyti. Mano laimei, bosas Matsumoto buvo krikščionių kunigas, tad sulaukęs 12 metų gavau savo kerštą. Persmeigiau jį katana lovoje.

Dvidešimtmetis jau buvau vienas geriausių samdomų žudikų pasaulyje, ir mano talentas neliko nepastebėtas Klauso Ordino. Vieną gūdžią naktį sėdėdamas IRC susilaukiau tokio pasiūlymo:

[02:15]<[ORDINAS]Destroyer> Hi, sako tu taikliai šaudai?
[02:15]<^Evil-Killa^> Jo, o ka?
[02:15]<[ORDINAS]Destroyer> Pirštas ant gaiduko niekada nesnaudžia?
[02:15]<^Evil-Killa^> Ne, kas tu?
[02:16]<[ORDINAS]Destroyer> Tada gal nori į mūsų klaną? Aš iš Klauso Ordino, Okinava.

Net sudrebėjau, išgirdęs tokį pasiūlymą. Patekti į Klauso Ordiną yra kiekvieno vaikystės svajonė. Elitinis Ordinas, de facto valdantis visą Japoniją, garsėjantis didvyriškais savo žygiais. Ilgai mąstyti nereikėjo.

[03:32]<^Evil-Killa^> Taip!!!!!

Tokiu būdu įstojau aš į Klauso Ordiną, ir vėliau - į elitinį Kalnų Erelių batalioną, suformuotą vietoje žlugusio Juodųjų Indigo Keršytojų 666 ir pavadintą taip brolio Pornografijaus garbei. Su šiuo būriu aš ir dalyvavau Akcijaus Mūšyje ir buvau liudininku įvykių, kurie vėliau pateks į istoriją ir apie kuriuos ir ruošiuosi jums papasakoti.

Akcijaus Mūšis buvo suplanuotas 2007 metų rugpjūčio 14 dieną pagal Bezdiejaus Kalendorių. Iš pradžių atrodė, kad lydi vien blogi ženklai. Mūsų būriui jau sėdint lėktuve apsižiūrėjome, kad vieno trūksta. Tai buvo brolis Turmanas "Ūmusis". Paskambinau jam į mobiliaką.

- Alio?
- Neduok dieve tavo pasiteisinimas bus "pamiršau"...
- A, čia tu, zdarov. Ne, nepamiršau, bet nespėju visko. Aš dabar kaip tik pas Hatori Hanzo kataną gaminuosi.
- Anksčiau nesugebėjai? Ne nu ble rado laiką... daug dar liko?
- Dabar kaip tik esame toje stadijoje, kai jis ant lango pirštu rašo "Bill".
- Eik tu n@chui! Dar visas mėnuo! Palik tą sušiktą meistrą ir bėk į lėktuvą, mūšis poryt!
- OK px atbėgu...

Taip mes išskridome iš Okinavos į Pervalką, iš kur turėjo išplaukti Ordino flotilė ir jūroje susiremti su Vilko Larseno flotile. Tvirtai tikėjome, kad Kosminiai Klounai yra mūsų pusėje ir padės atsilaikyti prieš tamsiąją mimų magiją. Baltijos jūra mūšiui parinkta neatsitiktinai - būtent Skandinavija garsėja savo blogiu, iki tokio lygio, kad tai prasiskverbė ir į populiariąją kultūrą. Niekas dabar nepasakys, kiek black metal muzikantų tik mėgdžioja mimus baltai dažydamiesi veidą, o kiek iš tiesų yra mimai.

Išplaukėme tiksliai paskirtąją dieną su dvidešimt septyneriais laivais. Be to, dar penki broliai mus sekė tiesiog plaukte, taip gavome skaičių 32, turėjusį nešti mums laimę.

Neaprašinėsiu čia viso mūšio, galiausiai ir laiko neturėjau stebėti. Tai buvo kruvina ir įtempta kova. Savaitė praėjo besikaunant, ir vis dar nei viena pusė neįgijo persvaros. Tada ir prasidėjo didžiausias žygis mano gyvenime. Sušaukė vadas slaptą pasitarimą kajutkompanijoje ir paaiškino, ką turėsime daryti. Net suvirpėjau - ar tai įmanoma? Ar neišprotėjo kartais jis? Prasiskverbti tiesiai į Larseno flagmaną ir jį užgrobti, nužudant patį kapitoną bei pavagiant vėliavą ir taip morališkai palaužiant mimų pajėgas? Va čia tai maestro smūgis... jei pavyktų. Bet atsikalbinėti negalėjau. Klauso Ordino kariai neatsikalbinėja. Jie vykdo. Ir žudo. Buvo atrinkta dešimties žmonių komandą, į kurią patekau ir aš, ir viskas prasidėjo.

Tai buvo lietinga naktis, ir stovėjome mes ant laivo borto, o vėjas gairino mūsų plaukus ir lietus plovė mūsų veidus. Audros ir tamsos priedangoje plaukėme tiesiai į priešų armijos centrą, kur turėjo būti garsusis laivas "Vaiduoklis", amžina Vilko Larseno irštva. Kairėje nuo manęs stovėjo brolis [ORDINAS]Keturrankis, tvirtais pirštais spausdamas grapplą. Dešinėje niūriu žvilgsniu dairėsi [ORDINAS]Sidewinder, uždėjęs pirštą ant gaiduko. Už jų į abi puses eile stovėjo kiti būrio nariai. Visus pažinojau daug metų ir supratau, kad jei kas ir gali įvykdyti šią misiją, tai mes. Nuskardėjo švilpukas, mėšlungiškai susigniaužė pirštai, ir lyg be galo ilgos gyvatės tamsoje išsivyniojo grapplų lynai. Pajutau smūgį ir besivyniojantis lynas nutraukė mane nuo laivo borto. Švilpiau oru lietui daužant man veidą ir mačiau greta taip pat lekiančius savo komandos draugus. Kelio gale - "Vaiduoklis". Sinchroniškai atsiradome jo denyje ir išsilakstėme pagal iš anksto sutartą planą į visas puses, grapplus pasikeisdami tikrais ginklais. Nubėgau link įėjimo į kubriką, dešinėje akies kampu pastebėdamas, kaip brolio [ORDINAS]KęstasS railguno šūvis akinančiai sušvytėjo tamsoje ir nuėmė budintį mimą nuo pagrindinio stiebo. Klasiškas taiklumas. Operacija jau vyksta. Įbėgau į kubriką ir nusileidau laiptais žemyn. Laivo planą, gautą telepatijos pagalba, visi buvome išmokę mintinai. Išsisukau nuo apačioje budinčio mimo rocketlauncherio šūvio ir stipriai šokau kairėn, tuo pat metu keisdamasis ginklą į super shotguną. Nusileidau tiesiai ant už lovos paslėpto Quad Damage ir sušvytėjau tamsoje. Supratę, kas jų laukia, kubriko mimai puolė bėgi laiptais aukštyn klykdami, tačiau jau buvo per vėlu. Vienas po kito mano super shotguno šūviai su keturgubu damage paklojo visus mimus. Apibėgau patalpą, susirinkdamas šarvus ir šovinius ir užlipau atgal į denį, kur tamsą į visas puses jau skrodė railgunų linijos. Prisigrapplinau ant stiebo ir nuo ten tiesiai ant kapitono tiltelio stogo, kur vos neapakintas hyperblasterio ugnies mečiausi į kairę. Kažkas manęs jau tykojo, kažkas su nerealiai geru skillu ir patirtimi. Ir man nereikėjo spėlioti jo vardo. Padaręs porą klaidinančių judesių nušokau žemyn ant kapitono tiltelio. Virš galvos vėl suzvimbė hyperblasteris. "Specialiai naudoja šį ginklą, žino, kad jis užlagins, o laikas jų pusėje", dingtelėjo mintis.

Pasilenkęs nulėkiau kapitono tilteliu po deniu, kad būtų greičiau - prisitraukinėdamas grapplu trumpais atstumais. Visur aplink griaudėjo raketų ir granatų sprogimai, zvimbė hyperblasteris, tratėjo chaingunai, o tamsą vis perplėšdavo railgunų šūviai. Dėjosi tikras pragaras. Pragaras. Atbėgau į krovinių skyrių po deniu pačiu laiku, bet Quad Damage jau buvo išsibaigusi. Idealiai sinchroniškai, lyg treniruotėse, pro kitą pusę su grapplu įlėkė mano vadas [ORDINAS]Trapecijus ir nugrapplino palei lubas. Budinčių mimų dėmesys į jį. Raketos, hyperblasteris, shotgunas... bet atrodė, kad meistriškai išsisukinėjančio Trapecijaus neims joks biesas. Begrapplindamas iš kairės į dešinę ir atvirkščiai, pagaliau atsidūrė jis prie vėliavos, nukrito tiesiai ant jos, dar bekrisdamas paleido grapplą į priešingą pusę.. tą pačią sekundę, kai paėmė vėliavą, grapplas pataikė į sieną ir milžinišku pagreičiu rovė jį į šoną. Dvi raketos ir railguno slugas atsimušė į grindis viena sekundė po to, kai tą vietą paliko Trapecijus su vėliava. Meistriška. Pridengdamas vadą atidengiau ugnį iš rocket launcherio, šokinėdamas po visą patalpą. Iš vieno kritusio mimo pasisavinau Time Acceleratorių ir racketos pradėjo lėkti dvigubai greičiau. Pasimetę mimai nebežinojo, ar vytis Trapecijų su vėliava ar gintis nuo mano ugnies, ir besiblaškydami visi sutiko mirtį raketų sprogimuose. Išsigrapplinau iš patalpos pro skylę stoge ir nusekiau iš paskos savo vadui, snaiperiškais railguno šūviais pašalindamas du jį persekiojusius mimus su rocket launcheriais. Sustojome ties bortu pasiimti gyvybių bei šarvų, ir čia vėl sublyksėjo hyperblasteris. Nušokome už borto ir pakibome ant grapplų laivo išorėje. Sutartinai išmetėme savo Powerupus ir apačioje pasigirdo du pūkštelėjimai į vandenį. Tai turėjo įtikinti mus persekiojantį TĄ mimą, kad įkritome. Ir mums tai pavyko. Tik spėjau pasiruošti railguną, kai viršuje pamatėme veidą. Tą pačią sekundę tik mus pastebėjęs, jis nukreipė žemyn hyperblasterį, tačiau mano pirštas ant gaiduko buvo greitesnis. Tiesus railguno šūvis į veidą atėmė beveik visas jo gyvybes, ir po jo sekusi Trapecijaus chainguno ugnis efektyviai pribaigė Vilką Larseną.

Nebuvo laiko švęsti, bet vis tiek sušukau iš džiaugsmo. Atsispyrėme nuo "Vaiduoklio" borto ir paleidome grapplus link savo laivo. Beskriedamas pajutau iš nugaros chainguno seriją ir pridengiau savo kūnu vėliavą nešantį būrio vadą. Neįsivaizduoju, kiek žalos patyriau, bet laive atsidūriau jau leisgyvis. Nubėgau paskui vadą į mūsų kajutkompanija, ir temstančia sąmone stebėdamas, kaip jis nešą mimų vėliavą prie mūsiškės neaiškiai suvokiau, kad mums tai pavyko...

Kitą dieną vado ir vėliavos netekusi mimų flotilė buvo triuškinama per visus galus, bet aš to jau nemačiau. Tik gulėdamas ligoninėje girdėjau džiaugsmo kupinus šūkius ir supratau, kad Rytuose Klauso Ordinas padarė tai, kas gali net pranokti Skepvizicijos Italijoje atliktą Mimikrizaciją. Pasididžiavimas užplūdo mano venas, ir jau galvojau, kiek uždirbsiu pardavęs šį aprašymą istorikams ir žurnalistams... bet tai jau besides the point.

Taip tad buvo suduotas pagrindinis smūgis mimams Akcijaus Mūšyje, o apie likusią kovos eigą galite pasiskaityti bet kuriame istorijos vadovėlyje.

Brolis ^Evil-Killa^, Metraščio pabaiga.

Klounologo Nomad pastebėjimas: Pastebėtina, kad anti-japonizmo manija prasidėjo po garsiojo Akcijaus mūšio, Klauso Ordinui Baltijos Jūros laivų kautynėse pagaliau įveikus savo amžinąjį priešą, mimu adeptą Vilką Larseną. Kaip žinia, tuo metu Ordino stabas buvo Okinavoje, tad iš kautynių pasprukę Larseno armijos likučiai, vadovaujami Generolo - Leitenanto Tobiko Linkolno, pradėjo skleisti melo ir niekų kampaniją prieš visą Japoniją, taip tikėdamiesi pakenkti ir Ordinui.

Visu pirma buvo išleista pseudoistorinė knyga "Siauraakių Išminčių Protokolai", tariamai parašyta Kobo Abes. Joje japonų vardu raginama visus baltaodžius mušti su pletne per skruostus ir murkdyti kompote. Tai buvo pirmasis žingsnis, sukėlęs neigiamą pasaulio nusistatymą prieš japonus. Manija pasiekė apogėjų maždaug ketvirto pasaulinio karo metais, kai mimų klanas "Tamplieriai" savo juodosios magijos galiomis visus Didžiosios Britanijos vaikų žaisliukus pavertė į Vaflerio sistemos naikintuvų modeliukus su "Bible Black" anime screenshotais ant sparnų ir fuzeliažo.

O 1942-ais metais Amerikoje išleista knygutė, kad žmonės galėtų atskirti šlykščius japonus nuo doru kinių. Istorikai mano, kad ta knygute buvo išleista slaptų mimų fondų pinigais. Kol kas dar niekam nepavyko įrodyti priešingai.

Kaip žinoma iš padavimo apie Basmbalio Cirką, Vulfas de Buterbroderis išleido prieštaringai vertintą knygą "Mimų kūjis", kuri nėra išlikusi iki mūsų laikų. Tačiau pasirodė, kad atskiri jos fragmentai buvo publikuoti žurnale "Skepvizitoriaus rytas", o pastarojo archyvas buvo rastas archeologinių kasinėjimų metu Atlantidoje. Su nuoširdžiausia padėka tyrinėtojams pradedame publikuoti atstatytus knygos teksto fragmentus.

Atsakydami į pirmąjį klausimą prisiminkime griežtą, bet teisingą O'Klounų įsakymą, duotą Bezdiejui: "Nepaliksi mimo gyvo, bet išžudysi juos visus, ir jų vaikus, ir vaikų vaikus iki pat penktos kartos". Jei mimai neegzistuoja, kokia prasmė būtų buvusi duoti tokį paliepimą?

Kai kurie atsako: toks O'Klounų įsakymas neva duotas juoko dėlei. Atsakydami taip manantiems galime jų paklausti: Kodėl tada jūs nesijuokiate iš šių žodžių, taip paniekindami Klounų (gerojo ir blogojo) bajerį?

Dar kiti tvirtina, kad mimai buvo išnaikinti Mimikrizacijos laikais, todėl jų nebėra. Atsakysime taip: iš daugybės vietų pranešama, kad įkvėpę nuodingų pelkių garų, atnešamų vėjo, vadinamo Sphyncter, daugelis žmonių pameta galvas, ir, apleidę linksmuosius vaidinimus, tampa surūgusiais mimais. Plačiau apie tai bus papasakota skyriuje "Apie mimų kilmę", o tiems, kas užsispyręs neigs visa tai, mes pasakysime, jog neturime pagrindo netikėti liudininkais, kurių dauguma turi gerą vardą ir nepriekaištingą reputaciją.

Nuomonės dėl antrojo klausimo taip pat išsiskiria. Mes samprotaujame taip: jei mimai iš tiesų egzistuoja (kas ką tik buvo nepaneigiamai įrodyta), jų neigimas yra akivaizdus tiesos neigimas, naudingas nebent patiems mimams, norintiems be baimės dirbti savo juodus darbus.

Iš tikrųjų, kas priverstų mus manyti, kad tokie žmonės nėra verti bausmės lygiai taip pat, kaip ir krikščionys bei kiti pražūtingų prietarų skleidėjai? Yra žinomas posakis: "Kai žmogus pripažins tiesą, tiesa padarys jį laisvą". Todėl mums neatrodo neteisinga įkalinti mimų neigėją ir nepaleisti jo tol, kol jo neišlaisvins tiesos pripažinimas.

Kai kurie skepvizitoriai mano, kad įkalinimas yra per švelni bausmė. Pavyzdžiui, Girnognomijus Filopendulas mums rašo, kad per praėjusį ataskaitinį laikotarpį savo apskrityje sudegino ant laužo penkis žmones, įtartus šiuo nusikaltimu. Mes tačiau manome, kad bausmės griežtumas yra atskiras klausimas, kurį galima palikti skepvizitoriams praktikams; mes tik teoriškai pagrindėme bausmės būtinumą.

Lygiai taip pat, kaip kalaviją atremia skydas, mimų burtus ir užkeikimus gali atremti išmintingo vyro nusimanymas apie šių piktadarysčių, vadinamų mimikrija, prigimtį.

Žiūrovas yra tas, kas laisva valia žiūri mimų triukus, jiems ploja ir taip skatina naujoms klastoms. Jei nebūtų žiūrovų, ar egzistuotų mimai? Mūsų tikėjimas atsako neigiamai. Jei ir egzistuotų mimas be žiūrovų, kam gi tuomet jis rodytų savo triukus? O jei jis negalėtų atlikti savo fokusų, kas tuomet verstų mus laikyti jį mimu? Todėl žiūrovas taip pat yra atsakingas už mimikriją.

Kai kas klausia: ar maži vaikai, tėvų atsinešti į mimų vaidinimą, taip pat nusikalsta žiūrėjimu? Apeidami galimą diskusiją dėl vaikų valios laisvės atsakysime taip: maži vaikai turi tam tikrą įgimtą jausmą, dėl kurio jie myli linksmuosius klounus ir šalinasi bjaurių mimų. Todėl paprastas vaikas, atneštas į mimų vaidinimą, turėtų verksmais ir ašaromis pareikšti šį savo jausmą taip garsiai, kad tėvams kaipmat tektų jį išnešti laukan. Priešingai, jei vaikas nejaučia pasibjaurėjimo mimais, jį reikia laikyti apsėstu, o tai reiškia (kad ir koks bebūtų mūsų sprendimas dėl nusikaltimo žiūrėjimu), kad jo likimas jau nulemtas pagal galiojančius teisės aktus, nukreiptus prieš eretikus, beatsispaudimius ir apsėstuosius.

Antroji mimikrijos dalis - mimas - yra aprašytas tokioje daugybėje knygų, kad šventvagiška būtų kurti naują jo aprašymą; vietoje to mes pacituosime geriau išmanančius autorius.

Antai Frozijus Antilietis rašo: "Todėl jis išsiteps veidą skaistalais, apsirengs baltais rūbais ir verksmingu balsu pasakys: Aš esu mimas. O jo tėvas, sužinojęs tai, paims kirvį ir jį užmuš, nes negali būti taikos tarp žmogaus ir mimo."

Joanas Trapecijus paliudija mums: "Mimai nėra žmonės, jiems neprieinamas pilnavertis intelektualinis bei dvasinis gyvenimas. Svarbiausias jų gyvenime dalykas tėra pasitenkinimas, patiriamas savo vaidyba apgavus ir suviliojus dar vieną žmogų. Tardymai, atlikti mokytų skepvizitorių, atskleidžia purviniausias ir bjauriausias šio gyvenimo būdo puses, paprastai neprieinamas žmogaus akiai."

Kartais mimų gynėjai, nekreipdami dėmesio į šiuos faktus, sako: Mimus irgi sutvėrė O' Kosminiai Klounai. Reiškia, sako jie, mimų nereikia persekioti, nes negirdėtas dalykas, kad Klounai kurtų kažkokį dalyką tam, kad mes jį sunaikintume.

Tokia neapdairi nuomonė gali būti paneigta labai paprastai. Išties, jei mimų kūrėjas būtų buvęs Gerasis Klounas, žmogaus protas galėtų jam prikišti šį nenuoseklumą. Vis dėl to Trapecijus savo "Būrime su vabalu dusia" ir Lukulas "Bendrojoje troškinių teorijoje" rašo, jog mimus sukūręs Blogasis (o ne Gerasis!) Klounas tam, kad pasityčiotų iš žmonijos, pasirinkusios materialųjį kelią. Todėl loginis argumentas dėl mimų paskirties prieštaringumo nebetenka prasmės, nes nenuspėjamas Blogojo Klouno humoro jausmas pranoksta net ir išmintingiausio žmogaus racionalų protą.

Per amžių amžius iškilę virš viso Florencijos miesto stūksojo niūrus rūmai, kuriuose, tačiau, kai kas įžiūrėdavo ir tam tikro linksmumo. Pro šalį einantys žmonės šypsodavosi, kiti verkdavo, treti krūpčiodavo iš baimes ar nutirpdavo iš pagarbos... tačiau abejingų nebūdavo ir nėra. Epocha po epochos nepaliesti stovėjo mūrai, ir atrodė, kad pats laikas jų bijo. Tamsios mimų magijos paslaptys čia suduždavo, lyg bangos i kranto uola, ir žmonijos priešų tarpe dar niekas, niekas nesugebėjo atsilaikyti prieš šią vietą. Florencijos centras, Italijos širdis, Vaflio gatve 32 - LINKSMOJI SKEPVIZICIJA.

Kas gi iš tiesu yra skepvizicija? Visi žinome, kad tai yra institucija, skirta užtikrinti būtiną skeptiskumo lygi visuomenėje, stabdyti nusikalstamą kitu religijų įtaką ir gaudyti mimus bei jų pakalikus. Tačiau šiais laikais jau retas bežino pilną skepvizicijos istoriją, visus tuos didingus laikmečius, kai ji stovėjo visuomenės sargyboje ir nenuilsdama kovojo prieš blogį, kad mes galėtume ramiai miegoti. Jausdamas pareigą užpildyti šį žinių trūkumą, remdamasis neabejotinai patikimais istoriniais šaltiniais pamažu imsiuosi aprašyti Linksmosios Skepvizicijos istoriją.

Buvo vesi vasaros popiete, ir O Kosminiai Klounai iš neturėjimo ką veikti draugiškai ginčijosi, po truputį siurbčiodami apelsinų sultis. Iš pradžių abu sutiko, kad apelsinų sutys yra vienas skaniausiu gėrimų ir pasiginčijo, kuris sukūrė apelsinus. Galiausiai abu sutiko, kad tai buvo Gerojo Klouno darbas. Tada Gerasis Kosminis Klounas pasidomėjo, kodėl O Blogasis apelsinų sultis vis užsigeria mineraliniu vandeniu. Blogasis kažką nerišliai atsakė kad čia tiesiog toks principas. Galiausiai atėjo eilė svarbiausiam klausimui.

- Žinai, brolau, - susimastęs pratarė O Gerasis, - mes tiek stengėmės kol sukūrėme šitą pasaulį, ir jis tikrai gavosi pagal planą, t.y., labai juokingas. Bet neaišku, ar jis juokingas tik mums, ar ir žmonėms, štai kas svarbiausia. Kas žino, galbūt jiems ten apačioje visai nelinksma? Gal, netgi, tiesiog teorinė prielaida, gal jie ten išgyvena sunkų ir žiaurų gyvenimą?

- Nu tai tada dar juokingiau  žvengdamas ir kosėdamas atsake O Blogasis.
- Ne, tu vėl nesupratai minties, - kantriai tęsė O Gerasis. - Taip, gal tau ir juokingiau, bet pasaulio tikslas buvo kad butu juokinga visiems. Tad reikia išsiaiškinti, ar tikrai jiems ten viskas apačioje tvarkoje ir juokinga.

Taip O Kosminiai Klounai nusprendė nužengti žemėn ir veizėti, kaip gyvena žmonės ir žiūrėti, ar jų tarpe nėra liūdnų. Juk jei kažkas liūdnas, tam tegali buti vienintele priežastis - jis nesuprato subtiliai šiame pasaulyje užmaskuotų Gerojo Klouno baeriu arba neturi gysleles suprasti ne taip subtiliai užmaskuotų Blogojo baeriu.

Pasiėmė O Kosminiai Klounai savo įprasta cirko atributiką ir nusileido Jeruzalėje. Žongliruodami rutuliukais, pasakodami anekdotus ir rodydami cirko triukus jie apkeliavo visą šalį, ir išvados buvo stačiai stulbinančios: laimingų žmonių čia beveik nebuvo. Blogojo O Klouno atsiusta romėnų okupacija kažkodėl visai nedžiugino vietinių gyventojų širdžių, o Gerojo Klouno atsiųstą asmeninį juokdarį vietiniai kaip tik prieš keliolika metų kažkodėl įdavė romėnams nukryžiuoti. Vos ne kiekvienas sutiktas žmogus skundėsi O Klounams pasaulio blogumu ir neteisybe, vargingu gyvenimu ir žiauriu likimu.

- Eina nx, - pasakė O Blogasis Kosminis Klounas. - Davai visus užmušam ir sukuriam per naują. Aš galėčiau, pavyzdžiui, padaryti didelį tvaną ir tada, valgydami popcornus su alum, galėtume stebėti kaip čia visi pamažu priburbuliuoja . Atsimeni, kaip tada, kai tau buvau padaręs siurprizą gimtadienio proga?
-  Gal nesiimsim iškarto tokių radikalių priemonių, - nesutiko O Gerasis. Manau, užteks su jais tiesiog draugiškai pakalbėti, nurodyti kame baeris, kur ir kas yra juokinga ir linksma, ir tiek. Visos jų bėdos dėl neteisingo pasaulio supratimo.

Ir nuėjo jie ieškoti kur galėtų išsinuomoti salę paskaitai. Vienintele laisva auditorija tuo metu buvo kažkokios vietinės sektos namuose, tad KK ten ir įsikūrė, iškabino skelbimus ir ėmė laukti besirenkančių klausytojų.

"O Kosminiai Klounai aiškina pasaulio ir gyvenimo prasmę, išskirtinė ir vienintelė paskaita Jeruzalėje, bilietai už ypatingą kainą" skelbė iškabinti plakatai su besišypsančių Klounų veidais. Be abejo, jie sutraukė daugybę žmonių, ir neužilgo auditorija buvo pilnutėlė. O Gerasis pradėjo paskaitą.

- Mes su broliu daug keliavom ir daug matėm ir supratom, kad žmonės čia yra nelaimingi, nes nesupranta gyvenimo prasmės ir pasaulio tikslo. Todėl ir atėjome jums ją atskleisti, - mirkčiodamas akimi ir vartydamasis kūlio aiškino O Gerasis. O Blogasis tuo tarpu šalia gėrė viskį. Dar ilgai O Kosminiai Klounai aiškino savo subtilius baerius, užsiminė apie ančiasnapius, O Blogasis norėjo pasigirti savo jauniklius ryjančiomis lydekomis ar patinėlį po sekso suryjančia maldininko patele, bet O Gerasis laiku jį nutildė, ir taip toliau. Galiausiai auditorija jau lūžo iš juoko, supratę, kad gyvenimas yra gražus, ir atėjo eilė klausimams.
Pirmasis pakilo šaltkalvis, vardu Buterbrodas su Petražolėm, pramintas Uola, ir išėjęs paklausė O Klounų:

- Kaip žinia, visos religijos yra teisingos religijos, nes veda link Kosminių Klounų, - pradėjo jis, ir O Blogasis pritariamai linktelėjo. - Taigi, mūsų religijos knygoje rašoma, kad negalima dulkinti avių. Ar tai tiesa, ir jei taip, tai kodėl?

Gerasis O Kosminis Klounas išplėtęs akis pasižiūrėjo į O Blogąjį, o šis apsimetė, kad jis čia ne prie ko.

- Na.. taip, čia lyg ir tiesa... - tvardydamasis atsake Gerasis. - Iš tiesų, verčiau jau nedulkinkit avyčių. Kodėl taip yra, jums ee... bus atskleista kelio pabaigoje Amzinąjame Kosminiame Cirke, - tvirtesniu balsu užbaigė ir po stalu pirštu pagrūmojo O Blogajam. Šis tik nusivaipė.

Kitas išėjo Dovydas, pramintas Zombiu, ir paklausė:

- O ar tada galima dulkinti lavonus? Mūsų religijos knyga to nedraudžia...

- Be abejo, gali.. - jau pradėjo O Blogasis, tačiau po O Gerojo spyrio po stalu nutilo.
- Negalima, - kaip kirviu nukirto Gerasis Kosminis Klounas.
- Tai kas čia tada per "linksmas ir smagus" pasaulis, jei net lavonų negalima dulkinti? - bandė prieštarauti Zombis, bet laiku susipratęs nutilo ir atsisėdo.

Kitas išėjo paklausti vietinis kunigas, vardu Alijošius.

- Aš taip pat turiu klausimą iš mūsų religijos knygos, - pradėjo jis. - Čia parašyta, kad karų metu negalima šikti stovykloje, ar tai tiesa?

- Tau tai turbūt atrodė humoro viršūnė, - piktai sušnibždėjo O Gerasis O Blogajam, ir garsiai atsake: - Taip, tebūnie viskas, kas ten parašyta, yra tiesa.

Ilgai dar truko klausimai ir atsakymai, kiekvienas Jeruzalės gyventojas norėjo ką nors sužinoti. Netruko ir vakaras ateiti.

Visai vakare pasibaigus religiniams klausimams (paskutinis buvo romėnų teisininko Pauliaus "Sauliaus" Petramonijaus užduotas klausimas, kiek tiksliai reikia apyvarpių pasirašant civilinę nekilnojamo turto pardavimo sutartį), prasidėjo klausimai iš mokslinio pažinimo sferos. O Klounai buvo pervargę, ir atsakinėjo pakaitomis. Dabar kaip tik buvo O Blogojo eilė. Klausimui ranką pakėlė miestelio seniūnas, biologas Poncijus Pilotas.

- O kodėl taip yra pasaulyje, kad dauginimuisi reikalingos dvi lytys?
- O tai ble paklausei, nu būtų septynios lytys klaustum kodėl septynios, - pašaipiai atsakė O Blogasis. - Bet kaip galima gi padaryti, mums atrodė, kad fainiausia su dviem lytim, nes tai atspindi Klouniškąjį skaičių 2.
- O tai kodėl tada nepadarėte, kad žmones galėtų daugintis dulkindami lavonus, - tiesiai iš salės vėl pasidomėjo Zombis. Blogasis O Klounas pasisuko į O Gerąjį:
- Galima, aš jam išspardysiu galvą?
- Jėga neįdiegsi juoko į jų širdis, - šimtąjį kartą užkimęs atsakė O Gerasis. Tik nuoširdžiais paaiškinimais atversime jų čakras humorui...

Tačiau Zombis suprato užuominą ir nutilęs atsisėdo. Sekantis paklausti atsistojo Povilas "Atheistazzz666" Baltramiejus. Jau eidamas link O Klounų netvėrė savame kailyje, tvardė šypseną ir pasitikėjimą savimi.

- O ar gali Klounai sukurti akmenį, kurio patys nepakeltų?? Aaa, kaa? Na?

O Gerasis Kosminis Klounas, visą amžinybę pažinodamas savo brolį, tuoj pat susiorientavo kas tuoj nutiks, ir pašokęs nustūmė O Blogąjį į šoną, užimdamas jo vietą, anam vos pradėjus sakyti "Tuoj aš tau ble išaiškinsiu ar gali...".
- Matai, Kosminiai Klounai yra visagaliai, t.y., mes galime viską, net ir sukurti akmenį, kurio patys nepakeltume, ir tada jį pakelti, nes mes galime net ir pakelti akmenis, kurių patys nepakeltume... ar tenkina toks atsakymas, ar nori, kad mano brolis papildytu?
Povilą atsakymas tenkino net labai, ir jis kuo skubiau pasisalino.

Tačiau dar keli panašūs pavyzdžiai parodė, kaip sunku atsakyti visiems į visus klausimus. Be to, sulig kiekvienu klausimu, prasidedančiu "mūsų religijos knygoje rašoma kad...", O Gerajam Kosminiam Klounui vis mažiau atrodė, kad "visos religijos teisingos ir veda link Klounų", nors Blogasis krizeno ir aiškino kad humoro keliu anie iš tiesų artėja link Klounų, skaitydami savo religines knygas. Tada ir gimė O Gerajam mintis įkurti specialią į klausimus atsakinėjančią tarnybą...

- Padarysime taip, - paskelbė jis žmonėms nuo šarvuočio. - Matau, jūs visi ištroškę pažinti šį pasaulį ir suprasti, kur slypi jo humoras, tad įkursime mes specialią įstaigą su telefonais, ir jūs visi galėsite skambinti numeriu 118 ir paklausti, ko norėsite. Svarbiausia, ten galėsite išsiaiškinti, ar jūsų religija teisinga, ar ne.

Taip gimė Skepvizicija. Iš pradžių tai tebuvo nedidelis pastatas su aštuoniomis merginomis prie telefonų, atsakinėjančiomis į klausimus, o skambučiai netildavo ištisą parą. Niekas nesikeitė kelias dešimtis metų, kol O Gerasis visai užmiršo šį projektą ir paliko savieigai....
tačiau jo neužmiršo O Blogasis Kosminis Klounas, kuris turėjo savo metodus atsakinėti į, jo nuomone, idiotiškus klausimus. Taip pamažu Skepvizicija pateko O Blogojo globon.

Anuomet, kai dar nebuvo pasaulinio telefonų kompanijų sąmokslo, visi telefonai būdavo nemokami, kadangi prijungti prie visuotinio telepatinio lauko. Kita vertus, tai atvėrė puikias galimybes piktnaudžiavimui. Kiekvienas, dirbęs kokioje nors atsakinėjimo į klausimus tarnyboje, puikiai žinojo, kokių tik nebūna skambučių iš vaikezų ar šiaip neturinčių ką veikti žmonių. Ne išimtis ir Linksmoji Skepvizicija.

Skambutis.
- Linksmoji Skepvizicija, laba diena, Renata klauso.
- Laba diena, čia Marija, tik mano sūnus yra dievas, o tie jūsų klounai yra loxai gaidžiai nx pagavus šiknas tik išspardyt reikia!
pyp pyp pyp...

Skambutis.
- Linksmoji Skepvizicija, laba diena, Stereotipija klauso.
- (vaikiskas balselis) ciulpk ****, kale!
pyp pyp pyp...

Skambutis.
- Linksmoji Skepvizicija, laba diena, Nataša klauso.
- Sveiki, čia ta kur atsakinėja į klausimus? Čia Dovydas "Zombis" skambina, aš tik dėl visa ko dar norėjau pasitikslinti, kaip ten dėl tų...
- Misteri Dovydai, mes šiandien Jums jau dvylika kartų sakėme, kad tikrai tikrai negalima turėti lytinių santykių su lavonais. Vakar...
- A, nu ačiū 
pyp pyp pyp...

Skambutis.
- Linksmoji Skepvizicija, laba diena, Kazimiera klauso.
- Ar gali Klounai sukurti akmenį, kurio patys nepakeltu? xixixixixixi...
- Sis klausimas jums bus atskleistas Kosminiame Cirke...

Ir panašiai ir panašiai. Nelaikydavo nervai darbuotojoms, jos verkdavo, keikdavosi ir keikdavo klausinėtojus, pasitaikydavo kad išprotėdavo ir būdavo uždaromos į psichiatrines ligonines. Iš pradžių O Blogajam Kosminiam Klounui tai atrodė labai juokinga, tačiau vėliau pagailo merginų. Ir šiaip supyko jis, kad žmonės taip tyčiojasi iš tikėjimo ir pačių O Klounų įkurtos Skepvizicijos.
- Metas permainoms, - tarė jis pats sau. Sutvėrė O Kosminis Klounas specialius aparatukus prie telefonų, kurie nustatydavo skambinančiojo tapatybę dar prieš pakeliant rageli, ir displėjuje parodydavo jo vardą, pavardę, adresą, tautybę, nicką ir avatarą, bei karminę tinklainę, kuri, kaip žinia, visų žmonių skirtinga, nelyginant pirštų atspaudai. Ir įkūrė papildomą Skepvizicijos skyrių, kovoti su piktnaudžiautojais, kurį sudarė stambūs kvadratiniai vaikinukai su beisbolo lazdomis. Norint visuomenes akyse pridengti tikrąją paskirtį, buvo išrastas naujas sportas - beisbolas.

Neužilgo vandališkų skambučių apmažėjo ir galiausiai jie visai nunyko. Kartu kažkur nunyko dauguma pagarsėjusių miestelio chuliganų ir vandalų. Paskatinti Jeruzalės sėkmes, prašymus atidaryti savo skepvizicijos skyrius pateikė ir tokie miestai-valstybes, kaip Genuja, Venecija, Piza ir Atlantida. Atrodė, pagaliau viskas idealu, smalsiems ir žinių ištroškusiems O Klounu pasekėjams visada po ranka nemokami atsakymai į klausimus, o piktnaudžiautojai susilaukia pelnytos bausmės. Tačiau taip truko tik du metus, kol Vyriausiuoju Skepvizicijos Sekretoriumi (šios pareigos atsirado praplėtus skepvizicija į du skyrius ir įkūrus padalinius kituose miestuose. XVII a. jos buvo pervadintos į Didįjį Skepvizitorių) buvo išrinktas Tomas "Akvinietis" Torkemada.

Tomas "Akvinietis" savo pravarde užsidirbo dėl vaikystes traumos. Psichiškai nesveika motina pirmus penkerius gyvenimo metus jį laikė panardintą akvariume, ko pasėkoje Tomukas išsievoliucionavo žiaunas. Vėliau, motiną uždarius į psichiatrinę ir Tomuką atidavus į vaikų namus, dar 12 metų mokykloje iš jo žiaunų visi vaikai tyčiojosi. Būdavo paplitęs toks baeris:

"Eina per gatvę du žmonės, pamato iš priekio ateinantį trečią. Vienas ir sako: klausyk, tu tiki ateiviais iš kosmoso? Antras jam atsako: nurimk, ten Tomukas".

Nenuostabu, kad vargšas Akvinietis užaugo, taip pasakykime, siek tiek psichologiškai nestabilus. Išmestas iš dvylikos darbų, tryliktąjį kartą įsidarbino skolų išmušinėtoju, ir išmestas iš ten - vandalų išmušinėtoju Skepvizicijoje. Pastebėjęs nepaprastą jo baeriu polėkį (vieną vandalą išmušinėjo su kilogramine dešra per galvą tol, kol jam praėjo noras skambinėti į Skepvizicija su klausimu "ar Adolfas turėjo "dešrelę"?" ir šiaip, numirė), O Blogasis Kosminis Klounas asmeniškai paskyrė jį Vyriausiuoju Skepvizicijos Sekretoriumi.

Dirbdamas išmušinėtoju, jis turėjo gan menką supratimą, už ką konkrečiai išmušinėja tuos vandalus. Tačiau tapęs Sekretoriumi, susilaukdavo daugybės skundų iš merginų telefonininkių, kol galiausiai jam plaukai pradėjo piestu stotis. Nusprendęs skeptiškai patikrinti (visgi čia Skepvizicija) prielaidą, kad merginos pačios viską išsigalvoja, jis sėdo pats prie telefono. Pirmi du skambučiai išsklaidė visas abejones.

- Linksmoji Skepvizicija, laba diena, Tomas Torkemada klauso.
- Laba diena, čia Molė iš Anglijos skambina. Ar Amzinąjąme Kosminiame Cirke bus cukraus?
- Am.. taip.
- Aciu xixi 
pyp pyp pyp

- Linksmoji Skepvizicija, laba diena, Tomas Torkemada klauso.
- Labas, mažuli.... prieinu prie tavęs is nugaros...
- Atleiskite, misteri, čia Linksmoji Skepvizicija. Seksas telefonu 119, ne 118.
- Laužaisi, mažuli? Man tai patinka...

Tomas Torkemada nutrenkė ragelį ir iš įsiūčio pradėjo trypti ant telefono aparato. "Visos naujokės taip daro", konstatavo kažkuri senbuvė, tuo metu atsakinėdama į klausima telefonu "Kuris Klounas geresnis, Geras ar Blogas". Tai dar labiau įsiutino Sekretorių, ir jis ėmėsi priemonių.

Buvo įkurtas dar vienas Skepvizicijos padalinys, turėjęs sėdėti kabakuose, vaikščioti parkuose, važinėtis torsioniniais troleibusais ir veikti visose kitose žmonių susibūrimo vietose. Veikla: klausytis "vandalistišku" ir kitokių piktžodžiavimų bei apie jų autorius pranešti Skepvizicijai anksčiau, nei šie sumanys paskambinti ir savo nesąmonėmis nervuoti darbuotojas prie telefonų. Nes piktadario sumušimas post factum visgi yra gerai, bet ne tiek gerai, kiek reali nusikaltimo prevencija. Neužilgo visuose Skepvizicijos padaliniuose sumoje buvo įdarbinta apie viena milijoną kartais klaidingai "šnipais" ar "stukačiais" vadinamu preventintojų.

Aušo 12`2,5 mūsų eros amžius pagal Bezdiejaus kalendorių, ir Linksmąja Skepvizicija pagaliau susidomėjo pretoriai ir policija. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad jie nesidomėjo ankščiau, tik tas domėjimasis buvo kiek kitokio pobūdžio, kaip savo garsiojoje kalboje "prieš linksmuolius" išsireiškė Markas Katonas. Būtent jo iniciatyva atsirado tas susidomėjimas, ir todėl pateiksime jums šios kalbos ištraukas.

Marko Katono kalba "Pries Linksmuolius", pasakyta Nimes amfiteatre (dab. Prancūzija).

- Ir iš tiesų sakau jums, ar jau visai čia gaidys ir tvarkos nėra, kad kažkokia atsakinėjimo į durnus klausimus tarnyba sugebėjo susiorganizuoti nei daugiau nei mažiau, kaip privačią armiją kareivių bei šnipų? Kaip čia suprasti, kad sėdėdamas kabake negali nei laisvai pašnekėti, kai tuoj tave pristukina, o po poros valandų atėję vaikinukai su beisbolkėmis pristukina dar kelis kart? Mano pusbrolis vakar sėdėjo kabake su chebra ir gėrė vyną. Atsirišus liežuviui pradėjo aiškinti, kad dieviškasis imperatorius Konstantinas yra pusprotis ir matyt žuvies nedavalgęs. Netoliese sėdėjęs Konstantino šnipas tik draugiškai mirktelėjo akim ir apsimetė neišgirdęs, o imperatoriškųjų legionu prefektas, sėdėjęs prie kito staliuko, net susižvengė ir atsistojęs ta proga padaugino duoną ir žuvį (duoną iš žuvies, o gal atvirkščiai, neišmanau matematikos), kad visi lankytojai turėtų kuo užsikąsti. Tačiau paskui mano pusbritanas pasakė "visai nejuokinga man šiame pasauly". Ir ką jūs manot? Tą pačią naktį gatvėje buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, radom jį su užmauta klouno nosimi ant gumytes. Kiek dar leisime savivaliauti Skepvizicijai?

(....)

Ir iš tiesų sakau jums, kaip jūs manot, per kur eina pagrindinis narkotikų kelias iš Sicilijos? Taip, be abejo. Neapolis, Roma, Florencija, Atlantida, Lemurija ir iš ten į Lietuvą, kur maino į gintarą. Ir visame šiame kelyje policija ir pretoriai nesugeba susemti narkodyleriu. Nes sakau jums: narkotikų prekybą kuruoja Skepvizicija. Juk net ir jų mokymas sako, kad reikia kuo daugiau svaigintis, idant linksma būtų.

(...)

Ir is tiesu sakau jums. Šiais laikais žmonės jau taip pripratę prie Skepvizicijos galios ir įtakos, kad laiko tai normaliu dalyku. Niekas nesusimąsto, kad ta sušikta organizacija neturi nieko bendro su oficialia teisėsauga. Tai tik sušikta atsakinėjimo į klausimus telefonu tarnyba su privačia armija. Kodėl nieko nedaro policija, kariuomenė, Imperatorius? Negi jie jau patys bijo? Ar už tai kovose prieš Hanibalą mirė mūsų protėviai, kad dabar visus baimėje laikytų telefoninių klausimų tarnyba?

(...)

Ar net jau nuosavuose namuose neturėsim žodžio laisvės? Pasakysiu jums palyginimą. Ūkininkas sėjo rugius, ir vieni krito į erškėčius, kiti į gerą žemę. Į gerą žemę nukritę rugiai suvešėjo ir davė derlių, o erškėčiuose nukritę sunyko ir žuvo. Ar taip ir Romos Imperija žlugs dėl tų telefonininkų? Negi tikrai išsipildys Katalinos pranašystė?

(...)

Taip, aš galiu jums pasakyti, kodėl teisėsauga nesidomi Skepvizicija. Domisi, ir dar kaip. Kiekvieną savaitgalį beveik nesislapstydami ateina atsiimti savo atlyginimų. Didžiulė teisėsaugos dalis jau sėdi Skepvizicijos kišenėje, štai kaip yra. Ir jei tuoj pat nesusigriebsime, Skepvizicija tuoj valdys absoliučiai viską ir visus, o imperatoriai tebus jos marionetės. Tuo savo kalbą ir baigiu.

Netrukus po šios kalbos Markas Katonas iš nevilties nusižudė trisdešimt dviem peilio smūgiais į nugarą, tačiau žala jau buvo padaryta. Skepvizicijos veikla pradėjo domėtis teisėsauga. Tačiau, šiaip ar taip, paskutiniai Katono sakiniai pasirodė besą pranašiški.

Pretoriai ir policija iš rimtųjų ėmėsi Skepvizicijos. Buvo pasitelktas specialus seklių būrys, torsioniniai pasiklausymo įrenginiai, pradėti kaupti duomenys. Tuometinis policijos vadas Edgaras "Siaurukas" Huveris tikėjosi sutriuškinti Skepviziciją vienu rimtu smūgiu, viena didžiule byla, po kurios būtų pasodinta apie 10 000 skepvizitorių, 24 000 sušaudyta, 8600 nukryžiuota (vėliau pastariesiems bausmę nuspręsta pakeisti į sušaudymą, nes po nukryžiavimo loxai vis tiek trečią dieną keliasi iš numirusių ir šiaip ar taip tenka sušaudyti) ir taip toliau. Taciau Huveris negalėjo numatyti vieno dalyko. Pasak seno posakio "Žmogus planuoja, Klounai tyčiojasi" vieną dieną prieš lemiamą areštų bangą viską sužlugdė daug rimtesnis įvykis: Romos Imperijos žlugimas.

Tai buvo šilta vasaros naktis, ir Huveris sėdėjo su savo ištikimiausiais pretoriais ir kapitonais gerdamas vyną. Tolimesnius įvykius aprašo žydų istorikas Juozapas Flavijus garsiajame "Testimonium Flavianum Tiu Tiu Bu Bu Shiu Shiu" rankraštyje.

Pamatęs danguje kylant pirmuosius fejerverkus ir išgirdęs petardų sprogimus, Huveris paklausė savo padėjėjo:
- Kas ten dedasi?
- Imperija žlunga... - baimingai sušnibždėjo pretorius ir pagarbiai susmuko ant keliu. - Juk buvo lankstinukai dar prieš savaitę dalinami, ir Jums, bose, padėjau vieną kabinete...
Stojo tyla, pertraukiama fejerverkų ir petardų sproginėjimų... dangų nušvietė vis nauji ir nauji fireballai bei kiniškos raketos...
- O kaip bus su mūsų bylomis? - po pauzės liūdnai sušnibždėjo "Siaurukas".
- Pamiršk... matai tuos Fireballus rytuose? Vandalai eina.... - pašnibždom atsakė padėjėjas. - Nebėra mūsų daugiau, nebėra policijos, nebėra pretorių, edilų, kvestorių... žlunga Roma, prasideda chaosas ir Tamsieji Viduramžiai...

Ir jis buvo teisus. Pasibaigus fejerverkams ir pagrindiniam Imperijos žlugimo show, girti romėnai išdaužė viska gatvėse ir sugriuvo miegoti. Bet tai buvo tik pradžia. Viena banga po kitos atsirito chaosas ir griovimas. Pirmieji Romą siaubė gotai, vėliau vandalai, o kas liko sugriovė ir išardė skautai-protestantai. Policijos archyvais įsibrovėliai šluostėsi užpakalius ir naudojo už prakuras, o policininkus žudė arba išvaikė. Susiskaldė buvusi imperija į mažas Frankų ir Dolerių valstybėles, prasidėjo Viduramžiai.

Tik Linksmoji Skepvizicija stovėjo kaip stovėjusi, didinga ir nepaliečiama. Kaip tik šiuo metu centras iš Jeruzalės persikėlė į Florenciją ir įsikūrė šalia Medyčių rūmų. Joks vandalas, gotas, lombardas ar skautas-protestantas neišdrįso artintis prie Skepvizicijos, o jos telefoninių paslaugų reikėjo visiems. Skambindavo barbarų vadukai pasiklausti, ar ryt gera diena mūšiui. Skambindavo jų žmonos pasiklausti, ar jie tikrai mūšyje. Neilgai trukus jau įsigalėjo paprotys, kad barbarų kunigaikštis tol nėra kunigaikštis, kol jo nepatvirtina Skepvizicija. O kaip kitaip? Jei eilinis kaimietis paskambins į Skepviziciją paklausti "kas mūsų karalius", kas bus, jei ten jam pasakys ne tą vardą? O, dar baisiau, jei karalių supainios karvedžiai? Taip ilgai nepavaldysi...

Iškilo Skepvizicija virš paprastų žmonių ir virš kareivių, virš kilmingųjų ir virš karalių. Dažnas kaimo artojas nesusigaudydavo per tas politines intrigas, koks dabartinio karaliaus vardas, ir koks to kurį vakar palaidojo, ar koks būsimojo... supratimo neturėdavo, kur dabartinė sostinė ir ką išvis reiškia "sostinė", kokios kitos kunigaikštystės šiandien draugai o kokios priešai... tačiau jis visada žinodavo, kas ir iš kur viską valdo. Jei prisigėręs piemuo leisdavo sau nusimyžti ant Karolio Didžiojo rūmų, tai net ir primaišęs heroiną su kokainu ir amfetaminu, pro Vaflio gatvės 32 pastatą drįsdavo prašliaužti tik ant kelių ir nuleista galva, kai iš požemių girdimi klyksmai geriau nei bet koks užrašas skelbė: LINKSMOJI SKEPVIZICIJA.

Per visa šią suirutę buvę aukšti policijos kadrai išsislapstė kas kur. Dauguma jų žinojo, kad Skepvizicija turėjo informacijos apie ruošiamą smūgį (ji apie viską turi informacijos...), ir bijojo keršto. Kita dalis nebijojo keršto, bet ši dalis kažkur po to dingo, ir liko tik bijanti dalis. Tolimesni įvykiai, garsusis Mimikrizacijos periodas, geriausiai aprašyti Vinstono Nailzo Ramfordo "Kišeninėje Viduramžių Istorijoje" ir geriausia, ką aš galiu padaryti, tai tik pacituoti Ramforda.

P.S. Turėkite omeny, kad jo laikais buvo įprasta rašyti kiek išpūstu stiliumi su daug epitetų ir nenustebkite skaitydami.

VINSTONAS NAILZAS RAMFORAS - KIŠENINĖ VIDURAMŽIŲ ISTORIJA

Trisdešimt antrasis skyrius. Linksmoji Skepvizicija didingoji ir Huveris niekingasis, Mimikrizacijai dangų užtemdžius.

Ir drebėjo o niekingasai Siaurukas ir inkštė dėl savo kailio, ir užėjo tamsūs debesys ir griaudėjo perkūnas, ir plovė didžiuliai lietūs narsiųjų policininkų kapus, o nenarsieji lyg tarakonai slapstėsi pakampėse, Skepvizicijos keršto bijodami pelnyto.

Ir prisiminė o niekingasai Siaurukas Huveris, kaip kartą pakviestas jis buvo pas Skepvizitorių didįjį, dėl problemų o buhalterinių, ir mokesčių slėpimo taipogi, kaip niekšingi policijos šnipai sufabrikavo patamsiuose klastas regzdami savo. Ir matė o nelaimingasai Siaurukas prieš savo akis devizą virš o Didžiojo Skepvizitoriaus krėslo baltom raidėm iškabintą ir auksu padabintą, ir drebėjo niekinguolis tą devizą prisiminęs. Ir skelbė spindinčios raidės auksu ant marmurinės sienos o devizą skepvizitoriaus, ir skambėjo o devizas pasąmonėje Huverio, niekingiausiose, jo sielos kampeliuose astralinius tvarinius gąsdindamas: "Skepvizicija dažnai atidėlioja, bet niekada neužmiršta".

Ir myžo į kelnes iš baimės o Edgaras, ir smirdėjo žmonėms aplinkui ir nerado pritapimo jis niekur, šlykstuolis būdamas, tik užslinkusios nakties patamsiuose iš kaimo į kaimą sėlino išmaldos prašydamas, lyg ta kirmėlė kur po žeme rausinėjasi, žmonėms pasibjaurėjimą keldama, kai rudenio krintantys lapai žemę raudoniu nudažo.

Ir prisiminė o pasibjaurėtinasai, kad yra viena vieta, kur teisėtas pyktis Skepvizicijos jį aplenkti gali, lyg perkūnas ir žaibas į žaibolaidį pataikę ir įžeminimu nutekėję, nieko blogo žmogui gyvajam nepadaro, ir orą ozono prisotina, lyg patys Klounai dovaną žemėn siustų. Per amžių amžius šitoje žemėje nuo seno teatras laimingai sau gyveno, ir joks valdovas niekad juokdariams nieko blogo nedarė savo. Įsipareigojimą vaidintojai turėjo, linksminti valdovus savo, vaidyba prašviesindami užrūstintas širdis, lyg tas oniksas juodasis nuo karų pavargusias. Ir valdovai įsipareigojimą turėjo, neliesti aktorių kad ir ką šie vaidintų ir šnekėtų, ir klestėjo o tautos ir šalys, meno dėka valdovo veidą nuskaidrindamos.

Ir užgimė klastingas planas o Siauruko kvailoj maukaulej, lyg kopūste ant pečių tabaluojančioj, į teatrą įstoti ir taip nuo galo pelnyto pasislėpti. Pabeldė jis kartą naktį, lietui lyjant ir griaustiniui griaudžiant, į Fuckingo miesto Tremere pilies vartus, kur pantomimos teatras garsusis įsikūręs buvo, Mimo Cingacgkuko vadovaujamas. Ir garsėjo o pilis Tremere ir o miestas Fuckingas savo pantomima, ir vadinamas jis buvo visų mimų sostinė. Ir įstojo o bjauruolis į mimus, ir nusidažė savo snukelį baltai, kad Skepviziciją apgautų ir nevertą kailį išneštų savo. Ir apgaudinėdavo kartu su kitais mimais žmones, vaizduodamas kad virvę traukia nesančią, ir manė naivuolis, kad Skepvizicija jo nesuseks.

Ir tvieskė žaibas, ir tranksėjo perkūnas, ir neteisus Huveris buvo, kaip bato aulas žemę brūžinantis, ir lėmė likimas ir O Klounai jam patirti neteisumą savo rūsiuose Skepvizicijos, bet apie tai jau kitame skyriuje, metraštininko Ramfordo ištikimo jūsų aprašytame.

Trisdešimt trečiasis skyrius. Kaip Skepvizicija išleido o įstatymą Mimikrizacijos ir sučiupo Huveri Siauruka Kopūstagalvį bjaurųjį ant šito svieto.

Ir išsiaiškino o Preventintojai iš Skepvizicijos, kad Siaurukas tarp mimu pasislėpęs ir snukelį baltai nusidažęs, ir apskaičiavo o matematiškai, kad tik 1/13548768 šanso, kad atsitiktinai sučiuptas mimas bus o Huveris niekinguolis. Ir išleido įstatymą o Mimikrizacija pavadintą, kad mimus visus medžioti reikia, idant apgaudinėja jie o žmones apsimesdami, kad virvę traukia, bet negali apgauti jie O Klounu. Ir prasidėjo o medžioklė mimų su šautuvais graižtviniais ir automatiniais bei ietimis, ir liejosi kraujas upeliais kalnuose Alpių o Austrijos šaly...

Ir atėjo vienas būrys skepvizitorių, vedinas karvedžio Rolando, prie Fuckingo miesto. Ir turėjo Rolandas o didelį kardą, didesni už save patį, ir pabeldė su koja į pilies vartus jis medinius, ir užtemdė dangų juodi debesys ir griaudėjo perkūnas žaibui blyksint... ir sušuko Rolandas:
- Tuk Tuk!
Ir atsivėrė pilies vartai, ir puolė skepvizitoriai viską žudyti, ir smogė Rolandas kardu didžiuoju ir nukirsdavo iškart penkis mimus, ir nusinešdavo jų sielas O Blogasis Kosminis Klounas į Amzinąjį Siaubo Kambarį...
Ir šiko iš baimės į kelnes Siaurukas, pilies tolimiausiame kampelyje pasislėpęs, ir atsekė skepvizitoriai jį pagal kvapą, ir nusitempė krauju nutaškytais laiptais žemyn, ir įsisodino į vežimą ir nuvežė į Skepvizicijos štabą Florencijoje...

Vai tai kentėjo Huveris pelnytai požemiuose Skepvizicijos, vai tai girdėjo jo klyksmus visa Florencija iki pat Paryžiaus, ir išleido Siaurukas kvapą trečio mėnesio ketvirtą dieną, ir patalpintas jo kūnas į narvą buvo ir vežiojamas po visą Euraziją žmonėms parodyt, kad pasimokytų šie beatsispaudimiai iš netikšos likimo. Ir drebėjo žmonės prieš Skepviziciją, ir isteriškas juokas traukuliais jų lūpas tampydavo skepvizitorių pamačius...

O liko galioti Mimikrizacijos įstatymas, ir nebuvo vietos nuo to laiko mimui klastingajam ant žemės šios, O Klounu mums sutvertos. Ir slapstėsi jie, ir išsievoliucionavo galias savo tamsiąsias, O Klounu prakeiktas, ir aš pats kartą įselinęs į slaptą mimų pilį buvau, ir užpuolė mane sarginė pabaisa sutverta jųjų, ir bėgau aš visu greičiu nuo jos, ir supratau iš baisingo riaumojimo, kad ten dinozauras, ir išgelbėjo mane o skepvizitorius o Juzupas de Cirkemada Pirmasis, ir rašau jo prašymu šiuos metraščius, idant objektyvi istorinė tiesa apie Skepviziciją Didingąją ir mimus niekinguosius užfiksuota kartoms ateities būtų...

V.N.Ramfordo metraščio pabaiga

Vincius buvo pagiežingas ir ant gyvenimo užsirūstinęs jaunuolis. Daugelis neabejojo, kad jo rūstis turi pagrindą, tačiau neklausė kokį. Ne todėl, kad jiems nebūtų buvę įdomu. Oi ne, juk klausimas „kodėl nekenti gyvenimo“ yra antras po „kodėl tapai gotu?“ ir smarkiai lenkia trečią vietą užimantį „kur nukišai distancinį?“ gyvenimo klausimų topuose. Tiesiog Vincius taip smarkiai visus užpisdavo (leidėjas mane primygtinai tikino vietoj šio žodžio panaudoti švelnesnį ir geriau marketuojamą „užknisdavo“, bet tai būtų netiesa: Vincius užpisdavo ir viskas), kad po kelių minučių pokalbio kildavo natūralus noras pasiųsti Vincių nx ir bėgti suspardyti kokį nors už save silpnesnį gotą, rėkiant „gyvenimas skausmas tai še, ėsk“. Nenuostabu, kad po kiek laiko visi įsigudrino pokalbius su Vinciumi pradėti, baigti ir užpildyti tarpus tarp šių šnekesio elementų fraze „Da pašol, Vinciau“. Posakis taip prigijo, kad pasirodė juodi marškinėliai, įvairiaspalviai išmarginti šiuo užrašu, o Woody Allen’as sukūrė filmą tuo pačiu pavadinimu. Po kiek laiko žmonės net nebesakė visos frazės. Vieni trumpindavo „Pašol, Vinciau“, o gudresni sugalvojo sakyti „Da, Vinciau“. Taip nepastebėtai Vincių žmonės pradėjo vadinti Da Vinciumi, o Woody Allen’as sukūrė tęsinį apie šio antiherojaus nuotykius nacių okupuotoje Lenkijoje. Pasirodė DC komiksų serija, kur Da Vincius gelbėjo žmoniją nuo ateivių nihilistų, neigiančių svetimas civilizacijas, atakos. Neatsiliko ir knygų biznis. Dan Brown‘as nusamdė marketingo ekspertus sugalvoti jo knygai aktualų ir sėkmę nešantį pavadinimą. Šie ilgai nesitarę, tačiau ilgėliau parūkę žolės ir nusprendę, kad taip bus juokingiausia, pasiūlė „Iššifruoti Da Vinciaus kodą“. Dan Brown‘as iškart sutiko ir tuo pačiu užsakė knygos viršelį. Ant jo buvo rašoma: „Kaip smarkiai nemėgsti Da Vinciaus? Tiek, kad norisi iššifruoti ir prašifruoti jo kodą? Atsakymus į visus klausimus rasi čia“. Kitoje viršelio pusėje buvo verkiančio Dan Brown‘o nuotrauka ir užrašas po ja: „Pirk mane dabar. Prašau“. Nepaisant to, kad knyga tebuvo užduočių „sujunk taškus“ rinkinys, ji sulaukė netikėto pasisekimo ir pakilo į bestselerių viršūnę. Da Vinciui abejingų nebuvo. Kaip žmogaus jo nekentė. Kaip knygų, komiksų ir filmų herojų jį dievino, o babkės už jo asmens naudojimą plaukė į Apskritosios Nosies banko, Da Vinciaus sąskaitą.
Tačiau šlovė ir pinigai nepataisė Da Vinciaus, lygiai taip, kaip šaukštas medaus nepataiso smirdinčios šūdų krūvos (ir vėlgi, leidėjas man primygtinai siūlė panaudoti kokią nors kitą, jo žodžiai tariant, ne tokią vulgarią metaforą, bet šūdų krūva yra šūdų krūva ir niekas kitas). Būdavo ateina jis į kokį kabaką, prisėda prie ant baro gulinčio abituriento, padauginusio alaus, ir per penkias minutes jį išblaivo savo išsipisinėjimais. Gal ir gražus poelgis, bet negi tikslas pateisina priemones?

- Labas, kaip sekas?
- Blargh blergh.
- Linksminiesi? Kokia proga?
- Bliurgzt pliur pliur, reugt.
- Ar žinojai, kad alkoholis uždaro čakras?
- Huh, ką?
- Nežinojai apie čakras? Juk taip specnazas naudoja telekinetines galias.
- Tipo kaip Neo?
- Tiesiog tu esi praplautas propagandos ir melo. Remiesi senomis žiniomis, o juk norint priimti naują informaciją reikia atsisakyti seno pagrindo.
- Apie ką tu čia?
- Ne, neprašyk tik manęs to įrodinėti. Tai neįrodoma ir nepaaiškinama, ir prieštarauja logikos dėsniams, todėl tu tiesiog turi manimi tikėti.
- Bičas, ką tu čia svaigsti?
- Va va, iškarto aš svaigstu. O tu nors kartą bandei į tai gilintis? Panelės žurnalą pervertei, 7 klasės kurso fizikos vadovėlį paskaitinėjai ir jau kietas?
- Gal aš jau eisiu...
- Gal palydėti? Taksą iškviesti? Jei nori duosiu kelis nespalvotus filmus, o po to galėsim kartu palįsti po dušu ir suvalgyti sumuštinių.

Žinoma, tokios situacijos dažniausiai baigdavosi arba ašaromis, arba smurtu, tačiau verta paminėti, kad dėl tokių Da Vincio išpuolių nusižudė trys pisgočiai ir du įšventinti gotai, bei vienas specnazo pareigūnas.
Tačiau Da Vincis padarė vieną neatleistiną klaidą. Jis sulaužė taisyklę, kurios negalima laužyti. Šią taisyklę žino visi. Sąmoningai ar instinktyviai. Vieniems tas žinojimas slepiasi tamsiausiose pasąmonės kampeliuose, o kiti jį kasdien jaučia visu savo nuo baimės virpančiu kūnu. Ši taisyklė slepiasi po anekdotų, pasakų prieš miegą, legendų, sapnų, literatūros šedevrų, girtų pašnekesių prie bokalo, eilių, graviūrų ant antkapių, atsisveikinimo bučinių, verksmų ir juoko pavidalu. Tai visų žinoma, todėl absoliuti taisyklė. Tai visų žinoma, tačiau niekieno neužrašyta taisyklė, todėl ją užrašysiu aš. Ji skamba taip:

„Tūlas žmogau. Juokas yra dovana. Tu gali juoktis iš visko. Gali juoktis iš karalių, faraonų, popiežių ir diktatorių. Juoko iš tavęs niekas neatims, nes nepajėgs. Nesvarbu iš kokių dalykų juokiamasi – juokas yra tas pats. Tai amžina konstanta, kuri gali būti nutaikyta prieš visus ir kiekvieną iš jūsų. Tačiau yra viena vienintelė išimtis. Juoktis iš Klounų tu negali, nes KLOUNAI VISADA JUOKIASI PASKUTINIAI“.

Da Vinciui tai nerūpėjo, nors jis aiškiai buvo O Klounų pasekėjas. Taip juodai tyčiotis iš žmonių sugebėjo nebent Blogas O Kosminis Klounas. Bet net ir jis kartais pradėdavo lūžti, išgirdęs, kaip Da Vincius eiliniam gotui pasakoja apie visus ekstrasensus, su kuriais jam teko bendrauti. Neretai Blogas Klounas virš Da Vinciaus galvos pasiųsdavo NSO, UFO ir kitus FUFLO, kad šis nepritrūktų peno savo pasakojimams.

- Aš vakar mačiau NSO.
- Da pašol Vinciau.
- Gal tada nori su manim pažiūrėti kelis nespalvotus filmus, o vėliau bandyti įsidarbinti specnaze?

Sako, kad kiekvienas likimą pasirenka pats ir kad likimą nuo visatos sukūrimo nulėmė Klounai, tad Da Vincius pats kaltas dėl savo neatleistino poelgio. Kartą per spiritizmo seansą jis diskutavo su skeptiku fundamentalistu fanatiku-savižudžiu Klajokliu. Visa diskusija truko 53 valandas ir 72 minutes, 48 valandas iš jų visi diskusijos dalyviai buvo girti kaip tapkės, likusį laiką tik girti, todėl jų atmintyje teišliko nedidelė to ginčo dalis:

- Aš tau sakau, mirusiųjų vėlės realiai egzistuoja, tačiau mokslininkai to negali įrodyti, nes tai prieštarauja logikai ir geografijai.
- Nesąmonė, netikiu, - nesutiko virš stalo plūduriuojanti Klajoklio dvasia.
- Įsivaizduok, kad tu esi ne šiaip sau susisprogdinęs skeptikas, o miręs badaujantis Afrikos vaikas, kurį pervažiavo traukinys, nes koks nors bičas nepatraukė svirties, kuri būtų išgelbėjusi tą vaiką, bet sudaužiusi jo Ferari.
- Nu ir?
- Tas, kad astrologija remiasi statistika!
- Nuo planetų sklindančios elementariosios dalelės niekaip negalėtų veikti žmogaus likimo.
- Tiesiog galbūt tų dalelių nefiksuoja jokie prietaisai.
- O gal žmonių likimus veikia ne tos dalelės ir planetos, o O Kosminiai Klounai?
- „Kosminiai Klounai“... kodėl jus vis kaišiojate savo dievybes, kurioms jus lenkiatės ? Man tai neįdomu, - pasakė Da Vincius ir pakikeno.

Visą diskusiją intensyviai stebėjo O Blogas Klounas. Išgirdęs pastaruosius Da Vinciaus žodžius, jis čiupo už parankės miegantį O Gerąjį Klouną ir pradėjo stipriai purtyti. Šis pabudo iš sapno, beveik tapusio šlapiu, išsitraukė nykštį iš burnos ir klausiamai pažiūrėjo į savo naparniką.

- Ė, girdėjai, ką tas sakė?
- Vincius? Ką, dar vieną NSO pasiuntei bl?
- Ne, ne, jie ten su Klajokliu vis dar varo. O tas Da Vincius pasakė, em pala, pasakė, - O Blogas Klounas susikaupė, jo veide pasirodė speciali grimasa, kurią naudojo tik cituodamas ir tarė, - „Kosminiai Klounai“... kodėl jus vis kaišiojate savo daikčiukus man į..., - staiga sugriebė sau už galvos ir pradėjo ją purtyti, - ne pala pala. Jis sakė, nu žodžiu kažką apie mus pasakė ir nusijuokė!
- Aš žinau tą tavo dainelę. Tu tiesiog nori dar vieną nabagą apkaltinti Taisyklės sulaužymu.
- Nu bet tai taip seniai buvo!
- Taip tai buvo seniai ir aš vis dar nesuprantu, kodėl Hitleris turi visą amžinybę pūsti gumines moteris, vien už tai, kad tarp jo nužudytų žydų buvo ir klounų iš šešiakampės cirko.
- Mes jau taip aptarėm. YOU DO NOT MESS WITH THE CLOWNS. Taip sako taisyklė.
- Ne, ji sako, kad Klounai visada juokiasi paskutiniai.
- Nu karočia, koks skirtumas. Ar galiu nubausti Da Vincių?
- Jah jah, gali, koks man skirtumas. Jis juk tavo favoritas buvo... – tarė Geras Klounas, įsikišo nykštį atgal į burną ir užsnūdo.

Blogas Kosminis Klounas turėjo lakią fantaziją. Žinoma, dažniausiai jis apsiribodavo tik nužudymu, na dar keliais primityviais kankinimais ir toliau žaisdavo Counter-Strike su chytais, tačiau tik ne tada, kai būdavo pažeidžiama Taisyklė.
Da Vinciui teks amžinybę rašyti savo autobiografiją trečiuoju asmeniu. Klouniškąją autobiografijos versiją. Amžinai.

Kaip visi šiais laikais žino, istorija buvo suklastota. Tai buvo padaryta tam, kad nuslėpti faktą, jog kitados KK buvo visuotinai išpažįstama religija. Todėl norėčiau skaitytojus supažindinti su to meto raštijos kūriniais.
Skepvizicija anuomet buvo institucija, prižiūrėjusi, kad į KK mokymą nepribyrėtų beklounių šiukšlių. Galbūt aprašytieji jos darbo metodai ir papiktins kurį jautresnį skaitytoją, bet, manau, vien todėl, kad jis nežino, jog istorinės medžiagos negalima vertinti ištraukus iš konteksto.

Brėkšta. Miestas dar miega, bet skepvizicijos padalinyje budi penki skepvizitoriai. Kad laikas neitų veltui, vienas garsiai skaito "Klouno dieną", kiti daro atsispaudimus. Jų mašina, kruopščiai nublizginta, visad parengta išvykimui į įvykio vietą.

Ryšio pulte užsižiebia raudona lemputė. Eustachijus kaipmat pašoka nuo grindų:
- Vade, signalas! Turbulencija astrale!

Padalinio viršininkas Melchizedekas sėda prie pulto. Ar pavyks šįkart susekti netvarkos kaltininką?

-Neįtikėtina - šnabždasi Eustachijus su Protonazijumi. - Signalas keliskart stipresnis už įprastą!

-Ilgoji gatvė, ketvirtas namas. Greičiausiai piktžodžiavimai. Praneškit centrinei būstinei - susitvarkysime patys,- taria Melchizedekas.

- Vade, patikrinkite ereziometro parodymus!- nenustygsta Eustachijus. - Pavojinga lįsti prie tokio stipraus šaltinio su mūsų jėgomis! Ar atsimenate, kaip buvo...

- Ar jūs vyrai, ar bobos? - užrinka padalinio vadas. Raudonos lemputes nušviestas jo įsitempęs veidas atrodo išties bauginančiai. Pastvėręs savo šviesos kardą "Džedajus v1.0.1" jis švysteli spinduliu per nuovadą - palekia voratinkliai, tapetai, baldų šipuliai. - Visi į mašiną!

Štai ir Ilgoji gatvė. Protonazijus viltingai spaudžia amuletą - raudoną klouno nosį ant auksinės grandinėlės. Naujokas Inocentas penktą sykį tikrina, ar užtaisytas jo ginklas.
-Šturmuojame!

Penketas narsių vyrų išpuolę supa namą. Iš balkono dvi tamsios figūros peršoka į kitą namą ir nubėga stogais.
-Nesivyti! Pagrindinis šaltinis vis dar viduje!- komanduoja Melchizedekas.

Šluodami viską savo kelyje skepvizitoriai įsiveržia į svetainę. Aplink - tušti degtinės buteliai, užkandos likučiai, riebaluotos kortos. Ant sofos kažkas sujuda.
-Pa.. pa.. pasigailė... vyrai... - veblena girta žmogysta. - Mes tik šiaip su draugais kalbėjome...

Vadas kyšteli jam panosėn šviesos kardą.
- Ar apie šitą pagalvojai piktžodžiaudamas prieš O'Klounus?
- Mes.. mes tik svarstėme, kad gal Klounas tik vienas, o ne du... - teisinasi kaltininkas.

-Meneziforas, Barbakano sūnus, 28 metų, niekur nedirbantis. Vaikystėje masturbavosi. Nemoka alimentų savo buvusiai žmonai. Teistas už piktybinį chuliganizmą ir girtuokliavimą viešose vietose, - Eustachijus kaipmat suranda reikiamus duomenis.

- Į nuovadą!

Nuovadoje kalba su tokiais trumpa.
-Pradžiai nuplėškite jam nagus,- įsako Melchizedekas. Naujokas Inocentas krūpteli ir užsidengia veidą.
-Ar gali mūsų kankinimai susilyginti siaubais, kuriuos nusidėjėliai patirs Kosminiame Siaubo Kambaryje? - vadas tėviškai moko Inocentą. - Argi ne žiauru leisti žmogui pasirinkti amžinas kančias? Juk šių niekingų kančių padedamas jis išvengs tikrojo kankinimo! Ar gali žmogaus išrastas dalykas prilygti O'Klounų amžinybėje sukurtiems?

Protonazijus šypsodamasis grįžta iš rūsio. Visi klausiamai žiūri į jį.
- Atsižadėjo. Galvojau, ilgiau temps.

-Tvarka!- šluostosi prakaitą vadas. - Jo lavoną tegu pasiima dieną, kai baigsis mūsų pamaina. Komanda, laisvai!

Žmonės rytais keliasi, eina į darbą, grįžę valgo ir gulasi miego, bet niekas net nepagalvoja, kad visai šalia, galbūt gretimoje gatvėje, iškvietimo laukia skepvizitorių brigada, pasiryžusi dėl žmonių sielų gelbėjimo vykti net į tolimiausią planetos kraštą!

Zabiediejaus knyga susideda iš vienos dalies. Istorija surašyta skirtingų autorių, kaip vientisas kūrinys skirtingais laikmečiais, pasitelkiant kosminius astralus bei O‘Klounų tiesioginį diktavimą. Tai, kad kai kurios šios istorijos dalys buvo rašomos net šimtus metų iki joje aprašomų įvykių ir idealiai dera su prieš tai ar po to skirtingų autorių surašytomis dalimis tik įrodo Kosminių O‘Klounų egzistavimą, nes kaip nors kitaip paaiškinti tokio stulbinančio sutapimo ir darnos mokslininkai iki šiol negali.

Nomad. Pradžia 

Aštuntąją dieną antradienį Zabediejus valgė sumuštinius ir ruošėsi į darbą. Gretimame kambaryje snaudė žmona ir dviejų metukų dukrelė. Jie net nenujautė, kad ši diena bus ne tokia, kaip visos.

Gatvėje girdėjosi šauksmai ir muštynės. "Kasdien taip", pagalvojo Zabediejus. "Nuo tada, kai romėnai pasirinko materialinį kelią, vis stiprėja pogrindinių beatsispaudimių grupuočių veikla. Štai ir anądien kažkas padegė cirką ir išvartė trapecijas kapinėse....".

Staiga pasigirdo kirvio smūgiai į duris. Zabediejus peršikęs (išsigandęs) pašoko. Kambaryje pradėjo verkti vaikas.

7x

"Matyt mokesčių inspektoriai ateina", pamanė Zebediejus. "Esu tikras, kad kada nors visi jie amžinai kankinsis siaubo kambaryje".

Cirkulis nedrąsiai priėjo prie durų ir jas atidarė, prieš tai klyksmo pavidalu pareikalavęs baigti žaloti jo turtą.

- Sveiki, O šaunieji mokesčių inspektoriai, kokį gi juokelį į mano namolius atnešėte?
- Menki juokai, Zebediejau. Tave matė vakar vartantį trapecijas kapinėse. Teks atlyginti nuostolius.

Vienas iš kelių inspektorių ištraukė vaškinę lentelę su dideliu kiekių didelių skaičiukų ir padavė Zebediejui.

- O Klounai... bet aš juk neturiu tiek pinigų! Nevarčiau aš jokių trapecijų!
- Neapgausi mūsų, beatsispaudimi! Juk žinai, kas tavęs dabar laukia, - kartu tarė abu mokesčių inspektoriai ir piktai nusikvatojo, - mwhahahahahahahaha....

Nomad

Be jokio įspėjimo vyresnysis inspektorius smogė Zabediejui į veidą. Iš nosies pasipylė kraujas. Kojos spyris į kepenis surietė Zabediejų dvilinką.

- Į mašiną. Be kalbų. - Sukomandavo vyresnysis inspektorius. Kiti du stvėrė nelaimėlį už parankių ir nusitempė laiptine žemyn. Prie durų liko stovėti ašarojanti žmona.

Lauke Vyresnysis rankos mostu susistabdė taksi. "Nieko nesuprantu", pagalvojo Zabediejus pro miglą. "Nuo kada mokesčių inspekcija rūpinasi kapinėmis ir trapecijomis? Čia kažkas ne taip...".

Trijulė įstūmė vis dar kraujuojantį Zabediejų į taksi ir susėdo patys, du į galą, o vyresnysis į priekį.

- Vaflio gatvė 32, - nurodė adresą vairuotojui, ir taksi pajudėjo iš vietos. Zabediejus išbalo.

Vaflio gatvės 32 name buvo įsikūręs Linksmosios Skepvizicijos štabas.

Ramzajus

Taksistui buvo liepta sustoti kiek atokiau nuo pagrindinio įėjimo. Inspektoriai nusivedė kraujuojantį Zabediejų pro galines duris, tuomet pasuko laiptais žemyn ir pateko į drėgną kambarį, gotikinio stiliaus skliautais. "Senieji Skepvizicijos rūsiai" - pagalvojo Zabediejus. Iš elgetaujančių cirko prieigų gyventojų Zabediejus buvo girdėjęs kraupias istorijas apie "mimų kolonijas" - miesto požemiuose įkalintus tūkstančius mimų, dirbančius giliose anglies šachtose. Dar vaikystėje Zabediejus, mamos pamokytas, vengdavo stoviniuoti ant kanalizacijos šulinių dangčių, bo baisus baisus mimas gali pagauti ir suvalgyti smegenis.

Inspektoriai žingsniavo sparčiai, už parankių tempdami sunkiai paeinantį Zabediejų. Galiausiai sustojo ties kambariu kaustytomis durimis ir kirvio koto smūgiu įstūmė Zabediejų į vidų. Pasigirdo rakinamos spynos garsas.
Kambarys atsidavė pelėsiais, palubėje kabanti lemputė menkai apšvietė patalpą. Prieblandoje Zabediejus išvydo kėdę, už jos stalą ir... žmogaus siluetą kitame stalo gale.
- Sėskis. - pasigirdo balsas. Zabediejus klusniai įvykdė komandą.
- Tikriausiai esi be galo naivus, jei vis dar manai, jog mokesčių inspekcija rūpinasi kapinių vandalizmu. - tęsė balsas.
- Ko jums iš manęs reikia? - spjaudydamasis kraujais paklausė Zabediejus.
- Mes žinom, ką tu veikei praeitą vasarą...

Zebediejui ėmė tirpti kojos. Iš kur jie sužinojo? KAIP? Juk visi liudininkai seniai guli pakasti po pušele močiutės sodyboje.

- Regis, visą šį laiką vaikščiodamas laisvėje nemažai įsiskolinai visuomenei... - po nedidelės pauzės prabilo balsas - laikas grąžinti skolą!

Nomad

Zabediejus pajuto kaip tirpsta kojos ir susmuko. "Čakrų galios", dingtelėjo jam. "Prieš jas aš bejėgis". Tuo tarpu žmogus kitame stalo gale atvėrė savo trečiąją čakrą ir į Zabediejų smogė paralyžiuojantis spindulys.

Tardytojas prirakino apsvaigusią auką prie specialiai tam skirtų grandinių sienose.

- Mes kalbėsime, - pareiškė, tikrindamas kaip replės gula prie kalinio nagų.

Iš baimės Zabediejų pradėjo pykinti.

- Tai kuo aš kaltinamas? - sušnibždėjo...

- Močiutės darže užnuodijai nuosavus kopūstus, dėl ko žuvo septyniolika Klauso Ordino narių, bandžiusių atlikti kasmetinę ritualinę vagystę! - piktdžiugiškai išsišiepė tardytojas...

7x

Zebediejui išdžiūvo burna, ašaromis pasruvo akys...

- Bbbet aš juk ni-ni-ni-ni-eko nenuodijau. Tten bbbuvo ttt, - giliai įkvėpęs, - trąšos! - šiaip ne taip įšvepleno Zebediejus.
- Aha, mikčioji! Argi nesakė O Klounai "Mikčioja tas, kuriam mimai liežuvį gniaužtuose laiko, nuslėpti melus ir niekšybes bandydami savo!" To jau pakanka, kad tau būtų atliekama Klounatazija, bet...
- O ne tik ne tai! Pagailėkite manęs, prašau, geriau plėšykite nagus ar verdančios smalos pilkite burnon, - pertraukdamas Tardytoją sušuko Zebediejus.
Šis kreivai nusišypsojęs pažvelgė nelaimingajam į akis ir tarė:
- Na nebuk toks nekantrus, leisk man pabaigti. Bet už tavo nuopelnus, skleidžiant juoką beatsispaudimių gretose, ty išvirpinant jų juoko kauliuko vibraciją iki tos ribos, kuomet jie būna pasiruošę pajusti O Klounų bajerius, tu būsi tardomas toliau. Naudosime senąją skepvizicinę techniką - kankinsime, kol pavargsime ir jei iki tol tu išliksi gyvas - tave apsaugojo Klounai ir tu nekaltas.
- Palaukit nereikia... kopūstus užnuodijo....mano močiutė.... - pralemeno Zebediejus, supratęs, kad net tokia alternatyva jo netenkina.

Ramzajus. Zebediejaus močiutės paslaptis

Eutanazija Perdinskaja buvo gerai žinoma rajono apylinkėse kaip aukštą visuomenės statusą užsitarnavusi moteris, abiejų Didžiųjų karų veteranė. Jos ilgą ir spalvingą biografiją puošė auksinis cirkulio garbės medalis bei proginė, paties imperatoriaus padovanota haubica su inicialais, įteikti už didmoterišką žygdarbį Rygos Įlankos Karo metu.
Todėl vyriausiasis skepvizicijos inspektorius, išgirdęs Perdinskajos pavardę, rimtai susimąstė. Iš tiesų, bet kuri institucija vengė veltis į konfliktą su visuomenės vierchais, kurie Amžinąjame kosminiame cirke turi strategiškai patogias vietas ložėse ir gali mėtyti kukurūzų spragėsius bei kramtomą gumą ant savo skriaudėjų galvų.
Visa tai, žinoma, neįvyks jei ponia Eutanazija išties yra kalta. Vyriausiasis inspektorius išmaukė butelį degtinės ir sukomandavo:
- Išrašyti kratos orderį!

Nomad

Vyr. Inspektoriaus padėjėjas pašiurpo. Metų metus stebėjo jo savivalę, bet dabar atėjo laikas pasakyti NE. Kad būtų kratoma visuotinai pagarsėjusi didmoteris? Abiejų karų dalyvė? Visuomenės pasitikėjimą užsitarnavusi, labdara užsiimanti moteris? Galiausiai, jo paties vaiko krikštamotė? To jau nebus.

- Einu į raštinę antspaudo, - atsimazino padėjėjas ir kiek kojos neša nuskuodė ten, kur įeiti išdrįsdavo tik šaukiamas - pas cirkulį prajuokintąjį Hansą de Cirkemada. Didįjį Skepvizitorių. Nesibeldęs atidarė duris, įgriuvo kabinetan ir gaudydamas orą iškosėjo:

- Vyr. Inspektorius ketina daryti kratą Perdinskajos namuose!

Didysis Skepvizitorius, jau uždėjęs ranką ant mygtuko "idiotas įėjo nesibeldęs, sargyba, tardymas, užmušimas" stabtelėjo. Pagalvojo.

- Vyr. Inspektorių pas mane! Skubiai, bėk, pasakyk, kad ateitų. Ir po savaitės užeik pas mane, tokios žinios atnešimas nusipelno apdovanojimo.

Švytėdamas iš laimės, Inspektoriaus padėjėjas vėl kiek kojos neša nuskuodė atgal. Didysis Skepvizitorius tuo tarpu pakėlė ragelį ir surinko mintinai žinomą Perdinskajos namų numerį.

- Labas, pussesere...

7x

- Oo sveikutis Mufikai. Na pagaliau gi man teikeisi paskambinti, o aš jau maniau, kad pamiršai savo senutę pusseserę. Argi tu nežinai, kaip man liūdna dienų dienas sėdėti vienai? Gerai, kad turiu Kūgelį, kuris man praskaidrina nuobodžią kasdienybę juokingai vizgindamas savo uodegėlę. O žinok, ji tikrai juokingai... - pradėjo tarškėti Perdinskaja.
- Ša! Dabar tam ne laikas.... ir errr juk prašiau manęs taip nevadinti...
- Kaip nevadinti? Juk Mufikas tavo tikras vardas...
- Kiek tau turėsiu kartoti, kad aš vardą pasikeičiau..."Hansas" daug labiau tinka mano profesijai. Neesmė... pamiršk tas nesąmones, mes turime rimtų problemų. Buterbroderis tikriausiai kažką išsiaiškino apie "Žaliųjų Lapų" operaciją. Tavo benkartas nesugebėjo išlaikyti liežuvio už dantų. Tik Klounų ir debilo padėjėjo dėka aš spėjau užkirsti kelią tavo namų kratai. Ką tik išsikviečiau Buterbroderį ant kilimėlio, o tu pasistenk, kad darže neliktų jokių "piktožių"... supranti ką turiu omenyje?
- Mufikai, juk seniausiai aš visas tas piktžoles išravėjau...
- Kloune mano! Įkalčių! Žiūrėk, kad neliktų jokių įkalčių! Tarybai nepatiks, kad trukdau tyrimui ir galiausiai kratos orderis bus išduotas. Iki tol visi galai link mūsų turi būti užkirsti. Mums tereikia surasti atpirkimo ožį... kaip suprantu Zebediejus netinka, velniai griebtų tuos giminystės ryšius, - po trumpos pertraukėlės, - turime baigti pokalbį, girdžiu kaip ateina Buterbroderis... turbūt vėl degtinės prilakė. Blogas ženklas.

Pasigirdo stuksenimas į Didžiojo Skepvizitoriaus kabineto duris.

Nomad

Mufikas de Cirkemada paspaudė mygtuką "Atidaryti, paruošti lazerines patrankėles". Durys prasivėrė, ir iš už jų pasirodė išbalęs vyr. Inspektoriaus Vulfo de Buterbroderio veidas. Savo įprastu Kosminių Klounų garbinimo stiliumi, už kurį jau ne kartą yra gavęs pastabų, de Buterbroderis galvą buvo susiveržęs plieniniais ratais, o ant viršugalvio balansavo tortas su kremu ir žemuogėmis.

Didysis Skepvizitorius, ir šiaip buvęs ne nuotaikoje, dabar tiesiog pasiuto.

- Nusiimk tas nesąmones, vafli tu sup***as!!! Kiek kartų buvo sakyta - taip Kosminių Klounų garbinti nereikia!! Taip nepasėsi juoko nei jų, nei savo ir tuo labiau mano širdy!! Debilas.

- Bet juk nėra įrodyta, kad suveržta galva ir tortas ant jos Kosminiams Klounams nepatinka, - bandė atsikalbinėti de Buterbroderis. Va, jeigu įrodytumėte, kaip atsirado tortai.... arba, jeigu moksliškai paaiškintumėte, kad garsiojo cirkulio Protanazijaus fon Chromooksidovičiaus, kaip žinia, nešiojusio tortą kelnėse, padaryti stebuklai nebuvo įkvėpti O Klounų... tada...

de Cirkemadai galutinai trūko kantrybė.

- Sėskis, ligoni tu karose vaflinas! Ir paklausyk bl* ką tau dabar pasakysiu bo sakysiu tik vieną kartą. Duosiu tau du viens kitam prieštaraujančius įsakymus dėl Zabediejaus, abiejų Kosminių Klounų garbei vienas įsakymas bus geras, kitas blogas. Parodydamas savo nuovokumą, pats turėsi atsirinkti, kurį įvykdyti.

7x

De Buterbroderis taip sudrebėjo, kad vyšnaitė su nemažu gabalu kremo nuo viršugalvio nutiško ant žemės. "Netikra dilema", - galvojo jis, "Susikaupk vafli, tphu Vulfai, tai tiesus kelias aukštyn, arba liftas be lyno žemyn".

De Cirkedama, pastebėjęs, kokį įspūdį jo didžiajam galvos skausmui padarė ši žinia, piktavališkai nusišypsojo ir tarė:

- Pirma ir visų pirmiausia tu turi nedelsiant paleisti Zebediejų. Juk šiuo metu jis tardomas, tiesa? Beje, gal žinai kas buvo informatorius tiriant užnuodytų kopūstų bylą?
- Atsiprašau, tačiau tai slapta..., - nedrąsiai pro dantis iškošė Vulfas.

Didysis Skepvizitorius suraukė antakius "Kad tave šimtas mimų iškastruotų, jis ne toks kvailas, koks atrodo".

- Gerai... labai gerai. Po to, kai įvykdysi mano pirmą įsakymą, tačiau prieš tai, kai jį vykdysi paleisk Zebediejų! Viską supratai? Gerai, laisvas.

Buterbroderis pagal visus skepvizicijos statutus padarė elegantišką reveransą ir išnyko už Hanso de Cirkedamos kabineto durų.
Šis šyptelėjo ir pamurmėjo panosėje:
- Turbūt tas idiotas nė nesuprato, kad abu įsakymai identiški. Na kur gi mano flomasteris, reikia surašyti kaltinimą bandymu išlaisvinti nusikaltimo bendrininką.

Son

Eidamas koridoriumi De buterbroderis mąste, kad šiame įsakyme kažkas nesutampa.
- turbūt Blogasis O Klounas bus pakišęs man koją, idant sau linksmą dieną pasidarytų - burbtelėjo sau po nosim.
Bet staiga susigriebęs, kad kalba erezijas ir už tai jo laukia Amzinasis Siaubo Kambarys, net nusipurtė nuo per nugarą prabėgusių šiurpuliukų ir nedrįso daugiau apie tai pagalvoti.
- Bet vis tik, čia kažkas ne taip - ištarė pusbalsiu.
Tik susipratęs, kad gali kas nors išgirsti, jis nunarino galva ir eidamas koridoriumi, kuris tyliai aidėjo atsklindančiu iš tolumos sukaustytų mimų grandinių žvangesiu, maste: "Turbūt de Cirkemada kažką įtaria. Juk jam šį kartą net mano tortas nepatiko. O juk jis pats man pasakojo, kaip O Klounai mėgsta triukus su tortais. Ir tie įsakymai kažkokie ne tokie, o ir jų tonas visai nejuokingas ir nederantis tokias pareigas užimančiai personai. Taip, čia kažkas ne taip. Eisiu ir pranešiu kas šiandien įvyko Skreplionui Spertoidui Eutanazijonavičiui".
- Ak tiesa!- Nejučiom sušuko, bet susipratęs kad čia ir sienos gali girdėti, net susinepatogino. - Reikia paleisti Zebediejų, kad de Cirkedama nesuprastų, kas vyksta. Ir po nosim murmėdamas:
- Zebediejus, Zebediejus - atidare kaustytas kambario duris, kuriame jau buvo įsilinksminusi skepvizicija.

7x

Skepvizitoriai pakėlė akis nuo kortų, nikstelėjo Zebediejui, kad šis baigtų inkšti, kaip jam nepatinka žaisti "durnių" ir sukluso. Vulfas dauno žvilgsniu valandėlę į juos žiūrėjo, kol susivokė, kad pats čionai atėjo ir tarė:
- Zebediejau, gavau įgaliojimus iš Cirkedamos elgtis su tavimi kaip tinkamas. Turiu tave paleisti, arba tave.... PALEISTI! - labai pabrėžtu tonu ištarė de Buterbroderis ir šyptelėjo.
Tardytojai susižvalgė, vienas jų vos pastebimai pasukinėjo pirštą ties smilkiniu ir atsistojo pasiruošęs išlaisvinti tardomąjį iš grandinių. Tačiau Vulfas sušuko:
- Ėėė, palauk gi. Tu juk nežinai kokį variantą aš pasirinksiu. Zebediejau, tratėk ir tirtėk iš baimės, nes aš tave, - Vulfas padarė jo manymu labai reikšmingą pauzę, kuri likusiems skepvizitoriams nubraukė visas viltis Vyr. Inspektoriaus makaulėje rasti bent dalelę sveiko proto, - paleidžiu...
- Ačiū O Klounams! Nė neįsivaizduojate kaip nepatogu žaisti kortomis prirakintam prie sienos. Maniau ilgai netempsiu....

Nomad

- Tik prieš tai, - pastebėjo vienas iš eilinių skepvizitorių, - turėtum susimokėti, ką pralošei. T.y., šimtą sestercijų.
- Err... mano piniginė liko namuose... taip, namuose, - nuliūdo Zabediejus.

de Buterbroderis išsigando. Kas, jei kils muštynės? Zabediejus bus sumuštas, ir Didysis Skepvizitorius ateis patikrinti, kam teks atsakyti? Aišku, kaip visada jam. Negalima leisti, kad taip atsitiktų. Reikia nukreipti jų dėmesį.

- Vuoliaaaaaaaaa!!! - iš visų plaučių sušuko Vaflis de Buterbroderis ir įsibėgėjęs montavo galvą su tortu ant viršaus į artimiausią sieną. Pajuto kažkokį sunkumą, akyse pradėjo suktis Klounų siųsti ratilai ir jis susmuko be sąmonės.

Skepvizitoriai susižvalgė vienas su kitu ir su Zabediejumi.
- Šita, gal tu eik. Tik niekam nepasakok, ką čia matei, ypač, apie vyr. tardytoją. Bala nematė tų pinigų, ne materialiniuose dalykuose laimė.
- Suprantu jus, - draugiškai atsakė Zabediejus. - Sėkmės, turint tokį viršininką. Jei kas, aš nieko nemačiau

Visi draugiškai atsisveikino ir Zabediejus tuo pačiu Taksi grįžo namo pas verkiančią iš laimės žmoną ir vaikus. Tačiau Linksmosios Skepvizicijos štabe viskas dar tik prasidėjo...

- Hanso de Cirkemados vardu!!! - stiprus beldimas į Senojo rūsio duris. - Ar tarp jūsų yra vyr. inspektorius Vaflis de Buterbroderis? Jis kaltinamas kalinio išlaisvinimu ir piktžodžiavimu prieš Klounus beigi pantomimą!! Atidarykite!!

Likę skepvizitoriai pakėlė akis nuo kortų ir susižvalgė.

7x

Už durų stovėjo mažas, smulkus, tamsiaplaukis žmogiūkštis. Blausioje tardomojo kambario šviesoje, nutvieskusioje netikėtą svečią, jo oda atrodė truputį žalsva, o akys spindėjo kaip ką tik nublizgintos kapeikos, gulinčios senmergės stalčiuje. Ne veltui Perdinskaja per tūsus į jį kreipdavosi "mano mažojo goblino" epitetu, kuris, tiesą sakant, nelabai šiam patiko. Į patalpą įžengė vidaus reikalų direktorius Skreplionis Spertoidas Eutanazijonavičius. Akimirksniu įsivyravo tyla. Gobli... tai yra Skreplionis retai išlįsdavo iš savo kabineto. Tai reiškė, kad šis atvejis išskirtinis. Vulfas būtų susilaukęs nuoširdžios savo pavaldinių užuojautos, jei, žinoma, nors vienas jų būtų de Buterbroderį mėgęs labiau už venerines ligas.
- Ah, kaip matau jūs Vulfą jau nukenksminote. Labai gerai, sulauksite kelėtos gerų žodžių mano raporte, - cypiančiu balsu skepvizitoriams tarė goblinas, pamatęs pasliką de Buterbroderį.
- Eee taip, ačiū, - pratarė gerokai sutrikęs aukštas vaikinukas, rankose laikęs valetą, damą, karalių, kelis čirvų tūzus ir džokerį - klounišką eilę.
Skreplionis atsigręžė į du ambalus, stovėjusius atokėliau, ir tarė:
- Gorila, Upėtaki, nutempkite šį apgailėtiną mėšlo gabalą į 101 kabinetą... Kolegos tardytojai, dėkoju už bendradarbiavimą.
Eutanazijonavičius dalykiškai linktelėjo apšalusiems skepvizitoriam ir pranyko už durų, nespėjęs pasiteirauti jų vardų, kuriuos be abejo paminės savo raporte.

Nomad

Išėjus vidaus reikalų direktoriui, kortuotojai lengviau atsikvėpė. Taaaip, ši dienelė buvo ne iš eilinių... laimei, atrodo, viskas baigta.

- Atrodo, pagaliau viskas baigta.... tesijuokia O Klounai iš mūsų optimizmo, - visų mintis standartine fraze apibendrino vienas skepvizitorius, ir pradėjo dalinti kortas. Tačiau, panašu, viskas dar tik prasidėjo. Sprendžiant iš garsaus aiškaus balso koridoriuje:

- Išeik, Vafli! Tu ir mes turime nebaigtų reikalų!

- Kas čia, po šimts mimų? - nusistebėjo skepvizitoriai.
- Nėra pas mus jokio Vaflio, - atsišaukė.

Durys staiga išvirto nuo galingo spyrio, ir klouniškais kūlversčiais vidun įsivertė ketvertas juodai apsirengusių žmonių su raudonomis klounų nosimis ant gumyčių ir katanomis už nugaros. Skepvizitoriai išbalo...
- K.. K.. Klauso Ordino kariai...
- Taip! - pasigirdo pašaipus balsas. Na, kurgi Vulfas de Buterbroderis? Jam buvo sumokėta už tai, kad Zabediejus nukeliautų pas O Klounus. Tačiau, panašu, tas liurbis teisininkas sugebėjo tik pinigus pasiimti, o ne užsakymą įvykdyti....

7x

Skepvizitoriai tylėjo bent pusę minutės. Visiškoje, absoliučioje tyloje skendėjo tardymo kambarys. O tada, lyg patrankos šūvis iš giedro dangaus, prapliupo juokas. Tardytojai susiėmę už pilvų raitėsi ant grindų, kimšosi burnas delnais, visaip, kaip tik leido jų ribota fantazija, bandė užkirsti kelią krizenimo bangai, tačiau bergždžiai. Praėjo penkios minutės, dešimt... Klauso ordino kariai stovėjo sugniuždyti. Jie buvo nepratę klausinėti, jie buvo pratę žudyti. Kodėl šį kartą jie paklausė, o ne išskerdė visas gyvas būtybes, buvusias akiratyje - nežinojo. Turbūt Klounai bus patempę už liežuvio. Juoko pliūpsnį jie galėjo paaiškinti tik prielaida, kad ordino kariai kažko klausdami atrodė žiauriai juokingai. Bet dabar jau buvo per vėlu. Iš karto praeina noras žudyti, kai tavo aukos tau juokiasi į akis. Galiausiai vienas tardytojų, turintis lieviausią humoro jausmą, šiaip ne taip atsistojo ir kikendamas pratarė:
- Pala, pala, heh... hihihi jūs tipo nusamdėte Buterbroderį?? ...hahahhahah... Ir..., - tardytojas giliai įkvėpė, bandydamas sulaikyti juoko cunamį, - iiiir dar jam davėte pi... pi... pinigus... avans...ha...ha. hahaHAHAHAHAHAHAHAA, jūs jam davėte pinigus avansu, AHAHAHAH, Klounai baikit, nebegaliu, jie BUTERBRODERIUI dave pinigus avansu!!! HAHAHHAHAHAHAHAhahahAHHAHAHAHA...
Sužibėjo katana, ką tik kalbėjusio galva nukrito ant žemės. Tiesiai priešais žvengiančių skepvizitorių nosis.
- Jūs arba paaiškinate, kas čia taip juokinga, arba lauks šito likimas..., - pasakė Klauso Ordino karių smogiamojo būrio vadas Josefas Plieninis.
Tuoj pat pašoko tardytojai. Vyriausias jų, purtomas juoko ir baimės drebulio, pratarė:
- Na... suprantate... su visa pagarba... Vulfas Buterbroderis yra idiotas... Jis net batų raištelių užsirišti nemoka, tad stebėtis, kad jis galbūt pamiršo jūsų "užduotėlę", neverta. Mes, beje, irgi esame pasiruošę "pamiršti" šį apsilankymą, - kalbėdamas žvilgtelėjo į begalvį kolegą, - pasakysim, kad šitas susižalojo per nelaimingą atsitikimą... Visi galai bus užrišti... mes nieko neišduosim, tikrai!!! - po to susigriebė, suvokęs, kad verkšlena 13-metės mergaitės balsu, - BET, bet tik su sąlyga, kad paliksite mus gyvus!
Josefas pasikrapštė makaulę...
- Hm... skamba kažkaip įtartinai... naa bet gerai, tiek to. Tačiau privalote pasakyti, kur dingo Vaflis.
- Ah jį į 101 kabinetą nusitempė Eutanazijonavičius... Išeisit pro dur... per duris, pasukite į kairę, užlipkite laiptais ir lengvai rasite.
Klauso ordino kariai akimirksniu dingo iš patalpos. Tardytojai nutempė lavoną į kampą, sėdo už stalo ir pradėjo dalintis kortas.

Nomad. Tuo metu 101-jame kabinete...:

- kelkis, Vafliau, kelkis! - skambėjo balsas. Vulfas de Buterbroderis šiaip ne taip praplėšė akis. Prieš save išvydo stalą ir už jo sėdinčius tris asmenis. Vidaus reikalų inspektorius ir du nepažįstami, solidžiai apsirengę veikėjai. Apsiseilėjęs ir gulėdamas ant grindų, Vulfas prieš juos pasijautė kiek nepatogiai, tad nusprendę parodyti, jog nepaisant aplinkybių, jis nėra toks kvailas. Atsistojo, pasiėmė nuo sekretoreęs stalo skylmušį, priėjo prie bandančio suprasti, kas vyksta, vieno iš svečių, ir suspaudė jam skylmušiu nosį, šaukdamas "Nauji metai!!!".

Antrasis svečias žaibiškai pašoko ir revolverio rankena vėl partiesė Vulfą ant grindų. Tada abu atsisuko į Eutanazijonavičių, kuris buvo pusiau pažaliavęs pusiau paraudęs, ir už tikslųjį mąstymą atsakingas smegenų pusrutulis jau kūrė pasiaiškinimus svečiams, o atsakingas už vaizduotę pusrutulis - ką jis paskui padarys de Buterbroderiui.

- E... taip, mano kaltė, kad palikau jį nepririštą, žinojau, kad debilas, bet mano vaizduotė tiek neišnešė, ko galima iš jo tikėtis... prašau atleisti man šį nesusipratimą, vardan mūsų ilgamečio vaisingo bendradarbiavimo, mano draugai - saikingai apgailestaujančiu balsu prabilo ministras.

- Šį, suprantame, ir mūsų fantazija tiek neišneštų, iš kur tu jį parovei tokį, mūsų drauge? - atsakė vienas svečias. - Nors, kita vertus, apie tai paskui. Kaip ir tarėmės, šitą dalbajobą pervesi dirbti į archyvą. Tačiau dabar, savo akimis pamatęs jo galimybes, pradedu abejoti, ar tai padės užtikrinti, kad tyla bus išlaikyta. Šiaip ar taip, mes esame dori sąžiningi smulkūs verslininkai, ir ta neabejotinai neteisinga istorija apie kopūstus, jei pasklis, gali užtraukti mums teisėsaugos ir Klauso Ordino pyktį...

Inspektorius išbalo, supratęs svečio žodžiuose slypinčias užuominas.

- Neabejokite manimi, tyla bus išlaikyta, padarysiu viską, ką galėsiu vardan mūsų reikalo, senjore Riina, - tvirtai atsake.

7x

Klauso Ordino kariai užbėgo laiptais ir siauru Skepvizicijos būstinės koridorium skubėjo iki 101-o kabineto. Jį rasti nebuvo itin sunku, mat prieblandoje (Mufikas De Cirkedama pinigus, skirtus apšvietimui, mieliau leido stalo žaidimams ir puzliams) iš tolo švietė fosforiniai skaičiai "101", o duris saugojo du ambalai. Tad po paskubomis surengto balsavimo, kurį trys prieš vieną laimėjo teiginio "Tas kabinetas ten karočia" ir iškalbingo rankos mosto link durų derinys, Klauso Ordino kariai beveik įsitikinę, jog neklysta, artinosi prie savo aukos. Turbūt nevertėtų nustebti, kad jiems kelią pastojo Gorila ir Upėtakis. Šie, pamatę keturis grėsmingai atrodančius vaikinus su katanomis, žengė kelis žingsnius jų pasitikti. Josefas Plieninis parodė ženklą, kuris daugmaž reiškė "Mėsa priešais - žudom" ir keturi tamsūs siluetai, išsitraukę katanas, puolė du apsauginius. Pirmasis bėgo Plieninis. Jis spėjo išsisukti nuo jį pasitinkančio Gorilos smūgio ir nukirto vis dar ištiestą dešinę. Ranka tėkštelėjo ant žemės, pasipylė kraujas. Gorila suriko:
- Ė, mano laikrodis!! - ir pasilenkė jį nuimti nuo nukirstos galūnės, tad žlugo Josefo bandymas nukirsti apsauginio galvą.
Tačiau už kelių sekundės dalių artimiausiais Klauso ordino narys vertikaliai padalino Gorilos makaulę į dvi lygias dalis. Ištraukęs kataną, pasiekusią sprandą, ir bebandydamas staigiu mostu nuo ašmenų nupurtyti kraują netyčia nukirto šalimais bėgusio bendraklanio koją. Šis parkrito ir surinko:
- Bl DALBAJOBAS ir vėl! Kiek kartų tau sakiau naudotis servetėle ar nosinaite, - atsidusęs, - paduok protezą...
Tuo tarpu likusį Klauso ordino karį, besimaiviusį ir bandžiusį efektingai atšokti nuo sienos, Upėtakis prismeigė su mediniu kryžiumi, kurio ilgasis galas baigėsi aštriu metaliniu antgaliu. Prismeigtasis kostelėjo kraujais ir tiesdamas virpančią ranka link Upėtakio išlemeno:
- P...pasakyk mano žmonai, kad tai aš, o ne šuo, visuomet pagadindavau orą... - o išleidęs paskutinį kvapą taip ir liko kaboti ant sienos, it tas gimnastas ant karį nužudžiusio kryžiaus.
Upėtakis išklausė paskutinį priešo norą su ašarom akyse ir linktelėjimu parodė, jog jį išpildys. Tačiau to jam nepavyko padaryti, mat Plieninis, nelinkęs į ilgesingus atsisveikinimus, nurėžė apsauginiui galvą.
Prasidarė 101-o kabineto durys. Į jį permirkęs kraujais įžengė Plieninis. Pamatęs kiek kabinete žmonių, Josefas nusprendė, kad šio aukšto valytojai bus nemažai darbelio...

Nomad

Tačiau kabinete sėdėję žmonės nesutriko.
- Ko pageidausite? - švelniai pasiteiravo Vidaus Reikalu Ministras.
- Hamburgeri, bulvyčių ir dietinės kolos, - autopilotu atsake Josefas. Taip ir tik taip nuo mažens jis atsakinėdavo į klausimą "ko pageidausite?". Tiesa, kartais prašydavo alaus, žolės ir amfetamino, bet tik ne oficialiose įstaigose. Linksmoji Skepvizicija buvo oficiali įstaiga.

- Tada ne čia ne pataikėte. Čia Vidaus Reikalu Ministro kabinetas, ne užkandinė, - ramutėliu balsu tęsė pokalbi Eutanazijonavičius, sklaidydamas ant stalo kažkokius popierius.

- Atsiprašome, - choru mandagiai atsiprašė Klauso Ordino kariai ir išėjo. Būtent taip nuo vaikystes jie buvo išmuštruoti elgtis, kai ne ten pataiko.

Svečiai išplėtę akis pasižiūrėjo į šeimininką. Sis gūžtelėjo pečiais:
- Na, jau trisdešimt metų tenka bendrauti su Klauso Ordinu. Įvaldžiau taktiką per ta laika

Tuo tarpu grįždami į aerouostą abu Klauso Ordino kariai kalbėjosi tarpusavy.

- Ar gerai, kad palikome bendraklanį voliotis su protezu prie tos užkandinės?
- Ten gi ne užkandinė, o VRM kabinetas.
- Px, supratai ką turiu omeny, nesikabinėk prie žodžių.
- Px tie žodžiai, pats visada kabinėjiesi o aš tai jau negaliu?
- Nu tai kad tu nemoki, lama esi. Atsimeni tada kaip per Motinos Teresės Nakties Skerdynes nusikalbėjai? Aš tau aiškinau, kad...
- Ne nu ot mėgsti atgal dairytis, tada aš buvau jaunas ir nepatyręs, aišku, o dabar..
- Ir dabar beveik toks pats, senas o vis dar nepatyręs...

Taip besikalbėdami jie įsėdo į laukiantį lėktuvą.
- Kaip misija, tvarkoj? - šaltai pasiteiravo pilotas, užvedinėdamas variklį. - Du žuvo?
- Du žuvo, misija žlugo. Ten buvo VRM kabinetas, ne užkandinė, - atsake Josefas ir tęsė pokalbį. - Tad ir sakau tau, į misiją patekai ne todėl, kad esi profas, o todėl, kad lamų lama esi ir Ordino Sinodas tikisi, kad pasimokysi šio to iš praktikos ir manęs...
- Aišku  - liūdnai atsakė pilotas ir lėktuvas, didindamas greitį, pamažu atsiplėšė nuo žemės ir pasuko link Okinavos...

Tau nereikia nieko daryti. Gerasis Kosminis Klounas tave jau išgelbėjo - padarė 1024 atsispaudimus. Tau tereikia priimti šią jo dovaną, ir patikėti abiem Kosminiais Klounais. Rekomenduojama rytais daryti atsispaudimus, taip pagerbiant Kosminio Klouno auką. Beje, mokslininkai tvirtina, kad atsispaudimų darymas teigiamai veikia žmogaus sveikatą, o tai yra akivaizdus Kosminių klounų egzistavimo įrodymas.

Paprasta: tikėjimas ateina tik iš Klounų. Jei tu netiki, reiškia, Klounai tau nedavė tikėjimo. Jie taip tave baudžia už tai, kad jais netiki. Tu tiesiog turi paprašyti kad jie tau suteiktų tikėjimą.

Žmogau: apsidairyk aplink - jų pilna  Planetos ir žvaigždės - apvalios, vandens ciklas Žemėje sukasi ratu, mėnesinės - cikliškos ir taip toliau... Ir Klounų nosys yra apvalios, ir Cirkas apvalus. Argi tai ne puikus įrodymas?

Kitas įrodymas - kad mes turime savo cirkus ir savo klounus. Argi galėjo žmonės patys sugalvoti tokį dalyką? Ne!

Ir galiausiai, pagalvokite: iš kur viskas atsirado? Argi tai ne puikus Kosminių Klounų egzistavimo įrodymas?

Tik Klounai žino kaip bus. Jie visuomet teisūs, taigi nėra reikalo jaudintis.

Mokslas yra blogojo klouno išmislas, kad Adolfo ir Vafliaus palikuonys (t.y. mes) prarastų tikėjimą. Blogas klounas gi suinteresuotas išskerst visus 1024 išrinktuosius.

Paskutinio pasirodymo kurčiam berniukui iš Cirkiškių kaimo Zigmui metu Kosminiai Klounai pasakė, kad visos nelaimės žemėje yra dėl žmonių neteisingų mylėjimosi pozų. Dar tais laikais, kai žemėje buvo tik Adolfas ir jo šuo Valfis , Gerasis Klounas buvo nurodęs vienintelę teisingą pozą - tradicinę misionieriaus. Argi ji neprimena atsispaudimų? O visos kitos pozos yra blogio šaltinis, Blogojo Klouno išmislas.

Pranašas Snukis savo veikaluose rašė, kad Klounai jam suteikė galių daugintis sporomis ir ataugomis.

Nesąmonės? Kas tau nesąmonė, mums yra tikėjimas! Tu paprasčiausiai dar iki jo nepribrendęs. Nieko, užaugęs atrasi savo tikrąjį kelią, nes visi eina link KK. O kol kas mes darysime atsispaudimus už tave. 

O'Klounasi, Geras ir Blogas mums pranašavo: "Iš jūsų tyčiosis ir jus persekios, bet jūs žinokit - aš saugau jus. Ir nebarstykit perlų kiaulėms, bet eikit per pasaulį aukštai iškėlę galvas ir stiprinkit savo tikėjimą O'Klounu, Geru ir Blogu.

 Kloune, kaip nervina visi tie ateistai su savo faktais, argumentais, pagrįstumu ir sveiku protu. Argi jiems neužtenka to, ką pasakė Kosminiai Klounai?

Yra faktų, kurie dar karta nenuginčijamai įrodo KK egzistavimą. Ar žinote kad nė vienas išrinktasis nemirė po automobilio ratais! Išties džiuginanti statistika. Aš pats asmeniškai jaučiu, kad visur mano astralinę sielą saugo ir lydi o Kosminiu Klounu juokas. Ateistai niekad nepatyrė tokio jausmo, tad jie negali suvokti to, ką suvokia klounatikiai.

Pavyzdžiui Bushas yra vienas išrinktųjų. Jau dabar ji vadina klounu... ir ne be reikalo. Vieta amžinąjame kosminiame cirke jami jau garantuota. Netgi Grupė „BLOODHOUND GANG“, mylėdami savo prezidentą ir išpažindami Didžiuosius Kosminius Klounus sukūrė Bushą šlovinančią dainą dainą „Mūsų prezidentas yra klounas“. KK tiki ne tik Lietuvoje, bet ir vienoje galingiausių pasaulio valstybių JAV!

Šį tikėjimą išpažįsta bei O‘Klounų garbei skirtus ritualus atlieka ištisos ir garsios Lietuvos sporto komandos. Pvz.: Paulius Garkauskas, www.delfi.lt 2007 gegužės mėn. 23 d. 10:13 - "Lietuvos krepšinio lygos (LKL) nugalėtojų titulą į Kauną sugrąžinusius „Žalgirio" krepšininkus laikinojoje sostinėje vėlyvą antradienio vakarą sutiko gausi sirgalių minia. Puikiai nusiteikę žalgiriečiai su ištikimiausiais fanais laistėsi šampanu, darė atsispaudimus bei skandavo Kauno klubo skanduotes."

Nebijok, priimk KK į savo širdį. Jie myli tave ir tai pats aiškiausias įrodymas kad KK egzistuoja. Tu gali netikėti KK bet KK visada tikės tavimi.

Bandydamas neigti KK egzistavimą tik įrodai, kad tiki KK egzistavimu. Juk nelogiška būtų neigti tai, kas neegzistuoja. Ar ne?

Nomad: Patyriau. Vietine žiniasklaida pranešė, jog aptiktas tikrasis Mocarto kapas kažkur Italijoje. Pasirodo, jis sufabrikavo savo mirtį ir po jos dar kurį laiką gyveno ir kūrė muziką Rossinio vardu. Aš jau beveik pradėjau argumentuoti, kokia tai nesąmonė, kai prisiminiau, kokia diena.

Pasityčiojimas?! Pats tu pasityčiojimas, mime tu nejuokingasai!  
Pažiūrėk liudijimų skyrių ir pamatysi, kiek žmonių gyvenimu pasikeitė, atradę juoko kelią ir Klouniškąjį mokymą..
Nežinau, koks tavo tikėjimas, bet galiu lažintis, kad tai yra davatkų paistalai, lyginant su linksmu ir teisingu Klounų mokymu. O kur dar, mokslo tyrimais patvirtinta, kasdieniniu atsispaudimų nauda krūtinės, pečių bei rankų raumenims (taip pat širdies-plaučių sistemai)?!! Kažin kokią naudą duoda klūpojimas bažnyčioje? Atsakyk!

Be to, Kosminiai Klounai ir jų istorijos nėra juokingesnės už tikras religijas. Ypatingai  lyginant su nekaltu prasidėjimu, ar kaip Dievas mušėsi pakelėje su žmogumi ir pralaimėjo arba absurdišku nuosavo sūnaus pasigaminimu ir nukankinimu vien tam, kad perduoti kažkam kažkokią "žinią" (tipo - jums atleista ). Todėl nematau, kaip visa tai galėtų būti pavadinti pasityčiojimu. Čia kitos religijos yra iškreiptas KK tikėjimas bei pasityčiojimas iš O Klounų.

Užtai apie juos rašo "Žaidimai Vaikams Iki 8 Metų" knygoje, kur Jėzus išvis nepaminėtas.

Jei jis ir yra, tai Kosminių Klounų sukurtas, kaip ir bet kas kitas. Tik mes neįsivaizduojame, kodėl O Kosminiai Klounai turėjo kurti tokią nesąmonę. Todėl dievo nėra.

Niekada nematei lavono?

Tai dar vienas mitas, susijęs su netinkamu Klounu mokymo interpretavimu. Net visiškam keturkampiui aišku, kad skaičius 42 negali buti Klouniškos kilmes. Jei 42 padalinsime iš dviejų gausime 21. O jei iš trijų - 14. Tai viską paaiškina. Su gryna matematika nepasiginčysi!

Čia padarei labai dažnai pasitaikančią O Klounų mokymo misinterpretaciją. Dualizmas yra ypatingai iškreipta KK mokymo versija. Idant suklaidinti žmones, net pavadinimas paliktas panašus į Klounų mokymo.

Iš tiesų Kosminiai Klounai yra Geras ir Blogas visai ne ta prasme, kaip, pavyzdžiui, Dievas ir Šėtonas. O ne. Jie yra geri draugai ir kartu geria arbatą. Paprasčiausiai vienas labiau mėgsta švelnų humorą su potekste arba be, tokį, tinkantį visai šeimai. Antrasis labiau mėgsta juodą humorą, grubų, mužikišką ir panašiai. Štai ir visas skirtumas, dėl ko vienas vadinamas Geru, kitas Blogu.

Iš čia ir kilo posakis "geras bajeris". Jis iš tiesų reiškia ne pagyrimą, bajero pasakotojui, o padėką Gerajam Klounui už atsiustą juoką.

Į mėsos kombinatą.  Kadangi valgo (apvalius) pomidorus.

Visos kitos religijos yra klounada. (Žr. žodynėlyje "klounada").

7x: O'KK tikėjimo išpažinėjai nuo senų senovės buvo persekiojami. 1222 Klounu eros metais (Klounu era prasidėjo prieš 2005 metus, kai jie nuskandino Atlantidą) eretikai smogė bene mirtiną smūgį KK tikėjimui. Jie kartu su tikėjimo broliais sunaikino bene visus juokinguosius raštus (būtent dėl šios priežasties dabartiniai tikėjimo broliai svaiginasi įvairiausiom priemonėm, kad per vizijas juos pasiektų O'KK išmintis, kuri vėliau užrašoma į Juoko Knygą ir bando atstatyti bent jau dalį prarastų raštų). Ir tik ne per seniausiai, su svaigalų ir apsirūkymo pagalba, cirkuliui Liocikui pavyko atkurti žodelį, kuris iki 1222 metu būdavo ištariamas po kiekvienos maldos (visokie eretikai pvz. naudoja "amen" ir pan.). "Cha". Pagerbiant abudu Klounus derėtų sakyti "cha cha"

OK - O'Klounas.

Cirkulis - asmuo, kuriam rezervuota vieta KK cirke.

Klounatikis - Klounais tikintis žmogus, bandantis tapti Cirkuliu.

Pustikis - žmogus, sugebantis vienu metu sutikti, kad Klounų duoti pamokymai (pvz. daryti atsispaudimus) yra geri, tačiau tuo pat neigia Klounų egzistavimą. Perk. kvailys.

Beatsispaudimis - žmogus, nedarantis atsispaudimų, perk. neišpažįstantis O Kosminių Klounų, eretikas.

Cirko sezonas - laiko periodas prilygstantis beatsispaudimių ar pustikių kalendoriniams metams.

Klounologija - mokslas, aiškinantis abstrakčių ir perkeltinių Klounų pamokymų esmę bei apskritai O Klounų tikėjimo esmę ir dogmas.

Skepvizicija - speciali institucija, skirta užtikrinti, kad kitos religijos neklaidintų žmonių.

Skepzorcizmas - netikelių ir eretikų priverstinis atvesdinimas į Didžiojo ir Amžinojo Kosminio Cirko areną. Paklydėlių ir pustikių sugrąžinimas į KK tikėjimo glėbį.

Skepticidas - paklydėlių globa ir priežiūra.

Klounada - klounas + "nado" (rus. "reikia") - instinktyvus žmonių poreikis garbinti KK ar jų pakaitalus. Vienas iš begalės KK egzistavimo įrodymų.

Ekscentrikas - atskirtas nuo KK tikėjimo. Netikras pranašas.

Cirkuliacija - ko nors judėjimas ratu pagal Kosminių Klounų nustatytą tvarką. Kilęs nuo žodžio cirkas.

Cirkonis - kosminių galių amuletinis akmuo, O'Klounų pripildytas "Upal - otžalsia" energijos. Buityje aptinkamas raudonai dryžuotos spalvos.

Klaustrofobija - pagarbi baimė, kuria Klausas jautė O Klounams. Toki jausmą privalo turėti visi Klounu sekejai. (Sugrįžimo Knyga : Hansas ir Klausas) sąvoka analogiška netikelių terminui dievobaimingumas.

Gyvenimas - žr. cirkas.

O'buolmušis - už nepaklusnumą autoritetams (Klounams, tėvams, mokyklos direktoriui, pastoriui ir kt.) negyvai obuoliais užmėtytas vaikas.

O'berstfiureris - karinis laipsnis, anapusinių jėgų (O'Klounų) suteiktas įgaliojimas komanduoti esant nepaprastajai padėčiai.

O'kupacija - Tikrojo Tikėjimo™ platinimas užgrobiant priešiškas teritorijas.

Klanas - specialiųjų pajėgų būrys, vykdantis diversines operacijas priešo užnugaryje okupacijos metu.

Ku Kulks Klanas - specialiųjų pajėgų būrys, skirtas pridengti klanus okupacijų metu nuo netikėto priešų antpuolio. Ginkluotas sunkiaisiais kulkosvaidžiais.

Klondaikas - daiktinis Klounų egzistavimo įrodymas.

Klizma - senovinė tikėjimo Klounais išpažinimo forma.

Kleptomanija - anapusinių jėgų (O'Klounų) sankcionuota veikla, uždrausta žmonių išgalvotais įstatymais.

Konferansjė - kosminių Klounų tikėjimo pamokslininkas

O'tzimai - atsispaudimai, daromi ne iš reikalo o iš tikėjimo. Terminas daugiau sakralinis ir šnekamojoje kalboje vartojamas retai.

Toroidas arba Penkiapostis - klouniškos dvasios ir išminties šaltinis.

Pokštai, juokučiai, pajuokavimai - nesuprasti Kosminių Klounų mokymai. Beatsispaudimiai naudoja analogišką terminą alegorijos, kalbėdami apie savo (Kosminių Klounų) sukurtus dievus.

Stereoteizmas - tikėjimas į ne mažiau ir ne daugiau kaip 2 Kosminius Klounus.

Cikorija - klouniškasis augalas. Pavadinimas etimologiškai kildinamas nuo žodžio cirkas.

Kretinizmas - mokslo šaka, pasiekusi puikių rezultatų įrodinėjant klounišką Visatos prigimtį.

Klonas - žodis neabejotinai etimologiskai kildintinas iš žodžio klounas, nes Kosminiai Klounai buvo du, o klonas bei jo kopija taip pat yra dviese. Kalbama, kad pirmasis klonavimo atvejis užfiksuotas Kosminiams Klounams, o Geram ir o Blogam, neatmenamais laikais darant pokštą su šuniuku Vafliu.

Klounavimas - mokslinė technologija, leidžianti prištampuoti norimą kiekį KK pasekėjų. Dėl įvairių sektantų ir beatsispaudimių priešinimosi draudžiama eilėje valstybių.

Apologetika (gr. apologetikos - ginamasis) - Klounologijos skyrius, užsiimantis tikybos tiesų gynimu. Apologetika siekia proto argumentais pagrįsti klouniškąsias dogmas, įrodyti klounų egzistavimą. Apologetika visada naudojama, klounatikiui diskutuojant prieš beatsispaudimį. t.p. žr. Išsipisinėjimas.

Klounatazija - didžiausia bausmė Klounatikiui, skepvizitorių atliekama išskirtiniais atvejais. Vos išgirdus šį žodį kiekvieną O'KK išpažinėją nukrato šiurpas, tačiau šios bausmės atlikimo smulkmenos nėra viešai skelbiamos. Sklando gandai, kad tai susiję su vamzdeliais užpakalyje, kūno, dvasios palaužimu, astralo nulaužimu, ypač akcentuojamas bejėgiškumo faktorius.

Jurta - Poliarinis, kilnojamasis mini-cirkas.

Prajuokintasis - dažniausiai vartojamas kartu su cirkulis, cirkulis prajuokintasis. Sakraline prasme, kažkas panašaus į budistų prašviesėjimą, tik aukštesniame lygyje. Kadangi budistai neigia o Klounus, jų prašviesėjimas yra tik žemiškas tapimo prajuokintuoju atspindys.

Terminas pirmą kartą atsirado Šaolinio vienuolyne, kai patriarchas ir vyriausieji vienuoliai, išklausę ką tik atvykusio Bezdiejaus istorijos ir mokymo, nesavais balsais žvengdami griuvo ant grindų ir iš juoko raitėsi dvi paras, paskui gydėsi išnarintus žandikaulius. Po to įvykio (kai atsigavo) visi vieningai nusprendė, kad tai yra žymiai geriau ir už prašviesėjimą.

Nukarosinimas - tam tikras diskusijų metodas, kai oponentas nosimi bedamas į šaltinį su įrodymais. Pagal reikalą galima sumurkdyti, užlipti ant galvos ir pašokinėti ir panašiai, kad oponentas stipriau įsigilintų į įrodymus.

Metodas išrastas, gėda sakyti, beatsispaudimio Binarijaus Augustino. Norėdamas paneigti faktą, kad visa informacija slypi žmogaus viduje ir astrale, tik reikia mokėti pasiimti, jis murkdydavo oponentų galvas į tvenkinį su karosais. Iš pradžių Klounai labai žvengė ir pokštaudami padarė, kad apie karosus astrale iš tiesų nebūtų jokios informacijos. Tačiau vėliau jiems atsibodo ir šiaip užp*so, todėl Binarijus rado nemalonę jų akyse ir pats prigėrė savo tvenkinyje su karosais. Kartu su juo žuvo visas gimtasis Rambyniškių kaimas (60 žmonių) ir Eutanaziškių gyvenvietė (1000 žmonių) gretimais, užlieta potvynio ir ugnies lietaus.

Atsivulfinimas - diskusijų metodas, paremtas Marko Tveno fraze "Dialogų nėra, yra tik pertraukiami monologai". Taip diskutuojant, ignoruojami oponento argumentai, karts nuo karto parašoma totali O'Klounus prajuokinanti nesąmonė, pastoviai varomi monologai ir reguliariai konstatuojama, kad diskusija jau laimėta.

Metodas sugalvotas Skepvizicijos tardytojo-inspektoriaus Vulfo de Buterbroderio, kaip geriausias ginklas prieš Nukarosinimą ir sėkmingai naudojamas iki dabar. Kol kas dar neišrasta nukarosinimo versija, pajėgi įveikti Atsivulfinimą.

1110 metais Vulfas de Buterbroderis už šį išradimą buvo apdovanotas Baltojo Klouno Veido bilietu, vienu garbingiausiu Frankų imperijos apdovanojimu.

Vulfiukų sąmokslas - genų inžinieriaus iš Ispanijos Vulfo de Coronado organizuotas sąmokslas. Būdamas nepatenkintas mažu gimstamumu, "jis prisigamino penkis šimtus vaikų", kurie vėliau bandė užvaldyti pasaulį, vadovaujami Pinkio ir Makaulės. Sąmokslą pavyko atremti, pasitelkus specialiuosius Juokingosios Skepvizicijos dalinius ir imperatoriškąją Klouno Nosies gvardiją. Plačiau skaitykite I. Suvorovo "Vulflaužis", Vilnius, Vaga, 2001

Šis sąmokslas yra pavaizduotas japonų animėje "DNA^2". Pagrindinis veikėjas "Mega Playboy" susilaukia 100 palikuonių, kurie susilaukia dar 100 palikuonių ir taip toliau. "Mega Playboy" alter ego yra apgailėtinas luzeris, kurį supykina vos pamačius labiau apnuogintą merginos kūną. Manau, tai aiškios asociacijos į Vulfą. Japonai negalėjo atvirai iš jo dergtis, nes pralaimėjo antrą pasaulinį, todėl teko šį asmenį subtiliai pavaizduoti vidutiniame mainstreaminiame "ecchi" anime.

Nirvana - oh, yeeeesss!!!

Šlapimas - nirvanizuotas alus.

Hedonizmas - keliolika kart sušvelninta, beatsispaudimiams adaptuota O'Klounų mokymo forma. Kartais pateikiama formoje - "Gyvenk ir žvenk!"

Vulfatronas - steampunk'o epochoje sukonstruotas prietaisas, skirtas gydyti gėjus nuo homoseksualizmo. Labiausiai žinomi du jo modeliai: vienas ir kitas.

Vienas Vulfatrono modelis buvo pirmą kartą išbandytas 1900 metų lapkričio 30 dieną, bandant pagydyti garsųjį dramaturgą Oskarą Vaildą. Tikslas dalinai pasiektas: Vaildas nustojo būti homoseksualiu, tačiau heteroseksualiu taip pat netapo. Oskaras Vaildas, gydomas Vulfatronu.

Kitas Vulfatrono modelis įėjo į istoriją kaip vienas pirmųjų prietaisų, naudojančių torsioninių laukų energiją. Tačiau nespėjus jo ištestuoti klinikinėmis sąlygomis, projektas buvo perimtas vyriausybės ir CŽV. Iš pradžių tyrimai buvo vilkinami, vėliau, spaudžiant Tarptautinei Gėjų Mafijai, sustabdyti. Visi Vulfatrono brėžiniai sunaikinti, pats egzistavimo faktas įslaptintas, dauguma projekte dalyvavusių mokslininkų uždaryti į psichiatrines ligonines arba nužudyti. Išradėjas uždarytas privačioje CŽV kontroliuojamoje psichiatrinėje, o pavardė taip pat įslaptinta. Yra tik šiokių tokių spekuliacijų, kas tai galėjo būti, pagal prietaiso pavadinimą. Antrasis Vulfatrono modelis, naudojantis torsioninių laukų energiją.

Ana-chronizmas - Bezdiejaus eksperimentų su laiku ir ryžių degtine vienas iš rezultatų. Pvz., Bezdiejaus Knygoje randama daug anachronizmų (aprašytų ateities įvykių, kurių tuo metu Bezdiejus dar negalėjo žinoti, pvz., pilotuojamo kosminio laivo pasiuntimas į Kentauro Alfą, Lietuvos Tekstilės 2005 m. audituota pelno ataskaita arba Zend Framework for PHP 5 išleidimas), kuriuos šališki ir iš anksto priešiškai nusistatę tyrinėtojai laiko Knygos autentiškumo paneigimu.

Klounologika - moderni O'Klounų logika.

Klounometrija - mokslas apie O'Klounų formas.

Klounofobija - labai didele O'Klounu baime.

Klounofrenija - liga, kai pacientas žiūrėdamas į O'Klouną jo nemato.

Vox Populi - senovės Romos Respublikos laikais atsiradęs posakis, reiškiantis iš Skepvizicijos Požemių sklindančius garsus. Simbolizuoja žodžio laisvę.

Skeptikai - pasaulinė ateistus ortodoksus vienijanti organizacija. Nors ji turi gausybę skirtingų atšakų, keli bruožai bendri visiems skeptikams: siaura pasaulėžiūra, aukštesniųjų dvasinių vertybių neigimas, menkas meninis ir kultūrinis išprusimas, abejojimas akivaizdžiais dalykais, pvz smurfų-pedofilų egzistencija bei, žinoma, iškreiptas pasaulio suvokimas.

Rudieji Skeptikai - operatyvinė skeptikų grupuotė, kai kurių šaltinių laikoma teroristine, besirengianti rudais marškiniais ir siejama su skepforumu. Iki šiol skepforumas oficialiai nei patvirtino, nei paneigė gandus apie savo ryšius su Rudaisiais Skeptikais.

Rudieji skeptikai jau prisiėmė atsakomybę už L. Rono Habardo žmogžudystę, penkių bažnyčių susprogdinimą, senovės Graikijos religijos išnaikinimą, Jaunųjų Katalikų būrelio autobuso su vaikais nustūmimą nuo Didžiojo Kanjono. Tačiau grupuotės vadovas Egydyjūs neigia, kad jų veikla - teroristinė. "Skepticizmas yra meilės pasaulėžiūra", teigė jis interviu Aurigarijus News.

Rudųjų skeptikų atstovas spaudai: "Na, kaip visada žurnalistai truputį perlenkia. Senovės Graikijos religijos mes nelietėme, mes nesame nusistatę prieš tokias religijas. Tai galėjo padaryti Netikrieji Rudieji Skeptikai, kurie ne visada gerai išmano mūsų gilią ideologiją. Mes stengiamės nuo jų atsiriboti, kadangi, vos tik ateina laikas veikti, jie išgaruoja. Kas sėdi po žmonos padu, kas šiaip pornografija žiūri. Jie nedalyvavo nei scientologo Habardo, ir kelių jo pasekėjų nužudyme, nesusprogdino ir net neapmyžo nei vienos bažnyčios (beje sprogdinta buvo toli gražu ne penkios, o bent penki šimtai įvairiose šalyse), o ir jų atlikti veiksmai retai kada atspindi mūsų idėją.

Beje, rudi marškiniai taip pat nėra labai svarbi detalė. Paskutiniu metu nešiojame bliuzonus su užrašais "Taika".

Galite mus teisti, peikti, bet mes tik stengiamės apsaugoti skepticizmą nuo baisiojo pop religijų sąmokslo. Galite tik pagalvoti kas būtų jei tuo autobusu važiavę Jaunieji Katalikai nebūtų buvę nustumti...

Jei kas domina dar - kreipkitės, mes atviri diskusijai."

Bedvasiai - ateistai skeptikai Ypatingai neigia dvasingumą ir visas jo apraiškas. Neretai organizuoja mitingus prieš homoseksualų santuokas, anoniminius alkoholikus, Jerry Springer ir Oprah Winfrey laidas. Neigia popiežiaus John Paul II indėlį kovojant prieš Pinkį ir Makaulę. Skleidžia niūrią nuotaiką, propaguoja depresiją ir apatiškumą.

Viską neigiantys skeptikai Neigia viską. Įvaldę dvejamintę, nes sugeba laikyti René Descartes pirmuoju savo pranašu, bet tuo pačiu ir neigia jo egzistenciją.
Dažniausiai, neretai visos iš karto, naudojamos frazės : "netikiu", "nesąmonė", "nebekliedėk", "kur įrodymai?".

Žymios citatos:
- 2+2=4
- Netikiu!;
- Revolveris užtaisytas!
- Netikiu!*

*Tai buvo paskutiniai viską neigiančio skeptiko, mažos alkoholio parduotuvės pardavėjo, Jono Bambyzo, žodžiai. Jis išgarsėjo dėl didvyriškos mirties už idealus ir tapo pavyzdžiu daugeliui skeptikų... na bent tų, kurie patikėjo, jog toks egzistavo...

Oficialiai ši skeptikų atšaka nepripažįsta smurto (nes netiki jo egzistencija), tačiau kartais jų dėka įvyksta žiaurios killing spree, ypač JAV mokyklose. Po vienų tokių skerdynių pagautas skeptikas, laukdamas mirties bausmės, prisipažino:

- Neee, jūs neegzistuojat! Atsip*skit, niekas neegzisutoja, niekas, dėl to viską galima nakinti!
Nuo tada Skepvizicija paskelbė viską neigiančių skeptikų medžioklę. Juos gaudyti nėra sunku, nes skeptikai netiki, kad yra medžiojami. Tardant viską neigiantį skeptiką naudojama kankinimo technika: tol plėšomi nagai, kol tardomasis prisipažįsta, jog skauda. Pripažinęs skausmo egzistenciją pakrikštijamas atsivertusiu skeptiku ir paleidžiamas atgal į visuomenę... tačiau vieną dieną, galbūt labai greitai, galbūt po daugelio metų prie jo prislenka Skepvizicijos terminatorius ir dusliu šūvio garsu atima šio gyvybę, aukai sveikinant visko egzistavimą.

Lyriškieji skeptikai - kol kas turi vieną narį. Sektos gausėjimo ateityje nenusimato.

Ant kryžių myžantys skeptikai - myža ant kryžių. Šį ritualą laiko aukščiausia vertybe ir gina savo teisę myžti ant kryžių visomis išgalėmis. Ypatingai kruopščiai atrenka naujus narius. Norint tapti ant kryžių myžančiu skeptiku reikia apšlapinti kryžių, kurio "palkos" - 1m "prisegtas" ant 3m. Vienam bandymui duodamos 4 skardinės alaus arba 6 skardinės Kalnapilio. Iki šiol nėra žinių, kad kas nors būtų pasirinkęs Kalnapilį. Jei po 3 valandų nuo "egzamino" pradžios visas kryžius nėra šlapias, wanna-be skeptikas turi laukti pusantrų metų, kol vėl galės bandyti savo laimę.

Amoralūs skeptikai - netiki į moralę. Patartina su jais nė nebandyti diskutuoti, nes jie ignoruoja pačius akivaizdžiausius moralės egzistencijos įrodymus. Geriausias to pavyzdys būtų amoralaus skeptiko fundamentalisto pseudonimu Klajoklis ir Rusijos mokslininkų Bambukovo ir Tupovo diskusija, kurią transliavo 5-oji astralinio tinklo televizija. Po to, kai Tupovas iš kišenės ištraukė gabalą sintetintos moralės, Klajoklis atrėžė:

-Susikiškit jūs tą moralę į užpakalį.

Ir pabrukęs uodegą pasišalino iš diskusijos. Paskutinį kartą jis matytas Jonavoje, per tarptautinę konferenciją mirties bausmės klausimu.

Nors šios atšakos yra pagrindinės, gausu ir mažesnių, ir didesnių skeptiškųjų krypčių, kurios nebuvo aprašytos dėl autoriaus religinių įsitikinimų, biurokratijos ir kapitalizmo. Taip pat svarbu pabrėžti, jog nemaža dalis skeptikų priklauso iškarto keliems, o kai kurie netgi visiems skeptikų judėjimams.

Siciliečiai - viena svarbiausių skeptikų atšakų. Tikslūs įsitikinimai neaiškūs, tačiau, panašu, čia vieni iš tų skeptikų, kurie net krikščionių pripažįstami, kaip nedarantys nieko blogo, nemanantys nieko blogo ir turintys teisę į savo įsitikinimus. Kilę iš Sicilijos, vėliau paplitę JAV. Konkreti veikla neaiški.

Paminėtini istorijos įvykiai:

1981 - 1982 metų karas, pareikalavęs apie 1300 žmonių gyvybių, korleoniečių forumui kovojant prieš Palermo forumus dėl kokaino prekybos kontroliavimo;
1990 metų Europarlamento nario žmogžudystė už nesugebėjimą prastumti skeptikų partijos į valdžią;
1993 metų dviejų teisėjų žmogžudystės atsisakius pripažinti Jėzaus egzistavimą neįrodytu; ir kiti.

3.14zdec skeptikai-nihilistai - nauja nihilistine skeptikų atšaka, kurios nariai glaudžiai bendradarbiauja su nihilistais. Labai panaši grupė į klaną "Viską neigiantys skeptikai", tačiau žymiai žymiai radikalesnė grupuotė. Ši skeptikų šaka yra linkusi viską neigti, ką jiems bepasakytų. Jie neigia kad jie yra skeptikai, jei jiems tai kas pasako. Neigia kad yra neskeptikai. Neigia tai kad jie viska neigia. Neigia aišku ir tai kad jie nieko neneigia arba teigia. Tačiau taip pat neigia ir argumentą, kad jie nei neigia nei neneigia. Neigia pačią neigimo galimybe, kaip ir neneigimo galimybę. O taip pat ir tikimybę, kad jie neigdami teigia, arba teigdami neigia. Neigia pačią tikimybe apskritai, ir patį apskritumą. Pats yra taipogi neigiamas.

"Visažiniai" skeptikai - mano, kad mokslas ir jie jau viską žino. Ir, be abejo, viską žino geriau už kitus. Todėl, pvz., ateiviai iš kosmoso negali egzistuoti, nes mokslas jau viską žino apie kosmosą įskaitant, kad ateivių ten nėra.

Su jais diskutuoti beprasmišką, nes jie viską žino, įskaitant, ir ką tu pasakysi. Ir dar jie žino kad tu ne viską žinai nes tu nesi viską žinantis skeptikas. Viską žinančiu lygiateisiu skeptiku jų akyse galima patapti tik perėjus trijų pakopų įšventinimo ritualus skepmeetuose.

Miškiniai skeptikai - Visiškai išnykusi atšaka. Suklestėjo penktojo dešimtmečio viduryje kaip neigiantys pasikeitusią šalies santvarką bei valdžią, ko pasėkoje užsitraukė pastarųjų nemalonę ir buvo priversti emigruoti į neapgyvendintas miškingas teritorijas. Dažnai su šia atšaka klaidingai siejamos kitos skeptikų grupuotės, tačiau jų veikla miške neturi nieko bendro su miškiniais skeptikais.

Venecijos skeptikai - skeptiku grupuote, kilusi iš Venecijos. Pasižymi ypač radikaliu netikėjimu į sielą ir pomirtinį gyvenimą, todėl dauguma jų yra nekrofilai. Venecijos skeptikai mano, kad numirėlius galima dulkinti be pasekmių, kadangi siela ar dievas, kurie atkeršytų, neegzistuoja. Tai parodo, prie ko veda ateizmas ir koks reikalingas žmonių visuomenėje yra tikėjimas dievu.

Paskutinis Venecijos skeptikas buvo nušautas 1957 metais konflikte su Siciliečiais skeptikais.

Katalikiškieji skeptikai - Ko gero, pati jauniausia ir smulkiausia skeptikų atšaka, atsiradusi Lenkijoje. Šie skeptikai netiki jokiais dievais ar dvasiomis, bet aktyviai vaikšto į bažnyčią ten pasiekdami orgazmą besimelsdami, išpažindami savo nuodėmes. Jie sudaro tą vieną procentą lenkų katalikų, kurie netiki. Šiek tiek statistikos, pateiktos Delfyje.

Skeptikai ortodoksai - dar vadinami skeptikais dogmatikais, nes jų "pagrįstu" įsitikinimu internete yra rašoma tiesa, tik tiesa ir nieko daugiau išskyrus tiesa, bet pasitaiko ir netiesos. Ypač jei kitų dogmatikų atrastos "internetines tiesos" prieštarauja skeptikų dogmatikų atrastoms "internetinėms tiesoms". Toks įsitikinimas galioja ir neinternetinėms tiesoms. Tuo atveju didžiausią svarbą įgyja autoritetas bei atrastojo įrašo pirmumas. Jų (dogmatikų) tikslas - neanalizuoti, nesuprasti ir neginčyti autoriteto nuomonės. Trumpiau - nemąstyti. Iš to seka, kad dogmatikų yra dvi rūšys: skeptikai dogmatikai ir antiskeptikai dogmatikai. Pastarieji liaudyje dažnai vadinami teistais, tikinčiaisiais ir pan.. Nors abi dogmatikų rūšys nesutaria tarpusavyje, bet esminių skirtumų tarp jų nėra.

Nušvitusieji skeptikai – skeptikai, kurie staiga suvokė, kad visa jiems pateikiama informacija yra melas. Todėl jie atmeta visus šaltinius, tyrimus ir egzistuojančias teorijas. Jei minėtos teorijos pakankamai gerai pagrįstos, o jas paneigiančių duomenų nėra – nušvitusieji skeptikai tai paaiškina pasauline žydomasonų konspiracija, kuri slepia nepalankius duomenis. Tikrąją tiesą žino tik nušvitusieji skeptikai, kurie patys ją išmąstė, nesiremdami jokiais tyrimais ir šaltiniais. Tačiau dėl pasaulinės žydomasonų konspiracijos nušvitusiųjų skeptikų teorijos atmetamos ir išjuokiamos.

Kai kurie nušvitusieji skeptikai yra pakankamai daug pasiekę – egzistuoja net jų vardu pavadinti apdovanojimai už išskirtinius pasiekimus eksperimentinėje Aurigarijus Physics srityje.

Amžinatviai Tobuliniai - nežemiškos kilmės skeptikai iš Kentauro Alfos trečiosios planetos. Netikėdami, kad žemėje gali būti gyvybė, jie čia neatskrenda ir nesiunčia jokių signalų. Taip pat neatsakinėja į mūsų siunčiamus signalus.

Pedomorfozė (Paedomorphosis) - viena iš specialiųjų magiškų mimų galių, leidžianti ketvirto levelio mimui pasiversti į milžinišką vorą-pedofilą (reikalauja 5 juodosios manos ir 2 bet kokios manos). IX a. pabaigoje Skepvizicija už pedomorfozės naudojimą pradėjo taikyti Klounatazija ir kitas panašias bausmės priemones, iki tol bausdavo tik sušaudymu.

P.S. vėliau šis terminas pritaikytas biologijoje, nusakyti kai kuriems evoliuciniams procesams.

Bezdiejaus Paradoksas - garsusis loginis paradoksas ir neginčijamas Kosminių Klounų egzistavimo įrodymas, suformuluotas Bezdiejaus. Būtent jo pagalba jis įtikino Šaolinio vienuolius savo teisumu ir buvo priimtas į jų tarpą. Paradoksas skamba taip: Jei O Kosminiai Klounai neegzistuoja, tai kur jie? Jis remiasi keliomis prielaidomis. Pirmiausia, kad daiktai negali būti "niekur" - nėra tokios vietos, kaip "niekur", čia tik žmonių sugalvota abstrakcija. Tad jei O Klounų nėra nei mūsų pasaulyje nei už jo ribų, tai kur jie tada? Paprasčiau manyti, jog jie yra mūsų pasaulyje.

Bezdiejaus paradokso interpretacija, dar vadinama Agnostinijaus Agnosto išvada. Ji skiriama tiems, kurie abejoja ar O Kosminiai Klounai yra pažinūs.
Autorius teigia, kad jei klounai, remianti Bezdiejaus paradoksu, kažkur yra, vadinasi jie yra kažkas. Kažkas tuo pačiu metu negali būti nieku, o kadangi niekas yra nepažinus, tai kažkas būdamas priešingu dalyku niekui yra pažinus. Iš čia O kosminiai klounai yra pažinūs. Kadangi skeptikai dar ir dabar aiškinasi, kas tie, kurie yra kažkas - iki šiol neišsiaiškino - išeina, kad skeptikai yra niekas - reiškia skeptikai neegzistuoja.

Gang Bang'o teorija - mokslinė visatos kilmę aiškinanti teorija. Ji teigia, kad pradžioje buvo singuliarumas, kurį paeiliui išbangino abu Kosminiai Klounai. Taip atsirado visata.

Krikščionių kretinistai antraeilėse smulkmenose nesutinka su šia teorija ir aiškina, kad visatą sukūrė Dievas ir jo motina Marija.

Klounobūties teorija (rus.теория клоунобытия , angl. theory of Clownebeing) - filosofinė teorija, teigianti, kad Kosminių Klounų būčiai tirti reikalingi specialūs tyrimo metodai. Manoma, kad Klounobūties teorijos pagrindus padėjo Bezdiejus, Šaolinio vienuolyne susipažinęs su Rytų filosofija. Vėliau teoriją plėtojo Drunvalo Melchizedekas, Trapecijus, Arvydas Šliogeris bei kiti pažangūs mokslininkai klounologai.

Klounobūties neigimo paradoksai - loginiai paradoksai, atsirandantys bandant neigti Klounobūtį. Pirmiausiai buvo suformuluotas Bezdiejaus paradoksas, vėliau Joanas Trapecijus sukūrė analogišką: Jei Kosminių Klounų nėra, tai kas jie?
Beklouniškas mokslas iki šiol nežino, ką į tai atsakyti, kas, anot Giodelio Gimnasto, įrodo bet kurio beklouniško mokslo prigimtinį nepakankamumą.

Akmuo - Klounų knygos, renkamos tiesiog laukuose. Kuo labiau akmuo apvalesnis - tuo daugiau jame klouniškos išminties.

Komunija - tortas į veidą.

O Blogasis Klounas - lėkštų, nejuokingų, ne laiku ar ne vietoje papasakotų, žiaurių, "juodų", kvailų, užgaulių ir kitų nevykusių bajeriu įkvėpėjas.
Taip pat tikima, kad jis žmones verčia sakyti ir daryti dalykus, kurie yra "net nejuokingi" (vienas iš aiškiausių pavyzdžių yra visa www.delfi.lt svetaine).
Manoma, kad apskritai visas sis pulsuojančios (arba, tiksliau sakant, kvatojančios) visatos ciklas yra O Blogojo Klouno galioje. Būtent todėl nūnai taip reta išgirsti nuoširdaus juoko, kuris nuskaidrina visa žmogaus sielą, aurą ir astralinį kūną bei gamina vitaminus.

Nors linksmintis geriausia kiekvieną dieną, tačiau kai kuriuose istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose buvo minimos dar kelios šventės, per kurias linksminamasi ypač.

Klausinės

Dar II a. prieš mūsų erą garsusis Gudobalio salos (dabartinės Princo Edvardo salos) filosofas Yddhakud2 savo veikale "kjasdbofiaysg sdihfgasdfa iosdagsgoi sdfijghsadif!!!", išėjusiame 650m. pr.m.e. rašė ir apie Klausines. Čia pateikiama ištrauka iš šios knygos:

"klhkydposuiy sdoiuhsifg Kloun-sinės sadlkfjasdjh klou klou dssdasdf klousinės = KLAUSINĖS!!! JKJKJHSH ! JIJSHJ! JHJHDF!
24! 24! 24! 24! ksfdg dhdhhd aoiwmppsii ssigyhh sjsgoouis jhd :DDDDDDDDD
:P :p :p
24 :p"

Šio paslaptingo filosofo minčių dar ir iki šios dienos pilnai niekas nesupranta (vis tik jis laikomas pirmuoju filosofu), tačiau istorikai išsiaiškino, kad čia jis rašė apie žodžių Klausas ir Klounas panašumus ir mini apie Klauso šventę, kuri buvo švenčiama Birželio 24ą dieną.
Kiek plačiau apie šią šventę užsimina kitas garsus Lakonijos filosofas Klounofanas:

06 24. Klausinės. Klauso garbei. Per šią dieną visi daužydavosi skėčiais. Gerdavo (daug). Linksmindavosi.

Vėliau, plintant pagonybei, šią šventę perdarė į saulės šventę Rasas, mat atrado, jog tą dieną yra trumpiausia naktis. Vėliau Krikščionių įtakoje ši šventė gavo dar vieną pavadinimą - Joninės.

1024inės

Švenčiamos Spalio 24ą dieną. (10.24). Šių skaičių derinys sudaro klounišką skaičių 1024. Sprendžiant iš negausių šaltinių, šią dieną buvo siekiama vieno tikslo: Išgerti 1024 bokalus alaus (kartais 1024 stikliukus degtinės). Manoma, kad dėl šios priežasties paskui šventė greitai peraugo į gedulo dieną ir "visų mirusiųjų dieną".

Bambalinės

Kai Gajus Julijus Cezaris išrado, kad alų galima pilstyti į "bambalius" (tuo metu jie buvo daromi iš kiaulių pūslių), atsirado tokia šventė "Bambalinės". Taip pat ši šventė dar siejama ir su garsiuoju "Bambalio cirku". Švenčiama vasario 1ą dieną. Per šventę geriamas specialus šventės gėrimas "Alus iš bambalių". Tai yra alus išpilstytas į plastmasinę tarą.

Bezdinės

Valgomos pupos ir bezdama. Švenčiama Gruodžio 24ą dieną. Dėl nepaaiškinamų priežasčių šios šventės kažkodėl labai negalėjo pakęsti krikščionys ir šią tradiciją dabar beveik visai išnaikino.

Vestuvės cirke (Nomad)

Šis tūkstantmečius skaičiuojantis paprotys jau senai domino religijotyrininkus ir etnologus. Pripažįstama, kad vestuvės cirke yra pažangiausias vestuvių būdas, dvasine prasme toli lenkiantis vestuves bažnyčioje ir net vestuves kruiziniame laive. Pastebėta, kad statistiškai cirke susituokusios poros daug rečiau skiriasi (tiesa sakant, kol kas nėra žinomo nei vieno tokio atvejo!).

Pasak tautosakos, susituokus cirke gims sveikesni, Kosminių Klounų globojami vaikai. Be to, pasak dienraščio Screensk'saver, sutuoktiniai mylėdamiesi patiria 200% stipresnį orgazmą, 150% rečiau patenka į autoavarijas, 34.8% geriau jaučia maisto skonį, 300% mažesnis mirtingumas, 34,6% didesnės įplaukos, 45,6% mažesnis plikimas. 2/3 visų ne cirke susituokusių Afganistano porų gyvena skurde. Galiausiai, Hitleris nesituokė cirke.

Tad kaip atrodo ir kuo ypatingos tos šventos vestuvių cirke apeigos? Pasiremsime vestuves organizuojančios CSI-COP (Cirkas, Seksas Ir Cirkulių Oralinis Patenkinimas) organizacijos straipsneliu "Vedybų Cirke kilmė ir papročiai").

Simbolika

Simbolinę prasmę vestuvių apeigose turi daug mobilių ir nemobilių daiktų, kuriems kasdieninėje buityje tokia prasmė neteikiama.
Svarbiausi yra pomidorai, alus, kompiuteris, pavadėlis šuniui ir dramblio kaulo papuošalas su deimantų inkrustacijomis. Tarp nemobiliųjų - be abejo, cirkas, cirko arena ir trapecija.
Pomidorai simbolizuoja blogą gyvenimą, ir jų reikia vengti. Alus - būtinas gėrimas dvasingumui (spiritus) padidinti. Jį dar galima pakeisti midumi, kumysu ar silpnu vynu. Lietuviai ir rusai neretai bando keisti degtine, tačiau aštuoni degtinės bokalai yra per daug net ir didžiausiam Klounų pasekėjui (apie tai - vėliau). Kompiuteris nuo senovės naudojamas kaip Klounų sugalvotos dvejetainės sistemos simbolis. Pavadėlis šuniui primena mums Adolfą ir Vaflį bei simbolizuoja amžinus saitus, kuriais žmona bus susieta su vyru.

Iki vestuvių

Parą iki vestuvių cirke busimieji jaunavedžiai negali žiūrėti į pomidorus. Pamatyti pomidorus - blogas ženklas. Likus 8 valandoms iki vestuvių, abu išgeria po aštuonis bokalus alaus, po vieną kas valandą (atkreipkite dėmesį į ypatingą skaičiaus 8 reikšmę. Čia ir kitur pastabos kursyvu - mano).
Santuokos sėkmę pranašauja, jei per šį aštuonių valandų laikotarpį pamatysite raudoną Klouno nosį danguje (simbolizuoja, kad Klounai jus praves per gyvenimo sunkumus), pakeliui į cirką netyčia įlipsite į š. (simbolizuoja, kad gyvenime jus lydės nenutylantis juokas).

Vestuvės

Tik peržengę Cirko palapinės slenkstį, jaunieji pasitinkami tortais į veidus, taip darsyk jiems primenant, kad yra žinduoliai. Tada klounas garsiai perskaito frazę iš Jurgio Savickio knygos "Tėvas": „Galvoju, kad gyvenimas kaip klounų cirkas. Greit praeinantis". Tuo metu visi dalyviai ir svečiai garsiai kvatojasi iš jaunųjų išvaizdos ir stovio, tuo būdu parodoma, kad ir trumpame gyvenime yra kuo džiaugtis.

Vestuvių ceremonijos metu jaunieji kelis sykius persirengia (šį paprotį iki šiol išlaikė japonai). Kaip ir visa kita, tai simbolizuoja gyvenimo įvairovę ir spalvingumą. Pirmas viešas persirengimas įvyksta iškart po minėtos tortų į veidą apeigos, tačiau nusivalyti veidus jauniesiems griežtai draudžiama - kitaip visą gyvenimą lydės nesėkmės. Persirengęs jaunasis eina daryti pratimų ant trapecijos, visiems smagiai juokiantis. Jei po ikivestuvinių apeigų jis pats nueiti iki trapecijos nebegali, jam padeda klounas. Jei Klounai pritaria ir laimina šias vestuves, būtent dabar jie duoda ženklą: kai klouno padedamas jaunasis pradeda daryti pratimus ant trapecijos, svečiai ir dalyviai nebegali atskirti, kuris jų yra didesnis klounas. Jei atskirti lengva, reiškia, jaunasis nenešioja juoko savo širdyje ir Kosminiai Klounai šios santuokos nelaimins.

Kol jaunasis atlikinėja pratimus, jaunoji ant asiliuko (senovėje asiliukas privalėjo būti vogtas, šiais laikais tokio papročio atsisakyta) atbula jodinėja aplink cirką ir bando išvengti tortų ir pyragaičių, kuriuos svaido vestuvių svečiai. Ateiti į vestuves ir neatsinešti torto anei pyragaičio šiam atvejui reikšdavo didžiausią nepagarbą ir piktus ketinimus jaunųjų atžvilgiu.

Pasibaigus šiai apeigų daliai, jaunasis ir jaunoji atnešami į arenos vidurį ir paguldomi šalia vienas kito, o jiems prie galvų padedamas Pentium IV kompiuteris (senovėje būdavo naudojamas 486. Dabar jau tinka bet koks, svarbiausia, kad visi skaitmenys būtų dviejų kartotiniai). Jei reikalinga, jiems pleistru užklijuojami nubrozdinimai, ir tada ant galvų simboliškai užmetama dar po vieną tortą.

Tada klounas žadina jaunuosius. Ši dalis labai svarbi - jei nepavyksta prižadinti per 8 minutes, laikoma, kad jaunieji dabar bendrauja su Kosminiais Klounais, ir jų santuokinį gyvenimą lydės ypatinga sėkmė. Kai kas mėgina apsimesti miegančiais, tačiau tai sunkiai pavyksta, nes štai kaip klounas žadina: pirmiausia, užpila ant galvų po kibirą šalto vandens. Tada (jei dar reikia) padėjėjai pastato jaunuosius keturpėsčius, priešais veidus pastato po dubenėlį su mišraine, o klounas po vieną kartą spiria abiems į šikną (dokumentacijoje reikalaujama vartoti būtent šį žodį, o ne cenzūrinį pakaitalą). Šiuo momentu jaunieji dažniausiai pabunda. Jei ne, viskas kartojama (pradedant kibiru su vandeniu) tiek, kiek reikės. Didžiausias istorijai žinomas rekordas buvo aprašytas Klouno Dienoje: 1816 metais Bavarijoje per vestuves jaunieji buvo žadinami keturias valandas 24 kartus, po ko taip ir neatsibudę pateko į Kosminį Cirką.

Kai jaunieji atsikelia ir persirengia, visi kiti svečiai ir dalyviai sustoja ratuku susiėmę už rankų (šis paprotys yra perimtas daugumos kitų rūšių vestuvių apeigose). Ratelis sukasi į dešinę pusę, o jaunieji tam tikru būdu apibėga du ratukus į kairę. Būdas: jaunoji už kaklo pririšama pavadėliu ir bėga keturpėsčia, o jaunasis laiko kitą pavadėlio galą rankoje ir bėga dviem kojom. Kai apibėga, jaunoji atsigula ant nugaros, o jaunasis virš jos padaro du simbolinius atsispaudimus.

Tada jaunieji dar kartą persirengia ir prasideda neoficialioji dalis - puota. Svarbiausias vestuvių akcentas, be abejo, turi būti juokas.

Kiek žinoma, skirtinguose regionuose vestuvių papročiai šiek tiek skirdavosi. Tad jei žinote, kaip tuokdavosi jūsų senoliai, kokius kitus prietarus ar apeigas - parašykite.

Įdomesnės citatos iš įvairių susijusių knygų. Citatas bus galima panaudoti diskusijose prieš beatsispaudimius.

Dž. Smitsonas, "Klounada tarp actekų"

Kiekvienais metais Vaflis įsikūnyja i tūpiausia miesto jaunikaitį. Tada šis paskelbiamas Apsivafliavusiu Imperatoriumi ir vienerius metus jo galia prilygsta tikrojo Imperatoriaus galiai. Paskui jis iškilmingai aukojamas ant teokalio Vaflio garbei.

Knyga Bezdiejaus, XXIX - 65

Ir tokius priesakus paliko Bezdiejus savo mokiniams mirdamas:
<...>
11. Argumentai jūsų tebūnie aštrūs kaip rodyklės laikrodžio: ir pačios apsisuka, ir kitus apsuka.

Bezuvijus Nakiminalėkas "Ko nori iš mūsų O Klounai" II tomas, 1245 eilutė.

"Kas iš dulkės kilo, tą tryps šliaužiojantys prieš O Klounų galybę mimai, prašantys pasigailėjimo, ir arkliai ant to myš ratu bėgdami."

A. Diuma, "Po 20 cirko sezonų", nuotykinis romanas.

Staiga lyg kokia nematoma ranka sulaikė jo pirštą ant pelės mygtuko. Protanazijus neturėjo laiko išsigąsti, nes tuoj pat įsakmus vidinis balsas jam pasakė:
- Nevartok haliucinogenų, kai cituoji!

Nematoma ranka atsileido, bet Protanazijus neskubėjo. Dar syk pergalvojo praeitas dešimt minučių... kaip prarijo keturias tabletes idant būtų linksmiau... kaip citavo ir atrašinėjo... šaltas prakaitas išpylė jo veidą ir atėjo supratimas į širdį. Protanazijus skubiai perskaitė viską iš naujo, ištrynė ką buvo prirašęs, išgėrė antihaliucinogenų ir beveik fiziškai pajautė, kaip Klounų juokas grįžta į jo širdį... vėl uždėjo drebančią iš palaimos ranką ant pelės ir šį syk nedvejodamas paspaudė SUBMIT.

ARGUMENTAI DISKUSIJOMS APIE V-1 IR V-2 RAKETAS

1 Šaltinis: Vladimiras Cibulskis, "Uknown History of The 3rd Reich".
2 Šaltinis: Klauso Higginso "Kosminė Kiaulė Nuleido"

1940-ais jaunasis ornitologas Verneris fon Vafleris, po metų metus trukusių NSO stebėjimų, galutinai suformulavo savo projekto koncepciją bei ryžosi ją pateikti D.F.K.I.A.P. (Doičlando Fundamentaliosios Klounologijos Instituto Aeronautikos Padalinys) konstruktorių komandai. <...> Įrenginys dienos šviesą išvydo 1944-ais, įmontuotas į kiekvieną Adolfo Hitleriaus raketų eskadrono vienetą. Vaflerio dėka tapo įmanoma paslėpti raketas nuo priešo radarų, kurie pastarąsias užfiksuodavo kaip migruojančių kregždučių pulkus.
Šis maskavimosi būdas iki šiol yra plačiai žinomas "Vaflerio manevro" vardu.

Bambukovas I., Tupovas A. Dvejamintė kaip logikos pagrindas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, Vaga, 2002

Kaip teige III,XIV Reicho Slaptosios Thule bendrijos prie D.F.K.I.A.P.(Doičlando Fundamentaliosios Klounologijos Instituto Aeronautikos Padalinys) obersthauptmanas Otto von Isciakaipmatmanas - du saltiniai - vienas blogas, kitas - geras yra Zenklas reiskiantis - "Kas neatsispaus, bus uzmacilintas kanalizacijoj!"

Ir tik nesenai mokslininkai atrado tai, kas senovės lietuviams, kalnėnams, žemaičiams, romėnams ir kitoms O Klounus išpažįstančioms tautoms buvo senai nebe paslaptis: kad prie 0 laipsnių Celsijaus temperatūros ledas ištirpsta ir tampa vandeniu. Taip pat, kad prie 0 laipsnių Celsijaus temperatūros vanduo užšąla ir tampa ledu. Beatsispaudimiai tokius faktus paprasčiausiai ignoruoja, jiems lengviau gyventi savo uždarame pasaulėlyje kur viskas ištirta ir mokslas viską žino, o dvejamintę - būtiną mąstymo įrankį - laikyti klaida. Jie ignoruoja net savo pačių mokslo teiginius 

Knyga Bezdiejaus, XIXIXCMLSJF - 12

Keturioliktąją dieną Bezdiejus priėjo laužavietę, aplink kurią susėdę žmonės rankose spaudė po septynias lazdeles ir bandė jomis valgyti ryžius. Lazdelės vis krisdavo iš pirštų, painiodavosi, ryžiai byrėjo per kraštus.

- Ką jūs darote? - paklausė Bezdiejus.
- Gerasis svetimšali, mes bandome pavalgyti, bet pats matai, kaip mums sekasi. Arba visai nepasemiame ryžių, arba turime besti snukį tiesiai į indą ir valgyti iš viso. Jau beveik visas mūsų kaimelis arba mirė badu arba sugyvulėjo, mūsų stovyklavietė - visa, kas liko iš pabėgėlių. Tas pats dedasi visoje Kinijoje, - verkė kinas.

Bezdiejus pažiūrėjo, pagalvojo.
- Kodėl jūs naudojate septynias lazdeles? Naudokite dvi!

Žmonės pabandė valgyti dviem lazdelėm ir pamatė, kad tai yra gera. Patyrę Bezdiejaus išmintį žmonės ėjo į laukus ir šlovino Kosminius Klounus. Taip Kinija buvo išgelbėta nuo bado mirties.

Gajus Svetonijus Trankvilas, Dvylikos Cirkulių Gyvenimai: Bezdiejus.

Pasakojama, kad kartą, jam atlikinėjant cirko numerius Šaolinio Manekenų Labirinte, vienuoliai užsigeidė patys pabandyti panaudoti laiką. Iniciatoriumi laikomas Fundžis, virėjas, tačiau jį palaikė ir visi kiti greičiau pusryčių sulaukti norintys vienuoliai. Liudininkų pasakojimais, atsivertęs nušvilptą Bezdiejaus rankraštį, jis perskaitė magišką formulę:
- ..... du šaukšteliai druskos, virti penkias minutes!
Paskui besidėjusius dalykus sunku apsakyti. Virtuvė tapo beveik nematoma: virš žemės ore kabojo tik neaiški korpuso kontūro linija. Po kelių sekundžių kažkas akinančiai blykstelėjo, ir virtuvė visiškai pranyko. Dar po kelių sekundžių, ji atsirado Norfolko uoste, Virdžinijoj, kur buvo matoma kelias minutes. Tada vėl mistiškai pranyko ir po poros sekundžių grįžo į Kiniją. Daugumą vienuolių ir virėją smarkiai pykino, kai kurie apskritai kažkur dingo ir niekada nebeatsirado. Penki žmonės buvo rasti „inkrustuoti“ į metalines virtuvės struktūras, nors išorėje šios nebuvo pažeistos. Kai kurie vienuoliai išprotėjo.

Dawkins Richard, "The selfish gene".

O tada, norėdamas pagrįsti savo versiją, nusprendžiau parašyti intelligent design programėlę. Viskas buvo labai paprasta. Aprašiau nedidelį virtualų pasaulį su ribotais resursais ir vienaląsčio organizmo atitikmenį su tam tikromis savybėmis - procentais išreikštu sugebėjimu įsisavinti resursus, judėjimo greičiu, ir taip toliau. Visos savybės turėjo tikimybes mutuoti. Tada aprašiau kelis papildomus intelligent desing klasės buttonus. Ir viską paleidau. Pasekmės gerokai pranoko lūkesčius: mano pseudoorganizmas iš lėto mutavo į dviląstį, paskui vėl vienaląsti, tada į greičiau judantį, vėl lėčiau judantį.. malė šūdą, vienu žodžiu, ir buvo akivaizdu, kad joks žinduolis iš jo neatsiras, nekalbant apie žmogų su siela. Tačiau vos paspaudus buttona "medžiai" iš abstraktaus pilko pasaulio viskas staiga užsipildė medžių nuotraukomis, paspaudus "kiškiai", kompas insertino kiškių paveiksliukus, galiausiai paspaudus "adomas ir ieva" insertino truputį pornuchos... buvo akivaizdus intelligent desing pranašumas prieš paprasta evoliuciją.

O Klounų apreiškimo knyga, skyrius IXIX, paragrafas "Apokalipsės ženklai", pastraipa XIX, puslapis 232.

Ir išbrėkš ta diena, kai mumis niekas nebetikės. Pradės ant šio mūsų cirko rastis tokie beatsispaudimiai kodiniais pavadinimais ZukisSS, Maris_m ir kiti apsimetėliai. Jie iškils iš paties cirko didžiausių košmarų. O tie košmarai mus visus praris. Kiekvienas, kuris buvo klounas pataps cirkuliu, o kiekvienas cirkulis - klounu. Te atsigręžia į mus visi, kurie trokšta būti O Klounų numylėtiniai juokdariai, bo priešingu atveju, kiekvienam nepanorusiam juo būti bus sukalta kibiras vinių į šiknas. Visi apsimetėliai ir netikšos bus išstatyti gėdos cirke į kurios visi spjaudys su plazmos rutuliais. O visi mumis tikėję ir kiekvieną dieną lankę cirkus, gaus po sugulovę(-ą) skirtą O Klouniškojo malonumo amžinam patenkinimui.
Tai buvo Klounu žodis.

O Hansas nebijojo pasiklysti ir drąsiai žengė per mišką. Jam iš paskos risnojo Klausas, užsimetęs ant pečių savo mylimą laužtuvą, su kuriuo niekada nesiskyrė ir vadino jį Tampuku. Gražus vardelis, ar ne, vaikučiai?
Bėgo bėgo Hansas ir Klausas miško takeliu ir staiga užtiko Ežiuką. Ežiukas buvo didis ir rūstus, šoko iš už medžio ir kad suriks net miškas nuaidėjo ir voveraitės iš medžių iškrito:
- A kur ble bėgat koorvos jūs?!!
Hansas su Klausu pakraupę sustojo. Ežiukas piktai nusišypsojo ir išsitraukė kažkokią gumą iš kišenės. Užsimovė ją ant savo, vaikučiai, ne tai kad spyglio, ir pradėjo artintis link Hanso ir Klauso. Šie stovėjo drebėdami ir meldė o Klounų pagalbos, o Ežiukas vis artėjo...

Staiga Klausas kaip smogė savo mylimu laužtuvėliu Ežiukui per ne tai kad spyglį, tas net susirietė iš skausmo, vaikučiai. Žinokite, ten labai skauda. Viskas miškas aidėjo nuo Ežiuko klyksmo. Tada priėjęs Hansas numovė Ežiukui tą gumą nuo ne tai kad spyglio ir apžiūrinėjo. Tada išgirdo Blogojo Kosminio Klouno balsą giliai savo širdyje. Jis sakė: "pavadink šį daiktą kaip pats norėsi ir žinok, kad negalima jo užsimauti. Ežiukas užsimovė ir va kas jam atsitiko!".

Jau beketinąs mautis Hansas su siaubu pažiūrėjo į žibančias Klauso akis, į laužtuvėlį Tampuką jo rankoje ir skubiai patraukė nuo savęs gumą.

- Pavadinsiu jį prezervatyvu, - nusprendė. Atminti dienai, kaip mes buvome išgelbėti nuo Ežiuko! (žr. anglų k. žodyną, vaikučiai).

Sveiki, vaikučiai, šiandien mokysimės biologijos, apie evoliuciją, ir aš jums perskaitysiu pasakaitę apie zuikį ir vilką. Ne, Petriuk, ne tokią pačią idiotišką, kaip praeitą kartą. Skaitykis su žodžiais. Taigi, vaikučiai, nurimkite ir klausykitės.

Gyveno kartą zuikis Psichopatas ir vilkas Pūkis. Nors jie dažnai vienas kitą pašiepdavo, iš tiesų gerai sutarė. Susitinka, būdavo, miško pakrašty prie didžiosios liepos, ir sako vilkas zuikiui:
- Zdarov, ilgaausi!
O zuikis jam ir atsako:
- Sveikas sveikas, ilgakiau… čia turbūt turėta omeny „ilgakepuri“, vaikučiai.
Ir eidavo tada jie abu į laukymę grožėtis saulėlydžiu, arba į vilko daržą morkų ravėti. Ir kalbėdavosi apie meną... mėgstamiausias vilko dailininkas buvo Mikelandželas, o kiškis neturėjo mėgstamiausio dailininko, tačiau turėjo batų tepalo. Hm, įdomu, kas čia rašė šią pasaką, na, nesvarbu.

O vilkas dar turėjo brolį su šeima, vardu Tautvydas. Tautvydo žmonos vilkės vardas buvo Salmoneliozė, o sūnelis vardu Trauklapis. Ko čia krizeni, Petriuk, klausiu? Prie ko čia ligos? Normalus čia vardas, tikrai nežinau ligos tokiu pavadinimu. Užsičiaupsi ar ne?! Ir vilko brolis, skirtingai, visai nebuvo toks geras zuikio draugas. Jie su zuikiu konkuravo, vaikučiai. Pūkis liūdėjo, nes norėjo, kad jo draugas su broliu sutartų gerai, bet tai nepadėjo. Diena iš dienos konkuravo Psichopatas zuikis su Tautvydu vilku... ar žinote, ką reiškia „konkuruoti“? Taip, Petriuk? Oho, teisingai, išsamiau net nei aš žinojau. Ką reiškia „ekosistema“? Bendrai nesvarbu, geriau pasakyk, iš kur visa tai žinai. Aa, mama biologė, viskas aišku.

Taigi, konkuravo vilkas su zuikiu dėl tų pačių resursų, kaip sakė Petriukas. Kodėl nesąmonė, Petriuk? Taip, aš pati žinau, kad vilkas ir zuikis valgo skirtingą maistą! Tu gal manai aš neskiriu vilko nuo zuikio??!! Ar gal manai neskiriu kavos aparato nuo radaro!!?? Tylėk tik! O konkuravo jie dėl bendro resurso… oro. Taip, oro. Čia neparašyta, bet galima ir patiems susiprasti. Juk nemanai, kad kiškiui arba vilkui nereikia kvėpuoti? Na va, tai ateityje žinok, kad suaugę žino geriau. Ne, šią pasakaitę aš ne iš skepforumo atsispausdinau, juk žinai, kad visas biologijos pamokas imu iš žurnalo „Lemtis“. Baik krizenti, Petriuk, nes eisi iš klasės.

Augo, augo įtampa tarp kiškio ir vilko dėl oro, ir galiausiai pratrūko. Susinervino vieną kartą zuikis Psichopatas, ir nusprendė, kad reikia užmušti Tautvydo sūnelį Trauklapį. Ir pasileido jis bėgti link vilko Tautvydo namų, didžiuliu greičiu, kad spėtų, kol Trauklapio tėveliai dar negrįžę. Kiškiai laksto labai greitai, nes turi specialią liauką šalia kepenų, kuri generuoja torsioninius laukus. Oho, šito net aš nežinojau. Ko ten žvengi kaip nesveikas, Petriuk? Kaip suprasti „garantuotai iš skepforumo Klounų skyriaus spausdinta“, aš tau aiškinu, kad čia iš „Lemties“ žurnalo. Kitas mokytojas man atšvietė, žinot, tas su ilgais plaukais, kur po pamokų veda origami būrelį. Jis gal net nežino kas tas tavo skepforumas, aš tai tikrai nežinau. Nusiramink ir klausykis toliau.

Atbėgo zuikis ir sako Trauklapiui:
- Eime, Trauklapiuk, toliau į mišką, duosiu saldainį!

Vilkai, vaikučiai, labai mėgsta saldainius. Dėl jų net konkuruoja… ar žinote, su kuo konkuruoja? Taip, Žukai? Teisingai, su pingvinais! Petriuk, jei taip vartysi akis, pasidarysi žvairas.

Nusivedė zuikis Psichopatas penkių metukų vilkiuką… KAS VĖL NETINKA, UŽP*SAI, PETRIUK!!! Atsiprašau. Nusivedė, stvėrė už kojyčių, ir tvojo galva į medį. Paplūdo krauju Trauklapio nosytė, pradėjo jis bliauti iš skausmo. Tvojo dar syk zuikis Psichopatas jį į medį, ir nurimo vilkiukas. Patikrino zuikis ir mato, kad kvėpuoja dar, tad tvojo trečią kart galvytę į medį už kojų įsiūbavęs, pasigirdo lūžtančios kaukolės garsas, patikrino, žiūri, nebegyvas vilkiukas, tik ašarotose stulpu atsistojusiose akutėse tarsi sustingęs klausimas „už ką…?“. Kas yra, Onyte? Negerai jautiesi šiandien? Juk čia gamta, natūrali atranka, taip jau sutvėrė Dievulis, kad zuikis su vilku turi konkuruoti! Negali sakyti, kad tai žiauru!

Užkasė slapčia zuikis Psichopatas vilkiuko lavonėlį ir nuėjo namo. Grįžę Tautvydas su Salmonelioze nerado savo sūnelio namie, ir sunerimę išėjo ieškoti. Atrado pagal uoslę kapelį, atkasė, ir žiūri, jų sūnelis guli nebegyvas su suskaldyta galvyte kruvinas, tik liūdnas žvilgsnis akutėse... Sustaugė iš sielvarto tėveliai… Na ko tu verki, Maryte? Juk sakau, čia gamta, evoliucija, nu. Taip jau vyksta gamtoje. Negali sakyti „neteisybė…“. Tiesiog zuikis su vilku konkuruoja. Na, pavyzdžiui, kaip kad tavo tėvelis juk kasmet pasėja rugius, taip? Taip! Na va, matai. Viskas daug aiškiau. Šypsena tau tikrai tinka, nusivalyk veiduką ir klausykis toliau. Kaip suprasti „prie ko čia rugiai“, Petriuk? Užknisai jau su savo klausimais, eik pas kalbininkus lituanistus ir pasiklausk, prie ko čia rugiai. KUR MAN PAČIAI EITI??!! DINK IŠ KLASĖS IR BE TĖVŲ NESIRODYK!!! Na ir puiku, kad „nieko neprarandi“. Bent jau gerai, vaikučiai, kad negąsdina pasiskųsiąs skeptikams, atsimenate kaip tada, kai išvijau iš klasės per parapsichologijos pamoką? Na tiek to tą Petriuką, grįžkime prie pasakaitės.

Supyko baisingai vilkas Tautvydas, užuodęs zuikio Psichopato kvapą, ir nulėkė pas jį į namus. Atbėgęs sušuko:
- Išeik zuiki, py.. neįskaitau šitos vietos… tylėk Kęstuk, tu tuo labiau negali žinoti, kas ten per žodis, taip toli sėdėdamas...

Išėjo zuikis ir prasidėjo kautynės. Šoko kaip žvėris jis ant vilko, suleido nagus į kūną ir dantis į gerklę… zuikiai turi labai galingus iltinius dantis, vaikučiai, nes stengiasi tapti labiau prisitaikę, jei jau prireikia konkuruoti su vilku… ir stvėrė nagais vilkui už sprando, ir nurovė, vaikučiai, vilkui galvą, ir paplūdo kraujas fontanais iš arterijų… ar žinote, vaikučiai, kas yra arterijos? Niekas nežino? Tai yra venos kuriomis teka kraujas. Pavyzdžiui, atsimenate, kai Rimukas persipjovė venas norėdamas nusižudyti pernai, nes jo tėveliai avarijoje mirė? Atsimeni, Rimuk? Taip, kvaila taip daryti, dabar pačiam turbūt juokinga prisiminti.

Tryško kraujas iš vilko arterijų vaikučiai, o kiškis toliau plėšė nagais ir dantimis vilką, išlupdamas didžiulius kailio ir mėsos gabalus ir svaidydamas juos aplinkui, draskydamas jam žarnas ir voliodamasis jose. Galiausiai nurimo, atsipalaidavo, ir atsisėdo visas kruvinas pailsėti vidury raudonos žemės ir aplink išmėtytų suplėšytų vilko gabalų… Kas darosi, kur visi pakilote, į tualetą po vieną einame, kas čia dabar! Taip, matau, Onyte, kad negerai šiandien jautiesi, gali eiti namo, tik atnešk raštelį iš tėvų rytoj. Taigi, sėdėjo kiškis ir graužė vieną vilko koją… na gerai, palauksim, kol visi grįš.

Užkasė zuikis Psichopatas kas liko iš vilko Tautvydo ir nuėjo pas Tautvydą į namus. Pasigavo jo verkiančią žmoną, parsigriovė ant grindų... hm, šitą praleisim, įdomu, kas rašė šią pasaką... KĄ KĄ ten šnabždi, Rimuk? Ką padarė "psychas kiškis idiotei vilko žmonai" ir KAS PASKUI "gimė iš šios sąjungos"??!! DINK IŠ KLASĖS IR BE TĖVŲ NESIRODYK!! Taip, žinau, kad neturi tėvų čia ne mano problemos, man px tu apie mane taip nekalbėsi!!!

Užmušė paskui zuikis Psichopatas Tautvydo žmoną ir parėjo namo. Tik spėjo išsimaudyti, kai atėjo vilkas Pūkis ir sako:
- zuiki zuiki, kame mano brolis Tautvydas?
O zuikis jam ir atsako:
- Nežinau, argi aš esu tavo brolio sargas?
- Ką tu padarei? Mano brolio kraujas šaukiasi iš žemės! – supyko vilkas.

Ir prasidėjo kautynės, ir šoko zuikis…. Gerai, vaikučiai, tiek to, galite eiti namo, šiandien kažkokia negera diena. Vis tiek tuoj skambutis. Rašau Žukui dešimtuką už puikų klausymą, o likę atsiskaitysite poryt per kontrolinį darbą.
(skambutis)

Mokslinės Klounologijos instituto archeologinė ekspedicija, bendradarbiaudama su Aurigarijaus viešojo universiteto istorinės skepvizitikos katedra, atrado ir iššifravo skepvizicijos bylų archyvą, kurio amžius, kaip spėjama, gali siekti kelis tūkstančius metų. Kadangi iššifravus paaiškėjo, kad ši medžiaga dar nebuvo išslaptinta, visa mokslinė ekspedicija buvo sušaudyta už neteisėtą disponavimą slapta medžiaga.

Tačiau sekančią dieną Vyriausiasis Skepvizicijos štabas pademonstravo jam būdingą geraširdiškumą ir sutiko išslaptinti kai kuriuos įrašus, kaip neturinčius operatyvinės vertės:

Iš bylos nr. 698-4521
Juokingosios Skepvizicijos archyvai

36 metų balandžio 18
Specialusis agentas
Juda Iskarijotas

Mažosios Azijos direktoratui
Centriniam Efeso skepvizicijos štabui,
Jo juokingybei skepvizitoriui Petramonui Pilotui

Operatyvinė ataskaita

Jūsų nurodymu sekdamas pogrindinės beatsispaudimių grupuotės, įvardinančios save „Skeptikais“, komunikacijas torsioninio pasiklausymo įrenginio pagalba perėmiau šį pokalbį, įvykusi balandžio 17 dieną, 22:41 tarp sekamų subjektų Luko ir Mato. Perimto pokalbio tekstas pridedamas.

Lukas: bet klausyk, šitą, nu aš niekaip nesuprantu, kaip tie tikintieji tokie debilai. Gi čia nesąmonė kažkokia, kad tipo kažkokie du klounai pasaulį sukūrė. Gi mokslas aiškiai įrodė, kad klounų nebūna. Va ar tu kada nors matei nors vieną klouną?
Matas: ne, nu man tai aišku, bet kaip jiems tai paaiškinti? Nu būna atrodo protingas žmogus, bet kai imi jam aiškinti apie tai, kad šita religija nesąmonė – staiga nifiga nebesupranta. Nu gi nėra klounų egzistavimo įrodymų, ir cirkų nebūna. Bet įsikala kažkokią nesąmone. Ir dar tokią durną – 1024 išrinktieji, Amžinasis siaubo kambarys... Nu gi čia aiškiai kažkokia pasaka vaikams.
Lukas: klausyk, man rodos, reikia jiems kažkaip paprastai išaiškinti.
Matas: kaip? Gi kiek bandėme sakyti, kad jokių įrodymų nėra – nesupranta.
Lukas: man rodos, čia pavyzdžiais reikėtų paaiškinti. Va jei mes sugalvotume kokią nors religiją grynai ant prikolo, ir tada jie bandytų sakyti, kad čia nesąmonė, o mes jų pačių retoriką pasitelkdami ją gintume. Ir gal tada jie suprastų, kad Kosminiai Klounai neegzistuoja.
Matas: o, čia visai gerai skamba. Tik tada reikia kažką visai kvailo sugalvoti.
Lukas: kodėl?
Matas: ne, nu tu pagalvok - jie gi tokie durni, jei sugalvosim nepakankamai absurdišką religiją, tai dar ir įtikės ja kas nors. O čia reikia, kad iš karto matytųsi, jog tai yra absurdas ir pasityčiojimas, bet tuo pačiu visai nesiskirtų iš principo nuo Klounų.
Lukas: aha. Aš vat galvojau – galim pvz., Smurfų-pedofilų religiją sugalvoti. Parašysime ten savo Klounamentus...
Matas: ne, nu čia gal per daug durnai skamba...
Lukas: o, sugalvojau: o jei padarysime religiją, kur dievas ir vadinsis tiesiog Dievas. Nu, po prikolu, ar ne?
Matas: jo, super.
Lukas: va, ir tipo jis, kadangi yra Dievas iš didžiosios „D“, tai yra baisiai krūtas. Visagalis tipo, ir viską žino ten. Per savaitę padarė Žemę. Ir žmogų padarė, o po to padarė moterį. Nu, tipo parodija – kaip kad klounai sukūrė Adolfą ir Vaflį.
Matas: jo, super. Ir dar tas Dievas ne tik visagalis, bet ir labai geras ir labai visus myli.
Lukas: aha. O tai kodėl tada daug visokios fignios Žemėje dedasi?
Matas: nu, pvz., čia kalti žmonės. Nes dievas yra visagalis ir viskas jo valioje, bet jis palieka laisvą valią žmonėms. Čia akivaizdus prieštaravimas bus, bet tipo Dievo, kaip ir klounų, niekas nesupranta. Ir tipo už nuodėmes jis visus žmones sumes į katilus su karšta siera. Nu, bus Amžinojo siaubo kambario parodija.
Lukas: ne, reikia kažkokio išsigelbėjimo, kaip kad klounams atsispaudimus daryti, neprogramuoti skriptinėmis kalbomis ir gerti daug.
Matas: tai gal pas mus pavyzdžiui reikės nerašyti eilėraščių, daryti pritūpimus ir valgyt obuolius?
Lukas: ne, labai jau tiesiogiai... Šita, gal dar žolės turi?
< ...pauzė... >
Lukas: oooo, gerai. O, tu žiūrėk, kokį prikolą sugalvojau. Va, tai tas labai geras ir visagalis Dievas norės padėti žmonėms, kad jie išsigelbėtų iš degančios sieros. Bet tipo jis labai teisingas, ir negali jiems tiesiog šiaip atleisti. Todėl jis pagimdys sūnų ir nusiųs jį į Žemę, kad jis parodytų žmonėms tikrąjį kelią. Ir tada tas jo sūnus žemėje pasidarys sepuku ir taip išgelbės žmones nuo nuodėmės.
Matas: ė, tu neberūkyk gal...
Lukas: oooo... gerai... Ne, sepuku kažkaip simbolinės reikšmės trūksta. Va, žmonės nužudys tą Dievo sūnų. Uždės ant kamuolio ir ridens, kol numirs. Ir tada jis savo mirtimi atpirks žmonių nuodėmes.
Matas: nu ir nesąmonė. Bet tai gi Dievas visagalis ir visažinis sakei, tai jis žinos, kad taip bus jo sūnui. Ir ką, net neišgelbės jo?
Lukas: ooooo... duok dar žolės, tuoj pagalvosiu... Nu, tai čia ir prikolas – kuo durniau sugalvoti. Kad visiška šiza būtų. Va, ir dar galėsime ant kaklo kamuolius nešioti, kaip Dievo sūnaus mirties atminimą. Nors ne, kamuolys nepatogu... Geriau jį ant kryžiaus prikalė, va, ir nešiosim kryžius. Ir pasivadinsime – kryžiuočiais. Ne, per daug paprastai skamba. Krikščionimis, va – super.
Matas: o tai tipo mūsų religijoje visi bus išgelbėti nuo sieros? Nieko net daryti nereikės?
Lukas: ne, va pavyzdžiui, reikės mylėti tą Dievo sūnų už jo pasiaukojimą. Ir tada būsi išgelbėtas.
Matas: ne, tu gal rimtai neberūkyk...
Įrašo pabaiga

Rekomendacijos

Atsižvelgiant į subjektų propaguojamos religijos absurdiškumą ir teorijų prieštaringumą, taip pat tai, kad ji akivaizdžiai sukurta kaip O'Klounų mokymo plagiatas manau, kad jokio realaus pavojaus jie nekelia. Subjektų likvidaciją galima atlikti planine tvarka, priežasčių neeilinei operacijai nematau.