Pagaliau pasakomoji literatūra... Jausmas išreikštas vizijomis, išgyvenimais ir įvykiais. Šios dalies žmogus yra revoliucija... Perversmas savyje. Ką jis jaučia, tegali suprasti jis pats. Jis bando perteikti savo pasaulį, tačiau galbūt jis pats nepastebi, kad jis praktiškai nebegyvena šiame pasaulyje.. Kūrinys tikrai savitas. Nedrįsčiau jo peikti, tačiau galbūt per daug irracionalumo įdėta, tačiau jausmas nėra racionalus, galbūt autorius tai ir norėjo pasakyti. Šiaip ar taip kartais verta susikurti savitą pasaulį, jei nepritampi šiame... Bet būtų gerai į jį įsileisti ir kitus, paklydusius šiame gyvenime. Gal tai padėtų... gal... na jei nepadės, tai tada reiktų nuo jų pabėgti, palikti jiems tą pasaulį ir susikurti dar kitą... Gi kūrinys turi didesnę vertę dėl jo autoriaus, o ne dėl pačios idėjos ar dėl to, kas jame pavaizduota.
Neblogas kūrinys - paskaityti gal ir reikėtų, jei nori perprasti tai, ką reiškia individo nepritapimas koncervatyvioje visuomenėje.