Skiriu, kaip nekeista, Dianai, o taip pat Taniai, trims Andrėjams ir Annai, be kurių nebūtų įmanoma ši knyga.

Pirminis šios knygos dviejų dalių variantas buvo sugalvotas, kaip sudėtinė mistifikacijos dalis, žinomos "Šviesos Ordinai" vardu.

Tada, dirbant prie knygos prireikė ją "priderinti" prie užsibrėžtos istorinės-filosofinės koncepcijos. Tačiau su laiku tęsti mistifikaciją nusibodo, bet knyga - tai niekur nedingo. Taip pat liko mintys, ir idėjos išlaikiusios savo aktualumą nežiūrint į viską.

Tad kodėl gi neišimti iš knygos viską nereikalinga, dirbtiną, viską, ką diktavo "žaidimo taisyklės", ir neišleisti ją tame pavidale, kokiame ji buvo parašyta. Be priderinimo koncepcijai, be reglamento, laisvame skrydyje laisvos minties.

Daugiau nei prieš 30 metų Antonas Šandoras La Vėjus įvykdė stambų ir labai svarbų darbą - Jis pirmą karta padarė viešu mokymą, tikslingai nukreiptą prieš visas oficialias religijos doktrinas. Taip buvo ne tik suduotas smūgis religijoms, bet ir pateiktas kitoks, alternatyvus pasaulio matymas.

Tikiuosi, kad ši knyga leis kam nors kitaip pažvelgti į ateizmą, satanizmą, kam nors kitoje šviesoje pamatyti krikščionybę ir kitus tikėjimus. Atskleis, kodėl visa tai egzistuoja ir kas valdo, šiuos reiškinius, kam jie tarnauja ir kas tampa jų vergais. O kam nors gal padės surasti savo kelią link Tiesos, idant tokių daug.

1. Atėjo Mano valanda, ir Aš kreipiuosi į jus.

2. Nuo kalnų viršūnių ir iš bedugnės kreipiuosi į tuos, kurie eina Tiesos keliu.

3. Šaukiu tuos, kam žodis "tikiu" - tuščias garsas. Šaukiu trokštančius žinių ir smalsius. Šaukiu ieškančius ir neramiuosius.

4. Te išgirs Mane turintys ausis. Te išvys Mane turintys akis. Te supras Mane turintys protą.

5. Juk atėjo laikas išvysti Tamsos Švytėjimą ir Vidurnakčio šviesą.

6. Kaip žmogus pasirink: arba priimk Viešpatį į savo gyvenimą, arba ateik pas Mane, ir Aš tave išmokysiu.

7. Kas yra jo pasaulyje? Šviesa? Tamsybė?

8. Nėra jame nei šviesos, nei tamsos, nes Jis - nei šviesa, nei tamsa.

9. Eik pas Jį, jei nori ramybės.

10. Eik pas Jį, jei tu viskuo tiki be įrodymų.

11. Eik pas Jį, jei laikai, kad ne tavo tėvai tave pradėjo, tuo išreikšdami savo meilę ir savo troškimą, bet Jis įkvėpė tavyje gyvybę.

12. Eik pas Jį, jei tiki, kad iš purvo Jis sutvėrė Savo paveikslą ir panašumą ir suteikė jį Adomui.

13. Eik pas jį, jei tave gąsdina Mokslas.

14. Eik pas Jį, jei meilę tu laikai nuodėme, o lytinį santykiavimą tik priemone giminei pratęsti.

15. Eik pas Jį, jei netiki savimi. Eik pas Jį, jei tu silpnas ir skurdžius dvasia.

16. Jis tave priims. Jis gailestingas.

17. Bet jei tu dvasia stiprus ir ieškai ne tikėjimo, bet žinių, jei meilė tau ne nuodėmė, o malonumas, jei tu niekuo netiki, tai ateik pas Mane.

18. Ateik pas mane, ir Aš tave vesiu Tiesos keliu.


2. SKYRIUS


1. Priėmusieji Dievą įtikėjo patys ir įtikino kitus, kad yra menki ir bejėgiai.

2. Ką gi, žmogus toks, kokiu save jis laiko.

3. Jei jis nepasitiki savimi, jei jis silpnas ir skurdžios dvasios, jis eina pas Dievą. Jam reikalingas toks, kuris gali viską spręsti už jį.

4. Jis įpranta galvoti, kad niekas nuo jo nepriklauso.

5. Jis įpranta manyti, kad be Viešpaties leidimo nieko negalima daryti. Kad Viešpats seka kiekvieną jo kvėptelėjimą, kiekvieną poelgį, kiekvieną mintį, ir negalima nė žingsnio žengti, nesibijant įžeisti Viešpatį.

6. Ką gi viešpats jam už tai duoda?

7. Sako, kad pagalbą, sako, kad paramą, sako, kad gyvenimą po mirties.

8. Tik kur toji pagalba, ta parama, tas pomirtinis gyvenimas? Kas jį matė?

9. Kęsdamas didžiausias kančias, išgyvendamas netektis, dievobaimingasis sako: tai Aukščiausiasis mane bando, Jis tiria mano tikėjimą ir žiūri, ar aš vertas Jo ir Jo karalystės.

10. Taip ir baigia dienas, visas paskendęs purve ir žaizdose, nepajėgdamas murmėti prieš Viešpatį.

11. Taip ir stimpa, laikydamasis nepasiekiamo rojaus vilties.

12. Taip ir baigiasi, neįstengęs suvokti viso Dievo bejėgiškumo.

13. Mat Dievas turi ne Jį garbinančių didvyrių, bet kankinių.

14. Mat ne išmintingieji kalba Dievo vardu, bet vargšai.

15. Mat, kaip sako Jo ištikimieji: pradmenys nevykę…

16. Jūsų Viešpats - nevykėlių Dievas.

17. Ar tu, žmogau, pažinai Dievą? Ar Jis tau leido prisiartinti prie savo paslapčių?

18. Ar vis dar tave prie Jo veda tikrieji Jo tarnai - ganytojai?

19. Tat aš tau pasakysiu, kad ganytojas, tikintis Dievą, panašus į neregį, vedantį akluosius. Mat jis pats nežino, kur eina ir kur paskui save veda savo kaimenę.

20. Netikintis gi ganytojas blogesnis už bet kurį niekšą.

21. Veda kaimenę į klaidingą tikslą, iš anksto žinodamas jo klaidingumą. Veda visus, bet pats prie jo nesiartina nė per žingsnį.

22. O gal tu pats ieškai Dievo, neklausydamas nei kitų žmonių žodžių, nei patarimų? Ir tik tavo protas ir jausmai veda tave pažinimo keliu.

23. Tada tu artimas Man.

24. Mat Aš ieškau ieškančių. Aš laukiu smalsiųjų.

25. Ir vieną kartą tu pas Mane ateisi.

26. Mat anksti ar vėlai tu suprasi, kad Viešpaties keliu galima sukurti sau Rojų, bet negalima pasiekti tiesos.


3. SKYRIUS


1. Įstodamas į Tiesos kelią, tu įstoji į Mano kelią.

2. Įstodamas į Meilės kelią, tu įstoji į Mano kelią.

3. Įstodamas į pažinimo kelią, tu įstoji Mano kelią.

4. Tu atėjai pas Mane, ir Aš vesiu tave tavo keliu toliau.

5. Aš vesiu tave ne kaip savo tarną, bet kaip draugą. Mat Aš ne Dievas ir neieškau sau pagarbos.

6. Trokštantis garbinimo niekingas. Ieškantis gi ką garbinti - bejėgis.

7. Pažvelk į save, žmogau. Kuo tu blogesnis už Viešpatį? Kuo tavo troškimai menkesni už Viešpaties valią? Kuo tu silpnesnis už Viešpatį?

8. O gal tu Jo bijai?

9. Nebijok, nes Aš su tavimi. Aš tave visko išmokysiu.

10. Eikime su Manimi, ir nuo šiol tau nieko nebus uždrausta.

11. Eikime su manimi, ir nuo šiol tu negirdėsi priekaištų, nes viso ko matais taps tavo troškimai.

12. Arkangelas Mykolas, norėdamas Dievui įtikti, pasakė: Kas kaip Dievas? Niekas nėra toks, kaip Dievas.

13. O aš tau pasakysiu: Tu kaip Dievas. Ir nėra tau kito dievo, išskyrus tave patį. Ir tau niekam netenka lenktis.

14. O esi tik tu, tavo siekimai ir troškimai.

15. Ir kas tave įtikins, kad yra priešingai?


4. SKYRIUS


1. O jeigu tu neateisi pas Mane, Aš pats ateisiu pas tave ir atsistosiu prie tavo slenksčio.

2. Ir jei tau brangi Tiesa ir pažinimui tu neabejingas, tu Mane pamatysi.

3. O Mane pamatęs, tu jau nebegrįši į savo senąjį kelią, ir ankstesnis tavo kelias tau mirs.

4. Ir ateisiu Aš pas tave ne tave guosti ir ginti, bet mokyti.

5. Ir į tavo rankas aš įduosiu kardą. Ir tai bus Tiesos Kardas.

6. Juk šis pasaulis pilnas priešų. Ir jų ginklas - nemokšiškumas.

7. Ir lengvatikis taps jų vergu.

8. Bet tu būsi stiprus, žmogau, ir tavo priešai ims nuo tavęs bėgti.

9. Nazaretietis pasakė: "Mylėk savo artimą". Ir dar jis pasakė: "Mylėkite savo priešus".

10. O Aš tau sakau: "Pirmiausia mylėk pats save, nes be meilės sau negali būti jokios kitos meilės".

11. O savo priešą vertink ir gerbk, nes geriau garbingas priešas, negu negarbingas draugas.

12. Pasirink tamsą, žmogau, nes vaikščiojantis šviesoje tamsos nemato, įstengia įžiūrėti tik blankią dėmę.

13. Pripildęs savo sielą tamsos mato ir tamsą ir šviesą ir vieną nuo kitos atskiria.

14. Mesk nuo savęs Dievą, Mano broli.

15. Nebūk jo vergu, žmogau, ir gerbk save. Ir tu tapsi lygus su Juo, tapsi už Jį aukštesnis, laisvas nuo Jo.

16. Bet maža paprastai pasakyti: aš pamilau Tamsą. Dar reikia įveikti veidmainystę, būdingą įtikėjusiems Nukryžiuotąjį, pasirinkusiems Jo kelią.

17. Ką jie garbina? Jie garbina lavoną ant kryžiaus.

18. Nukryžiuokite pasiutusį šunį ant tvoros ir jį garbinkite. Ar tai ne tas pats?

19. Stok į prakreiktųjų kelią, žmogau. Juk dabar ir tu prakeiktas. Juk dabar ir tave prakeikinės, pasirinkusieji Tikėjimo, o ne Žinojimo kelią.

20. Ir priimk šį prakeikimą, kaip aukščiausią pagyrimą. Mat kas palaimintas Tamsos vardu, prakeiktas Dievo vardu. Mat kas prakeiktas dievo vardu, palaimintas vardu Tamsos.


5. SKYRIUS


1. Bet tu atėjai pas mane, vadinasi tu vertas žinojimo. Klausykis mano žodžių.

2. Pažinki vardus stovinčiųjų Tamsoje. Pažinki juos ir greta įrašyk savo vardą, nes dabar tu mūsų brolis, ir mūsų vardas Legionas.

3. Vadink Mane Tamsos Kunigaikščiu ir Šio Pasaulio Kunigaikščiu, vadink Mane Šėtonu, nes tai Mano vardas. Taip mane vadink, jei tau nesvetimas išdidumas.

4. Vadink Mane Liuciferiu, jei tu moki Tamsoje matyti šviesą, jei jauti, kokia puiki Tamsa.

5. Vadink mane Begemotu, jei gerbi Didįjį Vyno Pilstytoją. Vadink Mane taip pat, jeigu tau brangi tavo nepriklausomybė ir jei tu suvoki savo vertę.

6. Vadink Mane Dagonu, jei tu gerbi Didįjį Duondavį ir brangūs tau visi tavieji troškimai ir siekimai.

7. Vadink Mane Astarata, jei tu gerbi kūniškąją meilę ir nelaikai jos kažkuo nešvariu ir gėdingu.

8. Vadink Mane Bafometu, jei tu nekenti atleisti savo priešams.

9. Vadink Mane Abadonu, jei tu žinai, koks saldus yra kerštas.

10. Vadink Mane Belzabubu, jei tu supranti, kad Gėris ir Blogis - tik įrankiai Tiesai pasiekti.

11. Vadink Mane Belialu, jei nori būti pats savimi.

12. Vadink Mane bet kurio kitu vardu, nes kiekviename varde slypi sava jėga. Nedaryk skirtumų tarp vyriškų ir moteriškų vardų ir taip pat neskaidyk mano esmės, nes kiekvienas mane suvokia savaip.

13. Ir nėra skirtumo, jei tu pasakysi: "Vardan Žėrinčiojo velnio" arba "Vardan Žėrinčiosios Velnienės", nes tai Mano vardai.

14. Ir jeigu tu gerbi kurį nors išnykusių dievų, tu gerbi mane, nes tos jėgos Mano.

15. Ir jeigu tu gerbi Gamtos jėgas, tu gerbi Mane, nes tos jėgos mano.

16. Ir tas kuris gerbia Mane, tas gerbia stichijas, nes šis pasaulis gyvas stichijomis. Tas gerbia Silfus, viešpataujančius ore Liuciferio valdžioje. Tas gerbia Undines, viešpataujančias jūrų gelmėse ir pavaldžias Levitanui. Tas gerbia gnomus, karaliaujančius sausumoje ir valdomus Belialo. Tas gerbia ugningąsias Salamandras, šėlstančias liepsnoje ir ištikimas Šėtonui.

17. Jie - Mano kariauna, Mano Angelai.

18. Pripažinęs Mane privalo pripažinti ir Mano žvėris.

19. Palaimintas laukinis žaltys, nes jis sugundė pirmuosius žmones.

20. Palaimintasis didysis drakonas, nes jis sukelia baimę.

21. Ir didžiulis krokodilas, nes jis stiprus. Ir balų varlė, nes visa jos išvaizda - iššūkis Viešpačiui.

22. Ir neprijaukintas miško vilkas, nes jis apsirūpina maistu pats ir nepriims jo iš žmogaus rankų. Ir juodas katinas, nes jis juodas ir daro, ką nori.

23. Ir raguotasis ožys, nes jo išvaizda - velnio išvaizda.

24. Palaimintas ir begemotas, nes jo vardas - Tamsos vardas.

25. Bet niekingas bet kuris naminis padaras, nes jis maitinasi iš šeimininko rankų ir tuo tampa panašus į vergą.

26. Palaimintas žmogus, nes jis sukūrė Dievą.

27. Ir triskart niekingas žmogus, nes jis Dievo vergas.


6. SKYRIUS


1. Priimk mano įsakymus ir vykdyk juos, eidamas Tiesos keliu.

2. Tu negali pasakyti: "Aš visas Šviesa", nes tada būtum tarp Viešpaties artimųjų. Tu negali pasakyti: "Aš visas Tamsa", nes tavo vardu gąsdintų vaikus. Bet tu turi dalelę šviesos ir dalelę tamsos, kaip visas pasaulis, nes tu - pasaulio dalis.

3. Todėl atsimink, kad Aš esu kiekviename. Pajusk Mane. Išsiaiškink ir pažink Mane. Tada tu pažinsi save ir žengsi dar vieną žingsnį keliu į tiesą.

4. Ar tu atmetei Dievą, žmogau? Ar tu atsiskyrei nuo jo? Ar pasijutai Dievu?

5. Tada nepripažink draudimų. Atsimink, kad tu pats sau esi dievas, gali ir privalai pats sau nustatyti leistinumo ribas. Visi įstatymai - niekis. Paniekink juos. Tu esi pats sau įstatymas.

6. Nepripažink prievartos nei sau, nei kitiems. Juk tavo troškimas yra visa ko matas.

7. Neslopink savyje siekimų ir troškimų. Kitaip kam tau gyventi?

8. Būk smalsus, gudrus ir išmintingas. Žinojimas - ir jėga, ir valdžia. Nepasotintas gi smalsumas kelia nepasitenkinimą.

9. Tu girdėjai, ką kalba Jo pamokslininkai? Jie sako: būk geras, pamilk savo artimą.

10. O Aš tau pasakysiu: Būk geras tik tiems, kurie to verti. mylėk tik vertus meilės. Triskart niekingas yra tas, kuris save eikvoja nevertiesiems.

11. Ar tu pasirengęs atsukti savo skruostą, jei tave užgaus per skruostą? Ar tu pasirengęs atleisti kiekvienam, kaip Jis moko? Jeigu tai ne tau, tai mums su tavimi pakeliui.

12. Žinok, kad gyvenimas - tai prievarta. Kas ir ko pasiekė nesipriešindamas? Tat palaimintas tas, kuris išblaško savo priešus ir triskart prakeiktas silpnuolis, ieškąs kitų paguodos.

13. Neatleisk savo priešams. Atsakyk smūgiu į smūgį, mirtimi - į mirtį, pajuoka - į pajuoką, įžeidimu - į įžeidimą. Saikas už saiką. Kerštui ribų nėra.

14. Atsilygink kitiem tuo, kuo jie tau atsilygino. Niekingas, kuris geru atsako į koliojimus. Triskart niekingas darantis gera nedėkingiesiems.

15. Atsakinėk tik tiems, kurie turi teisę tave klausinėti, nes daug apsišaukėlių, trokštančių tave valdyti. Ir kiekvienas nori klausinėti, bet ne kiekvienas pasirengęs atsakinėti.

16. Kas tu esi šiame pasaulyje? Kūrybos vainikas? Viešpaties paveikslas? O gal tik iškilęs virš to? Gal tu už jo ribų?

17. Atsimink, kad tu - ne kūrybos vainikas, ne Dievo paveikslas. Tu toks pat gyvas padaras, besiskiriąs nuo kitų tik tuo, kad turi protą. Ir jeigu tu suvokei save Dievu, tai tiek pat dieviškumo yra paskutinėje žiurkėje, nes jūs lygūs.

18. Ar tu bijai nuodėmės, žmogau? Ar įstengė tave įbaugint jo ištikimieji?

19. Nebijok jų. Atsimink, kad nuodėmės nėra. Yra tik troškimas ir baimė. Tik jie yra tavo poelgių matas.

20. Bet saugokis neprotingų ir neatsargių poelgių.

21. Žinok, kad pomirtinio gyvenimo nėra. Visas gėrybes reikia imti čia ir dabar. Triskart kvailas asketas, kenčiąs šiame gyvenime ir besitikįs atlyginimo paskui.

22. Sakyk, žmogau, kas geriau: visą gyvenimą kentėti besiviliant būsimo atlyginimo, o paskui sužinoti, kad viskas veltui? Arba dabar nuskinti visus gyvenimo vaisius, nieko nesitikint, o paskui sužinoti, kad tau dovanota nauja esmė?


7. SKYRIUS


1. Vieną kartą ateis pas tave Jo garbintojai, ištikimi šunys, ėdantieji Viešpaties duoną ir ims tave atkalbinėti nuo Manęs.

2. Jie sakys: Paklydėli, ateik pas Viešpatį, nes Jis geras ir maloningas. O tas, kurį tu į savo širdį įsileidai, piktas, ir visi jo darbai - blogis.

3. Bet apsižvalgyk aplink save, žmogau. Kur tu matai blogį?

4. Nėra šiame pasaulyje nei gėrio, nei blogio. Ką gi tu vadini šiais žodžiais?

5. Pažiūrėk, jei kas daro vadinamą blogį, kodėl jis tai daro? Į tai jį stumia vienatvė, nusivylimas, skurdas, liga. Arba to priežastis blogas auklėjimas, beprotybė, nesupratimas, kas daroma. O gal jis taip elgiasi dėl visų priežasčių stipriausios - dėl būtinumo?

6. O kur tu matai blogį Gamtoje? Tu paprastai nepriimi Jos įstatymų, nes jie skirti ne žmogui.

7. Blogis atsiranda pasaulyje tik tada, kai atsiranda akys, matančios blogį ten, kur iš esmės jo nėra, kai atsiranda širdis, jaučianti blogį ten, kur jo nėra.

8. Toje širdyje ir gimsta blogis, o kitus niekur daugiau jo nėra. ir ateina blogis į šį pasaulį, kai kas nors bando daryti gera.

9. Mat negalima padaryti gero, nepadarius kam nors blogo. Taip pat negalima padaryti blogo, nepadarius tuo pačiu gero.

10. Ir nei gėris, nei blogis neviešpatauja šiame pasaulyje, nes jų nėra. Jie yra tik pasireiškimas dviejų didžiausių jėgų, kurių vardas Būtinumas ir Tikslingumas.

11. Jos ir yra tos svarstyklės, ant kurių balansuoja šis pasaulis. Ir kvailas tas, kuris nepripažįsta būtinumo. Dukart kvailas tas, kuris nepaiso tikslingumo. O triskart kvailas tas, kuris viską matuoja gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos, juodo ir balto sąvokomis.

12. Mat pasaulyje daug spalvų ir atspalvių.

13. Ir kada tu šitai suvoksi ir savo troškimus suderinsi su Būtinumu ir Tikslingumu, kai atmesi gėrio ir blogio sąvokas, tu sužinosi, kad yra Laisvė.


8. SKYRIUS


1. Kad Jo kaimenė būtų paklusnesnė, Jis sugalvojo nuodėmes. Jis uždraudė tokius dalykus, kad įsakymams nenusižengus sunku gyventi. O paskui pasakė: atgailaukite, ir bus jums atleista. Mat atgailaujantysis nusidėjėlis vertas dviejų teisiųjų.

2. Bet nėra nuodėmės, žmogau. Visa tai Jis sugalvojo, siekdamas pažaboti savo kaimenę. O argi tu kaimenėje?

3. Jis sugalvojo septynias didžiąsias nuodėmes: rajumą, puikybę, pavydą, šykštumą, rūstumą, tingėjimą, paleistuvavimą. Argi galima išgyventi be nuodėmės?

4. Kas yra rajumas? Valgis yra malonumas, o gėrimas - džiaugsmas. Dagono vardan tu valgai savo duoną, Begemoto vardan geri savo vyną.

5. Ir kas atskirs, kas tai yra alkio ir troškulio numalšinimas, o kas rajumas?

6. Valgyk ir gerk iki valiai, čia nieko blogo nėra. Žalingas tik nesaikingumas. Bet ne Viešpačiui tu pakenksi ir ne savo sielai, o kūnui, nes tapsi nutukęs ir girtas.

7. Nėra čia draudimų. Viena tik atsimink: neapsunkink savo kūno ir nekvailink proto, nes tau bus sunku eiti Tiesos keliu.

8. Ir būk išdidus, nes tu - tai tu! Prieš ką tu šliaužioji? Tu pats dievų ir įstatymų kūrėjas. Tai kodėl tau nebūti išdidžiu?

9. Tau pasakys: nedera būti daug aukščiau už kitus. Tada tu darbais įrodyk, kad tu iš tikrųjų aukštesnis arba tegul jie įrodo esą aukštesni už tave.

10. Menkystos pageidautini tik Dievui. Tik Jis myli skurdžius. Tu gi pats sau ponas ir tuo didžiuokis.

11. Pavydas gi tau svarbus kaip postūmis ką nors įgyti.

12. Niekuomet nesakyk: man bloga, nes štai jis turi ir šį, ir tą, o aš šito neturiu. Nesikankink ir nesigraužk.

13. Geriau sakyk sau: jis turi tai ir tai, aš irgi pasieksiu, kad turėčiau ir tai, ir tai. Štai kas yra pavydas!


9. SKYRIUS


1. Argi ne savo veido prakaite tu uždirbi savo pinigus? Ir kas gali priversti tave juos išleisti? Tu pats juos išleidi kad ir kaip nori.

2. Tai kodėl gi jie kalba: tu šykštus. Ir kas atskirs šykštumą nuo taupumo.

3. O dar ateis pas tave Viešpaties tarnai ir ims kalbėti: Būk gailestingas, pažvelk aplink save: kiek našlaičių ir vargdienių. Dievas tau juos atsiuntė, bandydamas tavo gailestingumą ir dosnumą. Duok jiems to, ko gausiai turi, nešykštėk, apdalink juos išmalda.

4. O aš tau pasakysiu: neduok jiems, nes tuščias reikalas duoti tam, kurį pats gyvenimas nuo savęs atstūmė.

5. Jie atstumti netgi Viešpaties akyse. Niekingi jie, ir net artimieji nuo jų nusigręžė ir nenori jiems padėti.

6. Ir nieko jie šiame gyvenime nepadarė, ir niekam nereikalingi. Tai kam jie reikalingi tau?

7. O daug tokių, kurie, prisidengdami Viešpaties gailestingumo kauke, ieško naudos sau sąskaita kvailių, kupinų užuojautos ir gailestingumo.

8. Tat nebūk jų skaičiuje. Neeikvok savo pinigų veltui. Nešvaistyk savo dosnumo nevertiesiems.

9. O jei tave ištiks vargas, niekuomet neprašyk išmaldos. Mat jei tu turi jėgų, niekuomet netapsi pasigailėtinu.

10. Jeigu tu tapai bejėgis, tegul tau padeda tavo artimieji. jei tu neturi nei jėgų, nei artimųjų, o tapai pasigailėtinu, kam tau gyventi? Kam būti našta sau ir kitiems?

11. Ir ar gali žmogus pragyventi be pykčio? Kas, jei ne rūstybė paskatina tave atkeršyti skriaudėjui? Juk tu neatsuksi kitą skruostą.

12. Tik pasakysiu tau, kad pyktis neturi užtemdyti tavo proto, bet protui padėti. Mat rūstis suteiks protui jėgų. Tik silpnieji ir bailieji romūs gerumu atsako į nuoskaudą.

13. Ir niekas negali tave priversti ką nors daryti, jei tu nenori. Nejaugi vien tik Būtinumas tegali tave išjudinti.

14. Jie tai vadina tinginyste, bet kas tau iš to. Juk tik tavo troškimas, sviestas ant Būtinumo svarstyklių, yra visa ko matas.

15. O bereikalingas ir beprasmiškas darbas blogiau už bet kokią tinginystę. Kas šį tą daro, geriau iš viso nieko nedarytų. Taip jis mažiau padarys žalos.

16. Stenkis dirbti tik tai, kas tau gerai išeina, ir daryk tai, kada nori. Tik tokiu būdu tau kas nors išeis.

17. Priversdamas gi save ir kitus ką nors daryti, nieko vertingo nepadarysi.


10. SKYRIUS


1. Baisesne už daugelį nuodėmių jie laiko paleistuvavimą. Bet tik tas taip kalba, kas nepažino, kas tai yra meilė.

2. Aš kalbu ne apie meilę Viešpačiui ir ne apie meilę savo artimui. Dargi ne apie meilę sau pačiam, o apie kūnišką meilę. Aš kalbu apie aistrą ir geidulį.

3. Pažysti tu tokią meilę ar tiki Jo tarnų žodžiais, kad ji nešvari, kad kūniška meilė tik gyvuliams tinka?

4. Neklausyk jų, nes gyvenimas yra didžiausia palaima, dovanota žmogui. Ir kaip gali būti nešvaru tai, kas tą palaimą teikia?

5. Kaip gali būti nešvaru tai, kas teikia tau malonumą?

6. Elkis pagal savo prigimtį ir patirk pasitenkinimą. Čia nėra nei purvo, nei draudimų. Yra tik geismas ir malonumas.

7. Tu gali atsiduoti meilei savo giminei pratęsti ir gali ja naudotis dėl malonumo.

8. Neklausyk tų, kurie sako: tai paleistuvystė. Kam tau tuo rūpintis. tu to nori, tai tuo ir naudokis.

9. Kas jie, kurie teisia tave? Ir kas jie, kurie teisia meilę? Nejaugi juos pradėjo mergelė savo įsčiose? Nejaugi jie nepatyrė aistros?

10. O jeigu kas iš jų pasakys: Taip, aš nė karto nepatyriau aistros - pagailėk jo, nes jam tai neprieinama.

11. Arba jei tave kas nors mokys: Ne tuos arba ne taip tu myli, ir to neklausyk. Juk kas jis toks, kad imasi tave mokyti?

12. Bet prieš pats sau pasakydamas: taip, aš moku mylėti, paklausk save, ar tu moki neapkęsti.

13. Mat kaip šviesa tik atvirkščia tamsos pusė, taip ir meilė tik atvirkščia pusė neapykantos. Ir kas nemoka neapkęsti, tam neskirta mylėti.

14. O kas negali atskirti šviesos nuo tamsos, tas nepajėgus atskirti meilės nuo neapykantos. Ir tas neatskirs gyvenimo nuo mirties.

15. Ar tu turi ką nors brangesnio už gyvenimą? Atsakymo neieškok, nes vis tiek neįstengsi į tą klausimą atsakyti.

16. Nieko tu neturi brangesnio. Tavo gyvenimas - Tavo didžiausias gėris. O blogiausia, kas tau skirta - mirtis, nes iš ten nėra sugrįžimo.

17. Kiek bebūtų šnekama: gėda baisiau už mirtį, garbė svarbesnė už gyvybę, palik tai kitiems. Juk, gyvas būdamas, tu gėdą atpirksi, ir savo garbę apginsi.

18. Mirusiam gi, deja. Gali jį po mirties kas nors keikti. Jis neatsakys, neatkeršys už save savo priešams. Tai nejaugi mirusiam geriau, negu gyvajam?


11. SKYRIUS


1. Kaip tarnauja Jo ištikimieji? Kaip jie atlieka savo apeigas?

2. Šventovėse jie kelia aukštyn savo maldas. Lenkia savo kelius ir meldžiasi.

3. Tie, kurie Jį vadina Alacho vardu, jam atnašauja aukas. Ir judėjai neša aukas. Aukoja Jam negyvus gyvulius.

4. Nukryžiuotojo sekėjai aukoja nekruviną auką.

5. Ir apie mane sako: Jis reikalauja aukos. Aukokite jam kūdikius. Aukokite Jam paleistuves ir mergeles. Tokią auką Jis priims.

6. O Aš tau pasakysiu: neliek kraujo be reikalo. Nejaugi tu alkanas, kad reikia užmušti šį gyvulį? Argi šis žmogus tau padarė blogo, kad tu jį žudytum? Nejaugi tu užmiršai, kad jie tiek pat dieviški, kiek ir tu?

7. Negeras dalykas aukoti Dievą.

8. Tegul Nukryžiuotojo sekėjai valgo savo Viešpaties kūną. Tegeria Jo kraują. Palikim jiems tą šlykštų elgesį.

9. Nereikia man tokios aukos. Aš negeriu savo aukų kraujo.

10. Ir garbinimo nepriimsiu. Juk aš tau ne Dievas.

11. Ir kelių nelenk nei prieš Mane, nei prieš ką nors kitą, nes tu ne vergas. Nebent tik vieną kelį sulenk, priimdamas Mano vardo riterio titulą.

12. Ir nestatyk sau pamaldoms ypatingų šventovių, nes šventovės tam nereikia. Visa žemė ir dangus - Mano šventovė.

13. Ir kalbos neieškok savo pamaldoms, nes nors žodis ir turi savyje jėgos, jo jėga niekis, palyginus su valia ir pastangomis. Atverk savo širdį Tamsai ir tu pamatysi Vidurnakčio Šviesą.

14. Linksminkis ir džiaukis Mano garbei. Daryk, ką nori, Mano garbei. Ir tai bus tavoji auka.

15. Mat aš džiaugsiuos, kai tu laisvas.

16. Jei bažnytininkai tau pasakys: Burtininkauti nuodėmė, ir kerėtojas tebūnie prakeiktas, neklausyk jų, nes ir taip tu jau prakeiktas jų dievo vardu.

17. O jeigu tau bus pasakyta: Niekam neduota įžvelgti ateities. Tiktai Dievo jėgoms tai, - netikėk. Nes ir jis negali to.

18. O pamatyti tai, kas galima, ir pajusti, kas tikėtina, ir tau įmanoma. Mesk burtus ir tu sužinosi, kas gali atsitikti.

19. Tai gali atsitikti, nes tai, kas tau svarbiausia, yra atspaudas to, koks esi šiandien. Pasikeisk, jei nori pakeisti tai, kas pamatyta, arba nesikeisk, jei to trokšti. Išsiaiškink viską ir į tai atsižvelgdamas veik, kad galėtų įvykti tai, ko trokšti, ir užkirstum kelią tam, ko nepageidauji.

20. O naivuolis pasakys tau: Štai matai, kas tau teko. Taip tau ir bus. Toks tavo likimas. Netikėk ir juo.

21. Juk visa tai prietaras. Ir nėra tau iš anksto nulemto Likimo. Tu pats esi savo likimo Viešpats.


12. SKYRIUS


1. Jei tu nori Mane pagerbti, tai švęsk Mano garbei skirtas šventes.

2. Švęsk savo atėjimo į šį pasaulį dieną, nes tavo gyvenimas - didžiausias gėris.

3. Švęsk Mano gimimo Naktį, nes tą dieną, kai Dievas atėjo į šį pasaulį, atėjau ir Aš.

4. Švęsk išvadavimo Naktį, kada buvo nukryžiuotas Nukryžiuotasis.

5. Švęsk Jėgos Naktį tarp balandžio ir gegužės.

6. Švęsk Valdžios Naktį tarp spalio ir lapkričio.

7. Švęsk šventes, skirtas Mano Vardų garbei.

8. Pagerbk Astartą. Pasiduok aistrai paskutinį birželio šeštadienį. Tegul toji diena tau tampa Meilės Diena.

9. Vaisių derliaus dieną paskanaudamas obuolių, pagerbk Žaltį, sugundžiusį pirmuosius žmones.

10. Pagerbk Didįjį Duondavį. Derliaus dieną Dagono vardan paskanauk šviežios minkštos duonos.

11. Jauno vyno dieną pagerbk Didįjį Vyno Pilstytoją. Pakelk savo taurę Begemoto vardan.

12. Kaip Mano šventes pažymėk keturias Šviesos naktis. Jas pažymėk pirmojo pavasario, vasaros, rudens ir žiemos jaunatyje.

13. 13 ir 31 mėnesio dieną nepamiršk atšvęsti šeštadienį ir Mažąją šviesos naktį.

14. Savo šventę pradėk saulei nusileidus, pasirodžius pirmai nakties žvaigždei.

15. Gerk vyno ir skanauk valgių. Dovanok ir priimk dovanas. Ilsėkis ir linksminkis. Atlikinėk apeigas ir atsiduok magijai. Nieko geresnio tu Man padaryti negali.


13. SKYRIUS


1. Dabar tu tvirtai įstojai į Mano kelią. Dabar tu pasirengęs eiti Tiesos keliu.

2. Eik, bet atsimink, kad šis kelias erškėčiuotas. Niekam tu negalėsi pasiskųsti. Nebus kam tavęs gailėtis.

3. Bet šiame kelyje tu įgysi Žinojimą. Ir jis bus tau svarbesnis už visus kitus pasiekimus.

4. Mat Tiesos kelio galo nėra, tik judėjime juo tavo gyvenimas.

5. Tau lemta nešti Mano Mokymą ir mokyti kitus, siekiančius žinojimo. Daug kvailių pasaulyje, bet daug ir protingų. Nemaža tu jų rasi savo kelyje.

6. Papasakok jiems apie Mane. Duok jiems Žinojimą. Išmokyk juos to, ko Aš tave išmokiau. Įduok į jų rankas Tiesos Kalaviją. Ir mes tada nugalėsime.

7. Kiek amžių bepraeitų, kiek santvarkų bepasikeistų, visada atsiras smalsių ir neramių, ieškančių ir kenčiančių, nenorinčių niekuo tikėti be įrodymų. Ir Aš būsiu su jais.

8. Aš būsiu su tais, kurie trokšta Tiesos.

9. Aš būsiu su tais, kurie gerbia Mano įsakymus.

10. Aš būsiu su tais, kurie vadovaujasi protu ir vengia neprotingų poelgių.

11. Aš būsiu su tais, kurie mato Tamsos Švytėjimą ir vidurnakčio Šviesą.

12. Tat būk palaimintas, Tiesos ieškotojau, ir tegul būsiu Aš su Tavimi!

13. Vardan Žėrinčiojo Šėtono, vardan visų angeliškųjų jėgų per amžių amžius. Amen!

1. Kada ateis pas tave ir tars: Apgaulingas Šėtonas. Kodėl gi tu klausai jo melo? Keliauk pas Viešpatį.

2. Ką tu atsakysi į tai? Nusuksi savo žvilgsnį nuo Manęs, ar nusijuoksi jiems į veidą?

3. Argi žino jie, kas yra melas? Argi žinai tu, kas yra tai.

4. Tad klausyk manęs įdėmiai. Aš išmokysiu tave.

5. Žinok tad, kad nėra tokio, kuris niekada nemelavo. Kaip ir nėra tokio, kuris niekada nepasakė tiesos.

6. Daugelis gi meluoja, galvodami, jog sako tiesą. Daugelis gi sako tiesą, manydami, jog meluoja.

7. O yra ir tokių, kurie nemeluoja vien todėl, jog nežino tiesos.

8. Ir tai, kas tiesa vienam, kitam yra melas.

9. Pastoviai meluojantis, statosi netvirtą bokštą. Vienintelis neatsargus žodis - ir jis sugrius, palaidodamas melagį po savo nuolaužomis.

10. Teisusis gi atviras visiems. Ir tik tinginys jo nepažeis.

11. Ieškok gi vidurio ir nesitenkink tik vienu iš jų. Neskleisk vien melo, tačiau ir neatsiverk bet kam.

12. Tuomet tu būsi stiprus ir nugalėti tave bus sunku.

13. Tuomet ir išmoksi melą nuo tiesos atskirti.


2. SKYRIUS


1. Neniekink tų, kurie galvoja kitaip, nei tu. Priimk jį, jei jis protingas ir moka klausytis kitų. Priimk jį, jei ieško jis Tiesos. Nes visi einantys Tiesos keliu - broliai.

2. Tegu atsidavę Nukryžiuotajam bijo visko, tegu juos gąsdina nauja mintis. Tegu išvadina eretikais visus, kurie ne su jais.

3. Tegu jie prakeikia juos ir reikalauja atgailauti. Tegu prakeikia ir tave. Tiktais dėl ko tau gailėtis.

4. Patys jie paklydę. Todėl tie, kurie neklysta jiem atrodo tartum nukrypę nuo kelio.

5. Tiki jie, jog sukūrė Dievas pasaulį šį per šešias dienas ir įkvėpęs gyvybę į kiekvieną sutvėrimą, atidavė visa tai žmogui, savo mylimiausiam kūriniui.

6. O aš pasakysiu: tai ir yra melas. Ne per šešias dienas, ir ne per šešis amžius buvo sukurtas šis pasaulis, nes buvo jis amžinas.

7. Buvo laikas, kuomet pasaulio nebuvo. Tada nebuvo nei laiko, nei Dievo nei Manęs. Ir ateis laikas, kai viso šito vėl nebebus.

8. Ir laikas šis - amžinybė. Iš amžinybės atkeliavo pasaulis šis į amžinybę ir nugrimz, besikeisdamas savo kelyje.

9. Ar gali būti kitaip? Kas tau arčiau: pasaulis amžinas, amžinoje esybėje ar amžinas Dievas buvęs Visatos nebūtyje iki laikų pradžios.

10. Ir neskyrė niekas žmogaus pasauliui valdyti, nes sutvėrimas jis lygiai toksai pats, kaip ir gyvulys bet kuris kitas.

11. Paimk žmogų ir numesk į mišką jį ar į dykumą. Gyvūnai ten išgyvens, o žmogus ne. Nėra kam jį ten maitinti. Nė vienas žvėris jam maisto neatneš. Nė vienas paukštis vandens. O Dievas į jį nė nepažvelgs.

12. Taip ir numirs, jeigu nepatikės savimi. Jei savo jėgomis maistu nepasirūpins. Taip ir gaunasi, kad miške kiekvienas gyvis aukščiau žmogaus, nes priprato pats savo pragyvenimu rūpintis.

13. Daugelis girdėjo apie Dievo pagalbą, bet ar matė kada nors ją kas?


3. SKYRIUS


1. Kalba jie: Nuodėmingi jūs. Kaipgi jūs galite garbinti Šėtoną? Kaip galite garbinti tamsą?

2. Ir vėl tai melas! Nieko tu negarbini. Argi žinodamas, jog egzistuoja diena, garbini dieną? Ar žinodamas, jog egzistuoja naktis, garbini naktį?

3. Taip ir tu. Žinok, kad yra gėrio ir blogio jėgos, kurias kiti vadina Dievu ir Šėtonu. Tačiau negarbink nė vieno iš jų.

4. Vertas paniekos, trokštantis būti vergu, nes niekingas tas, kuris vertina garbinimą. Argi sumažės jo didybė jeigu jam nenusilenksite. Argi padidės jo šlove nuo pagerbimo.

5. Jie tau tars: Kaipgi tu pripažinsi blogio esmę lygiu Viešpačiui?

6. Žinok, jog ir tai melas. Jie patys sau meluoja, nenorėdami matyti to, kas akivaizdu.

7. Tačiau jeigu tu nenorėsi ko pastebėti, tai dar nereiškia, jog to išviso nėra.

8. Ir blogio Dieve yra lygiai tiek pat, kiek ir jo priešininke. Nes nėra nei blogio, nei gėrio kaip tokių. Esi tiktai tu ir tavo sprendimai.

9. Ir tai kas tau gerai, kitam prasta. Ir tai kas tau blogis, kitam gėris.

10. Didžiausia gėrybė pasišventusiems Nukryžiuotajam - Dievas jų. Tačiau blogis tikriausias tai Islamo sūnums. Ir tai teisinga.

11. Ir kai tu kuri gerovę vienam, kitą gi pasiekia blogis, nes jis pavydi pirmajam. Ir jei jau tu ant ko išliesi savo pyktį, tai visada atsiras kas nors tuo patenkintas, nes jie buvo priešai.

12. Tik žmogus gali spręsti: gėris tai ar blogis, tačiau ko verti jo sprendimai.

13. Nes matuoja visi ne blogį ir gėrį, o naudą / reikalingumą ir tikslingumą.


4. SKYRIUS


1. Gali tau pasakyti: Piktažodžiauji tu, todėl siela tavo nuskęs amžinose liepsnose!

2. Žinok gi, kad ir tai melas. Kas yra siela? Ar ji gabalėlis Dieviško kvėpavimo? Jis vienas, o gyvių galybė.

3. Siela gi yra dalis tavo vidinės stiprybės. Mirsi - ir ji dings. Kur, paklausi tu?

4. O kur dingsta įkaitinto akmens šiluma, kai jis atvėsta?

5. Ten dingsta ir siela tavo. Ir niekas šiame pasaulyje neatsiranda iš nieko, kaip ir niekas nedingsta į nebūtį.

6. Tad neprašyk Rojaus, kaip ir nebijok Pragaro. Nes kas yra Rojus ir Pragaras, kaip ir kas yra palaima ir kančios amžinos?

7. Palaima - iš esmės prisiminimai apie tave, kančios - taip pat. Sprendžiant iš to, kas ir kaip tave prisimena.

8. Tad jei tu priėmei Tamsą, tai pasišventę Šviesai prakeiks atsiminimus apie tave.

9. O ištikimi Tamsai prisimindami tave šlovins. Taip ir priėmusiems Šviesą. Tamsoje juos prisimena su pasišlykštėjimu, Šviesoje gi, su pasigėrėjimu.

10. Ir tai kas vieniems bus Rojus, kitiems tikras Pragaras. Ir tai kas visiškas Pragaras jiems, kitiems tai - Rojus.

11. Tai ir atskirk Rojų nuo Pragaro.

12. Tačiau tai išrinktųjų dalia. Dauguma gi laukia užmaršties. Ir kaip nesurasti tau atvėsusio akmens šilumos, taip ir nesurasti sielos, pasinėrusios į užmarštį.

13. Spręsk pats, kas tau vertingiau: prisiminimai ar užmarštis.


5. SKYRIUS


1. Pasakys tau pasišventę Nukryžiuotajam: Nusidėjęs žmogus ir tik Dievo gailestingumas gali jį išgelbėti.

2. Žinok gi, kad ir tai melas. Kas yra nuodėmė? Kas tau pastatė ribas?

3. Viskas, ką tu kuri, tu darai tai dėl būtinybės, nes viso to priežastis tavo troškimai ir baimė tave verčia visa tai daryti.

4. Nes tu pažeidi kvailus draudimus, neaišku kieno tau nurodytus, kaip ir pirmajam paragavusiam vaisių nuo pažinimo Medžio.

5. Paklaus pats, ar nebus nuodėme teisingas poelgis prieštaraujantis Viešpačiui? Ir Ar nebus teisingas poelgis nuodėme Viešpaties vardan.

6. Agi maža buvo žudžiusių, plėšusių, siautėjusių, rūstavusių Dievo garbei. Ir ar maža buvo dorovingų nepripažinusių Dievo?

7. Ką jie tau atsakys?

8. Žinok gi, kad tik neprotingas poelgis vertas pasmerkimo. Jei tu padarysi kvailystę ar kitaip sau pakenksi, štai ką iš tikrųjų verta vadinti nuodėme.

9. Jie kaltina tave. Jie sakys, jog tu nusidedi. Ir nuodėmė tavo - nepagarba Dievui?

10. Apie ką jie kalba? Tiesa viena, tačiau kelių vedančių iki jos daug. Ir kas yra Dievas šiuose keliuose? Tik vienas iš daugelio.

11. Ir jei tu pats išsirenki savo kelią, kas tave sustabdys? Jei tu sugebėsi paskui save vestis daugelį, tai kartu jūs - jėga.

12. Ir kas jus sustabdys? Ir būsite jūs stiprūs, kol nesutiksite kitos tokios jėgos.

13. Ir laimės ne tas, kuris teisesnis, bet tas, kuris stipresnis.


6. SKYRIUS


1. Tiki jie, jog Kristus pasiaukojo už visus, nes buvo jis nukryžiuotas priešų. Bet savo mirtimi ir prisikėlimu nurodė Jis kelią į išsigelbėjimą.

2. Spręsk pats, ar gali vienas žmogus numirti už visus? Ar yra reikalinga Dievui, dorovingo mirtis už nusidėjėlius?

3. Būk nors triskart šventas, ką duos mirtis tavo? Tiktai tai, jog tavęs neliks.

4. Kiti tave prakeiks, kiti pašlovins, tačiau niekas nebus išgelbėtas. Tiktai tol, kol tu gyvas, gali ką nori keisti.

5. Miręs gi, yra miręs ir kūnas jo - niekalas.

6. O ar matei tu nors vieną prisikėlusį. Jeigu Nukryžiuotasis ir prisikėlė, tai atnešė tik viltį vienintelę melagingą.

7. Dabar kitas galvoja: jis numirė ir prisikėlė, vadinasi aš numirsiu ir irgi prisikelsiu. Kvailys! Mirs ir nugrims į tamsos amžinybę. Užmarštis - jam.

8. Argi mirusiam geriau, nei gyvam?

9. O tie kas bandys šiame kelyje ieškoti palaimos, kas bandys pamilti priešus savo, kas leis save mušti ir niekinti, kas rinksis vargą ir skurdą, tas visada bus arčiau mirusių, nei arčiau gyvų.

10. Sakyk, argi tu atsuksi savo kitą skruostą, jei tau trenks per vieną? Ar tu sutriuškinsi akiplėšą visa savo jėga?

11. Sakyk, ar tu atleisi įžeidimą savo priešams, ar atkeršysi už tai.

12. Sakyk, argi tu mieliau busi apgailėtinas ir vargšas? Ar iškeisi protą į dvasinį skurdą.

13. Neverti būti ištikimais Man apgailėtini ir vargšai. Ir dvasinis skurdas mums netinka.


7. SKYRIUS


1. Vilios jie tave savo Viešpaties stebuklais. Sakys jie, jog turi Jis įsikūnijimo stebuklą ir jog yra pas juos Komunijos Paslaptis.

2. Tars: duona ir vynas Šventomis Dovanomis tampa. Virsta duona Dievo kūnu, vynas gi krauju Jo ir dovanoja jie palaimą paragavusiems jų.

3. Ir tu patikėsi tokiu melu!? Argi laukinis tu, kad ėstum kūną ir kraujo trokštum?

4. Paimk gi Šventų Dovanų ir paragauk jų, palaimintų Dievo vardu. Paimk ir kitų, palaiminęs juos Amžinos Tamsos vardu. Užmerk akis ir paragauk jų. Ar atskirsi tu vienus nuo kitų? Ar jų vyno skonis kitoks? Ar Mano duona smirdi siera?

5. Argi po viso to tu galėsi eiti jų keliu? Argi tai bus tavo kelias? Argi tu galėsi tokiomis pačiomis akimis matyti Dievo atvaizdą? Argi nebus tada tavo maldos tuščios? Argi tu Juo nesuabejojai?

6. Tačiau jei tu suabejojai, tu stojai į Mano kelią. Ir kelias šis – Tiesos. Nėra tau jokių apribojimų šiame kelyje.

7. Tu gali vaikščioti į jų, kaip ir į bet kurias kitas šventyklas. Ir elkis taip, kad neatskirtų tavęs nuo jų.

8. Nes jei tu apnuoginsi ar apgobsi galvą – visa tai išorė. Vidus gi tavo viduje.

9. Visgi nepataikauk atsidavusiems Jam, žegnojantiems kūną savo, bučiuojantiems ikonas ir galūnes, ar kaip nors kitaip rodantiems ištikimybę savajam Jam.

10. Nežemink savęs keliaklupsčiavimu. Neišniekink savo burnos, savo rankų ir kūno jų vandeniu, jų sviestu, jų duona. Visa tai jų – tegul jie tuo ir tenkinasi.

11. Negarbinkit jų Dievo. Nekalbėkite jų maldų ar užkeikimų. Nerodykite pagarbos jų šventikams. Nebučiuokite jiems rankų ir nesilankstykite prieš juos. Kuo jie geresni už jus, kad jus tai darytumėte?

12. O jei pristos prie jūsų ir mirtimi jums grasins, idant nusilenk ir parodyk Dievui savo nuolankumą.

13. Tai nusilenk Jam. Nieko tau neatsitiks, nes gyvybė tavo brangesnė už bet kokį tikėjimą. Ją reikia branginti. O tikėjimas – tuščias reikalas.


8. SKYRIUS


1. Tu paklausi manęs: Koks šis pasaulis, jei ne Dievas jį sukūrė. Jei nėra jame nei blogio, nei gėrio, nei nuodėmės, nei doros?

2. Ir paklausi tu: Kaip gyventi jame, ir kokiomis taisyklėmis vadovautis?

3. Klausyk gi. Klausyk ir įsisąmonink. Nes daugelis pasekė šiuo keliu. Tegul nuo šiol jis tampa ir tavo.

4. Nėra šiame pasaulyje tau Dievo nustatytų taisyklių, nes ne Jo šis pasaulis, ir ne Jis jį sukūrė. Nėra jame ir žmonių taisyklių, nes kas gi jie tokie, kad rašytų tau įstatymus.

5. Bet pats tu gyveni šiame pasaulyje, Tai vadovaukis savo įstatymais. Visa kita nesąmonė, kol neapsunkina tavęs, ir tegul neapsunkina.

6. Atribok nuo savęs turinčius valdžią ir Dievą šlovinančius. Norai tavo – štai kur tavo valdovas, o baimė – prižiūrėtojas. Štai tavo įstatymai.

7. Vadovaudamasis svetimais įstatymais nepasieksi tu Tiesos. Nes Dievas jų ant jos padėjęs savo ranką nenori nieko prie jos prileisti.

8. O jeigu tu atkaklus ir ištroškęs žinių, tai jėga šia savo numesi Jo ranką. Kitaip liksi vėpsoti niekingai, kaip ir visi Jo pasekėjai.

9. Sakys tau: Tikėjimas tavo šlovė. Tat žinok gi, pasiekusiam žinojimą nereikalingas tikėjimas. Pasinėrusiam gi į tikėjimą žinojimas nereikalingas.

10. Ar esi pasiruošęs iškeisti tikėjimą į žinojimą? Ar pasiruošęs aklai Juo tikėti?

11. Žinok tad, ateis diena ir atiduos jis savo kariauną priešams savo, kaip jau buvo ne vieną kartą. Ir laimingas tada bus tas, kuris kris mūšyje.

12. Nes daugeliui teks priimti mirtį kančiose vardan juos išdavusio Dievo.

13. Tad nebūk tarp jų, nes paruoštas tau yra kelias skirtas vertiems.


9. SKYRIUS


1. Nuo šiol sutik su tuo, jog amžinas šis pasaulis ir nei Dievas, nei Šėtonas jo centre, bet Jėga, nes ji ir judina viską.

2. Ji visa ko centras ir persismelkusi visame pasaulyje. Tačiau tik einantis Tiesos keliu ją išvys.

3. Viešpats gi ir Šėtonas – tos Jėgos dalys. Ten kur viskas laikosi ir griūva nuo laiko, ten, kur viskas miega ir nejuda, ten yra Dievas.

4. O ten, kur viskas kunkuliuoja, sproginėja, kur nėra ramybės, kur judėjimas, ten Šėtonas.

5. Ir nėra nei visiškos ramybės, nei beribio chaoso. Ir pasaulis gyvas, kol ramybė kovoja su chaosu, kol chaosas grumiasi su ramybe.

6. Jeigu gi nugalės chaosas, tai plykstelės saulė, ir sudegs visos žemės jos liepsnose ir žus viskas kas gyva, tačiau nauja gyvybė atgims iš ugnies šios.

7. Jeigu gi nugalės ramybė, tai mirs viskas, ir iš naujo niekas jau nebeatsiras.

8. Niekingasis gyvena, paklusdamas Jėgai. Išmintingas gi perpranta ją, valdo ir semia iš jos išmintį savo.

9. Stipriausius iš valdančiųjų vadina išminčiais. Tarnai gi Dievo vadina juos prakeiktaisiais, nes anie daro tai, kas pastariesiems nepasiekiama. Nes negalima pavergtam Jėgos, Dievo pavidale, įvaldyti ją.

10. Kaip negalima įvaldžius Jėgą, būti palankiam Viešpačiui. Argi įvaldęs visą Jėgą, imsi tu tenkintis niekinga jos dalele.

11. Argi kartą prie ugnies pasišildęs rankas, imsi tu šalti naktį, kaip nieko nežinantis apie ugnį? Tik kvailys perpratęs nauja, vėl ir vėl grįžta prie seno.

12. Visgi, kas apšviesta amžių yra gerai, kol nėra tam pakaitalo. Kol tai tau padedą, o ne tampa našta.

13. Nebūk gi neprotingas ir siek naujo, idant reiktų tau vesti paskui save, o ne vilktis bandoje.


10. SKYRIUS


1. Užmiršk visą melą, kuris tau pateikiamas įstatymo pavidalu. Užmiršk viską, ko tave moko melagiai Viešpaties vardu.

2. Nejaugi tu manai, kad galima atleisti ir pamilti priešą savo. Gėdinga tai, ir protingam tai garbės nesuteiks.

3. Atleisti priešams ir skriaudikams – bailių dalia. Tu nieko negausi jam atleidęs. Jis gi įtikės savo nebaudžiamumu.

4. Ir vėl tau arba kam kitam padarys bloga. Nubausk jį, nubausk jį šimteriopai už jo nusikaltimą, ir jam neparanku bus vėl taip elgtis. Ir kitiems jis draus daryti bloga.

5. Nėra atleidimo. Nėra ir užmaršties. Nes kas padarė blogį, sugrįš prie to dar ne kartą.

6. Atmesk nuo savęs gailestingumą, nes neverta rodyti gailestingumo savo nevertiesiems. Kvailys tas, kuris maitiną kandantį jam į ranką.

7. Štai sėdi elgeta. Prie šventyklos sienos jo vieta. Viešpaties vardu jis prašo išmaldos. Maisto ieško jis.

8. Neduok jam pinigų, nes nusipirks jis vyno už juos, girtas bus ir pasijuoks iš tavęs. Neduok jam duonos, nes ją suvalgys, o rytoj vėl ims jos prašyti.

9. Jeigu jau nori padėti jam, išmokyk jį amato, ar tegul prekiauti ima, idant pats sau galėtų duonos užsidirbti.

10. Mat ne iš vargingumo savo prašo jis ir ne iš skurdumo, bet iš tinginystės. Ir ne dosnumu naudojasi jis, o kvailumu.

11. Visus negarbingus vyk nuo savęs. Vyk visus, kurie ieško tavo dosnumo. Tik tuos kurie tau patinka, gali imtis globoti.

12. Tačiau neduok ir jiems tavimi naudotis.

13. Ir geriau būk vienas, negu tarp menkystų.


11. SKYRIUS


1. Ir mirties nelauk, idant pelnytum malonių sau ir atlyginimą. Juk kam tau malonės, kai tavęs nėra?

2. Todėl atmesk visus draudimus ir susilaikymą palik asketams. Kam tau kentėti ir kankintis, kai gali įsigyti, tai ko geidi ir ir gauti tai, ko ieškai.

3. Susilaikymas gi – menkystų dalia. Nėra pas juos nei proto, nei jėgos, kad pasiektų trokštamo. Štai ir guodžia jie save: pakentėsiu aš dabar ir paskui man bus atlyginta. Nieku jiems nebus atlyginta. Nesilygink prie jų.

4. Neleisk savo jausmam tavęs užvaldyti, nes pasidavęs jiems taps aklas ir kurčias. Kvailiui prilygs jis.

5. Ir išklys jis iš Tiesos kelio ir ims klaidžioti aplinkiniais takeliais. O tikslas jo nepriartės.

6. Ir vilties bijok. Bevaisė ji, apgaulinga ir klastinga ji. Daugelį ji pavergė ir daugelį išdavė.

7. O tarnauja ji ištikimai tik tiems, kurie jausmus privertė paklusti protui, tikėjimą – žinojimui, meilę – išminčiai. Tuomet ir viltis tampa proto vaisiumi, o ne aklo tikėjimo kūdikiu.

8. Nes tik vienas tikėjimas yra vertingas – tikėjimas savimi. Viena meilė vertinga – meilė sau.

9. Visoks kitoks tikėjimas – bejėgis, visokia kitokia meilė – tuščia. Nes jei tu įtikėsi į ką nors, netikėdamas savimi, menkysta tapsi tu ir tapsi savo tikėjimo vergu.

10. Ir pamilti nieko neįstengsi, jei pats savęs pamilti nesugebėjai. Arba melaginga bus tavo meilė, arba tapsi tu jos vergu.

11. Ir taps tau tikėjimas tavo lyg pančiai ir viltis tarytum grandinės, o meilė tarytum girnos ant kaklo. Viena tik išmintis padės tau nusimesti šiuos pančius.

12. O ugdys ją smalsumas tavo ir žinių troškimas, pasiryžimas ir gudrumas. Naivumą gi palik Viešpaties vergams.

13. Ir tu pamilęs save, tikįs ir pasitikįs savimi, apsiginklavęs žiniomis ir išmintimi, stiprus būsi Tiesos kelyje. Ir kas tau tada mes iššūkį?


12. SKYRIUS


1. Gali pasakyti tarnai Dievo: Melas tai! Pamelavo tau Prakeiktasis, idant išklystum iš doros kelio, išsirinktum tu kelią velnio ir pražudytum sielą savo.

2. Ar sugebėsi tu atsakyti jiems? Ar perpratai, kas yra melas?

3. Melas – stipriųjų ginklas ir silpnųjų skydas. Ir baisus jis tik tiems, kurie nemoka jo atskirti nuo Tiesos.

4. Ir nemeluojantis apgaudinėja tave, tačiau aklas tavo tikėjimas. Nebūk perdaug patiklus, tikėk tik tuo, ką pats pažinsi.

5. Daug tokių, kurie ims meluoti, kad užvaldytų tave. Ir daugelis griebsis melo, kad pažemintų tave.

6. Ir apie Mane tu negali žinoti, meluoju aš tau ar tiesą sakau, kol protu savo nesuprasi to.

7. Taip pat ir su tarnais Dievo. Protu patikrink žodžius jų, o mąstymas tavo tegul įvertina darbus, jų daromus.

8. Ir pats tu suvoksi, kas yra tiesa, pats sužinosi, kas yra melas. Ir atskirsi vieną nuo kito.

9. Nebūk ir per daug teisingas, idant neduotum ginklo į rankas priešų savo. Nedaryk to nei dėl kvailumo savo, nei dėl naivumo.

10. Nes tas, kuris dabar tavo draugas, rytoj gali atsistoti tarp priešų. Tai nepadėk jam veikti prieš tave. Ir neleisk pasinaudoti tiesmukumu tavo ir atviraširdiškumu.

11. Išmintingas gi išgaus naudos ir iš melo, ir iš tiesos ir privers juos abu sau tarnauti.

12. Tad būk ir tu išmintingas ir tobulink save eidamas link Tiesos. Ir nesustok kelyje savo.

13. Nes nėra ribų pažinimui, nėra ribų ir tobulumui.


13. SKYRIUS


1. Ir daug jų buvo. Daug buvo tų, kurie išsižadėjo Dievo, ir žengė šiuo keliu. Daug buvo tų, kurie išsirinko tarnavimą Tiesai, pasirinko Ją vietoj dieviškojo melo.

2. Ir prarado juos bažnyčia amžiams. Ir negalėjo valdžią turintys jų daugiau valdyti. Nes pasirinko jie ypatingą kelią.

3. Ir ėmė jie tarnauti ne Dievo ir ne žmogaus valdžiai, o Tiesai.

4. Nusisuko nuo jų daugelis, kaip ir nuo tavęs nusisuks, nes tikėjimas jiems artimesnis, nei žinojimas.

5. Ir gailestingumas stipriųjų jiems aukščiau už Tiesą.

6. Kitus gi Dievo baimė nugali. Ir bėga jie iš Tiesos kelio, šunys sumušti, bėga jie šalin. Pas Jį bėga.

7. Į gailestingumą jo apeliuoja. Jis myli silpnus. Jis myli niekingus. Sunku jiems nešti prakeiktųjų naštą.

8. Lieka tik ištikimi Tiesai. Tvirtai stoję į kelią jos, nebijantys nei Tamsos, nei Šviesos, nei melo, nei tiesos, nei šlovės, nei užmaršties.

9. Išlieka nutraukę kryžių nuo drabužių ir nuo kaklo savo. Išliko tie, kurie Šėtono vardo nepaverčia drebuliu.

10. Ir eina jie keliu šiuo ir tarnauja Tiesai nešdami ją tiems, kas sugebės ją priimti.

11. Ir neverčia jie nieko jėga. Ir tiktai tas kas paklusęs proto valiai įstojo į šį kelią, galės nueiti jį iki galo.

12. Nes nei jėga, nei tikėjimu, nei apgaule į jį nenukreipsi.

13. Tegul bus palaiminti visi, kurie priims šį kelią. Vardan Tiesos, per amžių amžius. Amen!

1. Aš ten buvau. Aš stovėjau Pasaulio pakraštyje ir mačiau šviesą, degančią Būties languose.

2. Aš mačiau žarą Aušros Vartų ir nepermatomą Saulėlydžio Vartų Tamsą.

3. Aš ten buvau. Aš mačiau ir Šviesą ir Tamsą. Aš mačiau tamsą Šviesos ir šviesą Tamsos.

4. Aš stovėjau ant Amžinybės slenksčio. Praeitis driekėsi man už nugaros. Ateitis gulėjo priešais mane.

5. Aš mačiau sūkurius tamsybių ir žvaigždžių krioklius. Aš mačiau gęstančias saules ir įsižiebiančias žvaigždes.

6. Aš mačiau imperijų suklestėjimą ir pasaulių žūtį. Aš mačiau niekingumą ir galybę.

7. Aš buvau ten. Aš mačiau stovinčius Tamsoje ir lekiančius kiaurai per erdvę ir laiką.

8. Nuo viršūnių viršūnės aš žvelgiau į pasaulių užkampius. Aš mačiau blankią apgaulingą šviesą melagingos vilties, beviltiškumo rūką ir neveiklumo pelkes.

9. Aš mačiau skriejančius į aukštybes ir krentančius kniūpsčiomis žemyn. Aš mačiau nugalėtus ir nugalinčius. Aš mačiau valdančius likimus ir pasmerktuosius.

10. Aš buvau ten. Aš mačiau mūšius visus praėjusio ir besiartinančio.

11. Mačiau aš didingus ir niekingus, galingus ir bejėgius. Mačiau aš didybę ir laikinumą šio pasaulio.

12. Aš perėjau ugnies keliu, ir klaidžiojau sielos keliais, aš vaikščiojau pramintais keliais ir aplinkiniais takeliais.

13. Ir pamačiau aš viską, kas praėjo ir dar besiartina Kelyje savo. Ir suvokiau aš juos, kaip man ir buvo lemta.


2. SKYRIUS


1. Mačiau aš karus. Mačiau aš karus, apėmusius visą pasaulį ir visą Visatą. Mačiau aš gigantų mūšius ir menkystų dvikovas.

2. Mačiau aš, kaip barbarų ordos banga nusirito per pasaulį, sėdama ugnį ir mirtį. Ir paliko savo kraują mūšių laukuose ir kraujyje gyvųjų.

3. Tarytum banga nusirito jie iš Rytų į Vakarus. Tarytum audra ar laukinių žvėrių banda.

4. Ir buvo jie tamsaus veido, ir akys buvo jų lyg plyšiai. Geležtės kreivos ir smaigaliai ginklais jų buvo. Ir nešė juos arkliai. Juo gi jiems buvo Orda.

5. Kelią jiems nušviesdavo liepsna laužų. Mirtis ir sunykimas ėjo jų pėdsakais.

6. Ir krito miestai, bei žemės po jų kojomis. Kiti gi išdavyste bandė pelnytis jų nuolankumą. Ir plevėsavo jų vėliavos nuo jūros iki jūros, nuo kalnų iki kalnų.

7. Ir buvo duota jiems valdžia, bei jėga. Ir daugelis stipriųjų nulenkė prieš juos savo galvas.

8. Lyg maro epidemija perėjo jie. Ir nebuvo jėgos, galinčios juos įveikti. Ir sėjo jie didžią baimę ir sumaištį kelyje savo.

9. Tai kurgi tada buvo Dievas? Kurgi jėga Jo buvo tada ir meilė vaikams savo? Ir nepažvelgė Jis į juos.

10. Tačiau ir tokiai jėgai atsiras jėga. Ir didžiam kariui atsiras didis karys, kuris įveiks jį.

11. Ir kurgi dabar ta Orda, kur ta kariauna? Kokiuose laukuose išmėtė jų kaulus.

12. Kur garbė jų ir šlovė, ir jėga? Nėra jų daugiau. Netgi prisiminimas apie juos nublanko.

13. Taip ir nusirito banga ir nugrimzdo užmarštin.


3. SKYRIUS


1. Ir mačiau aš karius su kryžiais ant drabužių. Mačiau, kaip nešė tikėjimą savo į žemes Rytų. Ant kalavijų galų ir iečių nešė jį.

2. Su Dievo vardu lūpose ir geležimi rankose ėjo jie į žemes kitas ir vertė į tikėjimą savo visus kelyje savo.

3. Ir ne kryžiumi ir vandeniu žegnojo atsivertusius, bet kalaviju ir krauju.

4. Ir pasigirdavo jie šventumu savo: Šviesą tikro tikėjimo nešame mes paklydėliams. Vardan Dievo šlovės nešam jį.

5. Tačiau nebuvo šventi jie, ir tikėjimas jų buvo tuščias ir maldos melagingos. Nes ne Dievo šlovės ieškojo jie, bet šlovės pasaulinės.

6. Ir ne atversti paklydėlių ėjo, bet geidė turtų ir pagarbos troško.

7. Ir klestėjo jie kelyje šiam. Kur gi buvo Dievas tuo metu? Ar mieliau Jam buvo klausytis aimanų pasmerkiamų mirti?

8. Ar malonus Jam buvo gaisrų kvapas? Ar kaip žvėris lakė Jis kraują užmuštų ir pirštus Savo jame mirkė?

9. Nė karto jis neapsireiškė, kai Jo vardu ėjo kraują lieti. Nė karto neapgynė nekaltų.

10. Nes nėra nekaltų pas Dievą, nes yra tik ištikimi šunys Jo ir jų aukos.

11. Tačiau ir šiai jėgai atsirado jėga. Ir neišgelbėjo jų nei kryžiai nei tikėjimas bergždžias.

12. Mačiau aš smėlį, jų pėdsakus užpustantį, užnešančius tvirtoves jų. Mačiau, kaip kiti uždėjo savo ranką ant jų turtų.

13. Ir kurgi dabar tie kariai šaunūs, kur jų garbė ir turtai? Pati atmintis apie juos išsitrynė, kaip bevertė moneta.


4. SKYRIUS


1. Daug buvo karų – daug buvo mūšių. Daug mirčių ir daug kančių. Daugeliui teko sumokėti baisią kainą.

2. Ir mokėjo jie šią kainą už kitų valia. Nes tas, kuris nori karo, vykdo jį kitų rankomis.

3. Tik už namus savo, už vaikus savo kovoja savo valia. Kiti gi valia svetima gyvena ir grobio geidžia ir žemės ir aukso trokšta.

4. Ir kur Jis tada? – klausiu aš, kodėl grobiantys nenubausti? Kodėl kenčiantys nepaguosti?

5. Ar vėl gėrėjosi sielvartu Jis ir kančiomis? Ar nerūpi Jam maži tokie ir niekingi?

6. Ir nebuvo man atsakymo. Bet vėl išvydau aš.

7. Išvydau aš, kaip mažas kapralas tapo didžiu imperatoriumi. Mačiau, kaip prie kojų jam atsigulė pusę pasaulio.

8. Per smėlį ir sniegą ėjo jo kariuomenė. Į Šiaurę ir į Pietus ėjo jie. Į Rytus ir į Vakarus. Ir nebuvo lygių jam po mėnuliu ir po saule.

9. Miestus ir šalis užkariavo jis, turtus ir šlovę įgijo sau. Tačiau ir šiai jėgai atsirado jėga ir nuverstas jis buvo ir išsiųstas.

10. Tačiau liko ištikimi jam, ir vėl jis buvo išaukštintas. Ir vėl jis išskėtė delną savo virš pasaulio.

11. Ir valdė jis tik šimtą dienų.

12. Bet vėl nuverstas buvo ir mirė jis vienas tolimoje saloje. Ir liko su juo tik nedaugelis ištikimų. Tokia valdžios kaina.

13. Prisimena gi jį ir gerbia šiol kaip nieką kitą iš valdytojų.


5. SKYRIUS


1. Mačiau aš kaip didžiosios valstybės dalino pasaulį, pasruvusį krauju. Mačiau, kaip iškilo vėlia, išmirkyta tame kraujyje ir padengė šeštadalį pasaulio.

2. Ir išaugo iš to kraujo vieną iš baisiausių tironijų šiame pasaulyje. Bijojo tuomet kaimynas kaimyno ir brolis skundė brolį. Lemtis gi visų buvo vienoda – vergovė ir mirtis.

3. Išsiaukštino tuomet menkiausieji, ir prasimušė į valdžią niekingiausieji. Protui gi ir garbei kelio nebuvo.

4. Ir suskilo pasaulis į dvi dalis. Kiekviena gi laikė priešu kitą ir troško ją nutrinti nuo paviršiaus žemės.

5. Tuomet užsigeidė valdžios beprotis. Melą sugalvojo jis ir tapo vadu.

6. Ir liepsna suliepsnojo pagal jo valią, ir visas pasaulis krūptelėjo. Ir atspindžiai tos liepsnos nušvietė visus jo užkampius.

7. Ir baimė atėjo į pasaulį, nes minios nuėjo paskui melą tą, įtikėję, kad jie aukščiau už visus kitus. Ir išnaikino jie daugelį, ir pavergė daugelį šalių, ir primetė visur valią ir valdžią savo.

8. Ir vergais pavertė jie tautas kitas. Kaip gyvulius jie ganė juos. Baudė ir pjudė juos. Ugnyje degino ir kraujyje skandino tuos, kurie nenorėjo jų priimti.

9. Ir daugelyje žemių buvo maras ir badas. Ir kas nekrito mūšyje ir nebuvo užmuštas, tas mirė.

10. Ir meldėsi daugelis Dievui. Išgelbėjimo prašė ir atsikratymo. Ir kur Jis buvo tada? Užstojo argi Jis savo vaikus? Ar dovanojo Jis išsigelbėjimą?

11. Ne, ne Dievas, o žmonės sustabdė jį. Gyvybe savo ir krauju sumokėjo jie už tai.

12. Ką Jis tada veikė? Vėl gėrėjosi kančiomis? Vėl įkvėpinėjo gaisrų dūmus? Ar rankas šildė prie laužo iš negyvų kūnų?

13. Ar tai buvo Jam auka ir priėmė Jis ją. Kas išdrįs dabar pasakyti apie Jo gailestingumą ir meilę žmogui?


6. SKYRIUS


1. Daug mačiau aš karų, kovų ir mūšių. Už šlovę ir turtus, už įsitikinimus ir tikėjimą, už teisybę ir už tai, kad nuslėpti melą.

2. Idant tam, kuriam reikia paslėpti medį, tas sodina mišką. O kuriam reikia paslėpti mirusį medį, sodina mirusį mišką. O tam, kuriam reikia paslėpti melą, skandina jį svetimame kraujyje.

3. Mačiau aš ir kaip statosi valdžią savo ant kraujo ir kaulų.

4. Ir vieni Dievo sūnūs sukilo prieš kitus Dievo sūnus. Kalaviju įrodinėjo jie, kad jų tikėjimas teisingesnis. Ugnimi tvirtindavo tikėjimą savo.

5. Ir visada teisus buvo, turintis jėgą. Ir ėjo jis su karu prieš silpną, nes kas pirmas eis prieš stiprų.

6. Tačiau silpnas darydavosi stipresniu ir nubausdavo savo skriaudiką. Ir šimteriopai grąžindavo jam skriaudas savo.

7. Kurgi Dievas buvo tuo metu, kai vieni jo sūnūs bausdavo kitus vaikus Jo? Ir kur Jis buvo, kai anie keršydavo?

8. Krauju Jis gėrėjosi ir kančiomis. Štai jo gerumas, štai Jo gailestingumas!

9. Ir taip amžiai prabėgo pro mane. Ir visur buvo kraujas ir kančios.

10. Ir vėl mačiau aš, kaip žudo netikinčius į Dievą, idant tikintiems netikėjimas baisus. Žino jie, kad netikintis nepavaldus Dievui. Neleis jie jam būti aukščiau už Dievą.

11. Mačiau aš, kaip vėl žudo, tikinčius ne į tą Dievą, nes kiekvienas tiki, kad jo Dievas yra aukščiau už kitų.

12. Mačiau aš ir tai, kaip žudo tikinčius į Dievą. Nes visada atsiras tas, kuris ims įrodinėti savo teisumą krauju.

13. Ir mačiau aš, kaip paprasčiausiai žudo, nes jei yra žmogus, visada atsiras tas, kuris jo mirties geidžia.


7. SKYRIUS


1. Ir pamačiau aš, kaip kartą sukils sūnūs Islamo ir po žalia vėliava patrauks į Vakarus.

2. Ir bus jų minios ir pulkai ir sukils visi nuo mažo iki didelio ir parauks jie lyg griūtis, nušluodami viską kelyje savo.

3. Bus jie stiprūs ir žiaurūs, nes tiki į Dievą savo, nes tiki kad veda Jis juos.

4. Geležis ir knyga bus rankose jų. Ir nukaus geležimi jie visus, kurie knygos jų nepriims.

5. Ir nebus išsigelbėjimo tiems, kurie nepriims tikėjimo jų. Ir iki trečdalio pasaulio bus kraujyje, ir iki pusės ugnyje. Ir bus visas pasaulis nublokštas į tamsą amžių.

6. Tada net laikas ims tekėti atgalios, ir saulė užges vidury dienos, ir pats oras taps lyg nuodai.

7. Sukils tuomet sūnūs Šviesos ir Sūnūs tamsos koja kojon į mūšį, idant apie kokius nesutarimus gali eiti kalba, kada griūna pasaulis.

8. Ir bus tarp jų sūnūs Judo, nes didžiulė jų neapykanta vaikams Islamo. Ir Stos jie visų priešaky, nes jų išmintis – amžių išmintis.

9. Su kuo tada bus Dievas? Ar atiduos jis kitas tautas sūnums Islamo ar pavers į dulkes pulkus žaliuosius.

10. Kieno pusėn Jis stos tuomet? Ar kaip visada, krauju abiejų pusių gėrėsis Jis tuomet ir laimėjusiam pasakys: Štai iki pergalės Aš atvedžiau tave, taigi matai dabar, kad tikėjimas šis tikras.

11. Bet bergždi žodžiai bus Jo. Nes suvoks žmonės, kad paprasčiau susitarti vaikams Šviesos su vaikais Tamsos, nei priimti “gailestingumą” Jo.

12. Tačiau nebus taikos dar tarp jų, nes priėmę Šviesą kurti ir akli, o einantys Tamsa užsispyrę ir niekinantys. Ir kaip vieni nenori pamatyti akivaizdaus, taip negali kiti priimti neprotingo.


8. SKYRIUS


1. Ir bus tada žvaigždės danguje, kaip kryžius apverstas, ir ateis į šį pasaulį Vaikas Šviesos ir Vaikas Tamsos.

2. Tą pačia dieną ir tą pačia valandą ateis jie, ir atsineš su savimi kivirčus ir neapykantą, nes daugelis tai priims, kaip ženklą Paskutinės Kovos.

3. Ir daug bus pranašysčių valandą tą, ir klykiantys rėks apie tai.

4. Tačiau nereikės ieškoti ženklų, o ir pranašams dėmėtis tuščiu. Niekas nepajėgus nuspėti valandą tą.

5. Tačiau kai ji ateis, tai reikmės pranašystėse jau nebebus, nes kiekvienas pats supras, jog valanda išmušė.

6. Ir vėl pasaulis suskils į dvi dalis. Priims vieni Vaiką Šviesos ir paskelbs: Štai Jis, Sūnus Dievo, kurio mes laukėme, štai valanda Paskutinio Teismo ir Paskutinio Mūšio.

7. Tačiau nė motais jiems, kad Paskutinis Teismas jau įvyko ir įvykdė jie jį patys ant savęs, išsirinkę kelią šį.

8. Kiti gi priims Vaiką Tamsos ir kelią Jo širdyje savo. Ir ne apie teismą jie kalbės, o apie pasirinkimą. Nes ne lemtis pasmerkė eiti keliu šiuo, bet išsirinko jie jį širdimi ir protu.

9. Ilgai jie stovės tarytum dvi jėgos, pilnos neapykantos ir paniekos. Ir kiekvienas laikys Save teisiu. Ir nei tikėjimas, nei protas nepadės jiems.

10. Tačiau vaikai Šviesos pirmieji pakels savo ranką virš vaikų Tamsos, nes tiki jie, kad Dievas už juos. Ir netgi nekaltų kraujas jų nesustabdys.

11. Apkalbos ir melas bus kalaviju jų, nes tiki jie, kad šviesos kelyje ir nedora bus atleista.

12. Ir nesuprasti jiems, kad nėra Šviesos be Tamsos, kaip ir nėra virvės su vienu galu. Valdžios gi Dievo laikas išseko.

13. Ir kaip dievybės stabmeldžių virto dulkėmis ir pelenais prieš Jį parblokštos, Taip ir Jam atėjo laikas kristi kniūpsčiam.


9. SKYRIUS


1. Baimėje gyvena atsidavę Dievui – baimėje ir mirs. Pabaigos Pasaulio laukia jie ir Paskutinio Mūšio.

2. Taip ir nesupras jie, kad gyvenimas visas ir yra Pabaiga Pasaulio ir kad kiekvienas įkvėpimas - Paskutinis Mūšis.

3. Ir kaip paskutinis Teismas jau įvykdytas jiems, taip ir Mūšis tęsis tol, kol jie gyvi. Ir nesuprasti jiems, kad tik pėstininkai jie Didžiame Žaidime.

4. Tas gi, kuris pažino išmintį, kas ne tikėjimu gyvena, bet protu, kas suprato paskirtį savo, suvokė taisykles Žaidimo to, gali žaisti lygiomis.

5. Ir neims ieškoti jis atvirumo knygoje Jo. Ir nepradės taikyti mokslo dėsnius tikėjimo prisakymams.

6. Ir bus tai taip. Aš mačiau tai.

7. Ir mačiau aš tai, kaip mirs tikėjimas, ir nugrims užmarštin tarnai jo. Jeigu žmonės gyvena protu savo, tai tikėjimas jų daugiau nebesvarbus, nes tikėjimas tik pagrindas pagimdyti protui.

8. Ir mačiau aš, kaip grius ir pavirs į dulkes niekam nereikalingos šventyklos visų dievų.

9. Ir žmonės nusimes grandines ir pradės galvoti. Ir gyvens kaip žmonės, o ne kaip vergai Dievo.

10. Ir nebus tada atsidavusių Šviesai ir atsidavusių Tamsai. Liks tik žmonės tikintys savimi.

11. Liks tiktai paniekinę tuščią tikėjimą ir pripažinę jėgą proto.

12. Ir jų bus pasaulis, ir bus jie laisvi. Ir didžiavausi aš tuo, jog kelią nutiesėme mes.

13. Tegul bus palaiminti visi einantys Keliu šiuo Tegul bus palaiminti visi pramynę Kelią šį. Vardan Tiesos, vardan Tamsos ir Šviesos, per amžių amžius. Amen!